Už LGBTQ asmenų niekinimą teisiamas išrinktasis Europos Parlamento (EP) narys Petras Gražulis šiuo metu neturi imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo ir gali būti teisiamas, sako Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Generalinės prokuratūros prokurorė Jurgita Jasiūnienė praeitą savaitę kreipėsi į VRK, prašydama leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn išrinktąjį EP narį.
Tai padaryti prokurorę įpareigojo Vilniaus apygardos teismas, nors prokurorė per posėdį praeitą antradienį išreiškė nuomonę, kad šiuo metu, jos nuomone, P. Gražulis imuniteto neturi. Prokurorė sakė, kad ji prieš posėdį konsultavosi su VRK teisininkais ir iš jų gavo išaiškinimą dėl P. Gražulio neliečiamybės.
„Vyriausioji rinkimų komisija birželio 12 d. gavo Generalinės prokuratūros kreipimąsi, kuriuo buvo prašoma leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn kandidatą į Europos Parlamento narius Petrą Gražulį ir kitaip suvaržyti jo laisvę. Birželio 13 d. VRK į šį kreipimąsi atsakė raštu informuodama, kad Rinkimų kodeksas nenumato imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės kandidatams į Europos Parlamento narius. Kitaip tariant, Petras Gražulis yra išrinktas į Europos Parlamentą, tačiau šiuo metu jis, Rinkimų kodekso prasme, imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo neturi“, – rašoma VRK atstovės spaudai Indrės Ramanavičienės atsakyme Eltai.
VRK rašte Generalinei prokuratūrai taip pat pažymėjo, kad komisijai pagal kompetenciją nėra pavesta Lietuvos Respublikoje išrinktų EP narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo įgyvendinimo priežiūra, dėl leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn EP narį ar kitaip suvaržyti jo laisvę reikėtų kreiptis į EP Pirmininką.
Sekmadienį VRK patvirtino galutinius birželio 9 dieną vykusių rinkimų į EP rezultatus, išrinktų EP narių pažymėjimai bus įteikti šį penktadienį.
ELTA primena, kad už LGBTQ asmenų niekinimą teisiamas P. Gražulis per rinkimus Lietuvoje buvo išrinktas į Europos Parlamentą.
Praeitą savaitę vykusiame posėdyje Vilniaus apygardos teismas ketino tęsti bylos nagrinėjimą, klausytis baigiamųjų kalbų, tačiau politikui tapus išrinktuoju Europos Parlamento nariu, teisėjai, advokatai ir prokurorė sprendė, ar galima toliau nagrinėti bylą. Po trumpos pertraukos teisėjų kolegija paskelbė, kad reikia kreiptis į VRK dėl P. Gražulio.
Bylos nagrinėjimą teismas ketina tęsti, gavęs VRK atsakymą, ketvirtadienį, birželio 20 dieną. Jis gali per vieną posėdį išklausyti visų šalių baigiamųjų kalbų ir tada paskelbti nuosprendį iki liepos vidurio, kuomet vyks pirmoji EP sesija ir P. Gražulis įgis neliečiamybę kaip EP narys.
Gegužę politikas davė parodymus teismui, jis kaltės nepripažino. P. Gražulis tvirtino ne niekinęs LGBTQ žmonių, o tik citavęs Šventąjį Raštą.
Šios bylos nagrinėjimas eina į pabaigą, per ankstesnius posėdžius buvo apklausti visi liudytojai, nukentėjusieji.
Buvęs Seimo narys P. Gražulis kaltinamas tuo, kad 2022 m. gegužę parlamente, Seimui svarstant Civilinės sąjungos įstatymo projektą, bendraudamas su į Seimą atvykusiais asmenimis, žinodamas, kad jo pasisakymai yra filmuojami, transliuojami, vartojo tokias frazes, kaip „Lipa ant stulpo ir rėkia, kad yra pederastas“, „Iš kur tie pederastai atsirado? Čia išsigimimas“, „Jūs platinate venerines ligas“, „Ir su ožkom, ir lavonais, su vaikais, su vyrais“, „Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas, Jūs esate išsigimęs“, „Dievas sukūrė vyrą ir moterį“.
Pasak prokuratūros, politikas įžeidinėjo, niekino LGBTQ bendruomenės narius ir esą padarė nusikalstamą veiką, nurodytą Baudžiamojo kodekso (BK) 170 straipsnio 2 dalyje. Minimame BK straipsnyje nurodoma, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
VRK renka informaciją dėl Gražulio pažado dalintis atlyginimu su rinkėjais
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) renka informaciją apie europarlamentaru išrinkto Petro Gražulio duotą pažadą pusę savo atlyginimo atiduoti rinkėjams.
„Pagal gautą piliečio pranešimą komisija renka informaciją dėl šio Europos Parlamento (EP) nario dar iki rinkimų rinkėjams žadėto pusės atlyginimo atidavimo. Surinkus informaciją bus sprendžiama dėl tyrimo pradėjimo“, – teigiama Eltai raštu perduotame VRK komentare.
Šiuo metu EP nario mėnesinis atlyginimas, atskaičius Europos Sąjungos (ES) mokesčius ir draudimo įmokas, yra beveik 8,1 tūkst. eurų, pranešama internetinėje europarlamento svetainėje. Ir nors visi EP nariai gauna tokio pat dydžio atlyginimą, galutinė grynoji politiko atlyginimo suma priklauso nuo asmens kilmės šalyje galiojančios apmokestinimo tvarkos.
Europarlamentaro mandatą laimėjęs P. Gražulis dar iki EP rinkimų, taip pat ir po jų, teigė, kad europarlamentaro atlyginimu dalinsis su Lietuvos gyventojais. Tam, teigia P. Gražulis, jis įkursiąs darbo grupę, kuri ir nuspręs, kaip paskirstyti pusę jo kas mėnesį gaunamos europarlamentaro algos.
„Be abejonės, tai daugiau moralinis gestas, nepatenkinsime visų prašančių, bet mano pozicija yra parodyti, kad man daug svarbiau yra žmonių pasitikėjimas nei atlyginimas“, – spaudos konferencijoje po EP rinkimų sakė politikas.
Birželio pradžioje pasibaigusiuose EP rinkimuose daugiausiai mandatų iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Konservatoriams pavyko išlaikyti 3 savo atstovus Europos Parlamente. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kairioji politinė jėga iškovojo 2 mandatus. Po vieną mandatą atiteko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), Laisvės partijai, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS), Tautos ir teisingumo sąjungai (centristai, tautininkai) bei Liberalų sąjūdžiui.
