Lietuvoje

2018.10.07 23:51

10 mokslininkų siūlo minėti Lietuvos dieną

10 mokslininkų kreipėsi į šalies vadovus, siūlydami kovo 9-ąją paskelbti Lietuvos diena ir įrašyti į atmintinų dienų sąrašą. Jie taip pat siūlo kitąmet valstybės mastu paminėti 1010 metų sukaktį, kai Lietuva pirmąkart buvo paminėta rašytiniuose šaltiniuose – Kvedlinburgo metraštyje. Istorikai abejoja, kad ši data būtų gyva, tai yra žmonės ją minėtų.

Pažaislio vienuolyne, nedideliame koridoriuje nutapytame freskų cikle atpasakota Šventojo Brunono Bonifaco misija ir kankinystė. Būtent dėl šios misijos pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos vardas.

Vienuolis Brunonas popiežiaus buvo siųstas į nekrikštytus Europos kraštus skleisti krikščionybės. Kvedlinburgo metraštyje rašoma, kad  vykdamas krikštyti pagonių, 1009 m. kovo 9 d. Lietuvos Rusios pasienyje buvo nužudytas kartu su dar apie 18 palydovų.

10 mokslininkų kreipiasi į šalies vadovus, ragindami kovo 9-ąją paskelbti Lietuvos diena ir įrašyti šią datą į atmintinų dienų sąrašą, o kitąmet valstybės mastu paminėti 1010 metines, kai Lietuva pirmąkart paminėta rašytiniuose šaltiniuose. 

„Turim virš 1000 metų, kada jau kalbama apie Lietuvą, kaip apie valstybę, Kvedlinburgo metraštyje arba analuose, kur buvo pažymėtas tas įvykis, atsitikęs Rusios ir Lietuvos pasienyje, yra paminėta dar, kad yra karalius, kad yra jo pavaldinys kunigaikštis. Reiškia, kad jau buvo valstybinė struktūra. Tos istorinės atminties tikrai nėra per daug. Tai nebūtų šventinė diena, bet ji minėtina“, – kalbėjo mokslo istorikas prof. Libertas Klimka.

Istorikė Inga Leonavičiūtė, apgynusi disertaciją „Šventasis Brunonas Kverfurtietis“, parašė knygą „Tūkstantmečio detektyvas. Šventasis Brunonas ir 1009-ieji“. Ji sako, kad prieš priimant sprendimą paskelbti Lietuvos vardo dieną, turi būti išdiskutuota, kuo reikšmingas Brunono apsilankymas ir krikščionybės bei Vakarų kultūros plėtra Lietuvoje. Per 1000 metų šis įvykis apaugo įvairiausiomis Brunono nužudymo interpretacijomis. Neaišku, Lietuvoje ar Prūsijoje, neva, Brunoną nužudė karaliumi vadinamo Netimero brolis Zebedenas. Nors ši asmenybė gali būti išgalvota, Vilniuje jo, kaip ir Šventojo Brunono Bonifaco vardais, pavadintos gatvės. 

„Tas ir kelia baimę, kokią mes Lietuvos dieną norime minėti. Aš galiu taip perfrazuojant hiperbolizuotai pasakyti, ar Brunono ir Netimero Lietuvą norime mes minėti, ar norime Zedimeno, kaip jo žudiko Lietuvą minėti. Tai manau, kad susikerta tie dalykai, ir atsiras jėgos, kas yra nuo tūkstantmečio minėjimo: na, ir gerai, kad mes tą Brunoną nudobėm. Turime omenyje, kad pagonys. O visiškai neįvertinant pačios misijos Europinio konteksto, krikščionybės nešimo konteksto. Tai šičia tikrai tos diskusijos bus“, – sakė  Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorikė dr. Inga Leonavičiūtė.

Istorikas Alvydas Nikžentaitis sako, kad XI a. pradžios kasdienybė, kai atvykę misionieriai skleisti tikėjimo nužudomi pagonių, ir Lietuva iš kitų šalių niekuo neišsiskiria. Jis abejoja, kad šią datą žmonės kaip nors minėtų.   

„Kreipimasis šitų žmonių, galbūt yra 10 metų pavėlavęs. Ar dabar yra laikas atėjęs, ar iš tikrųjų už šitos datos yra pasiruošusių šitą datą propaguoti žmonių? Ar šita data bus gyva, čia man dėl to kyla šiek tiek abejonių“, – teigė habil. dr. A. Nikžentaitis.

Istorikas skeptiškai vertina ir siūlymą kitąmet valstybės lygiu švęsti Lietuvos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 1010 metines. 

„Reikėtų gal bent 15 metų dar luktert ir minėti labiau šiek tiek tokią apvalesnę 1025 metų datą, o dar geriau, galbūt, reiktų palaukti net 40 metų ir 1050 metų datą“, – kalbėjo A. Nikžentaitis.

Istorikė Inga Leonavičiūtė sako, kitais metais yra svarbesnių minėtinų datų: minėsime Liublino unijos 450, Baltijos kelio 30 metines, šimtmetį, kai Gedimino kalne buvo iškelta trispalvė.