Yra ir tęstinumo, yra ir šviežumo. Taip Europos Parlamento (EP) rinkimų Lietuvoje baigtį apibendrino politologai. Į visų jų akiratį pateko Petro Gražulio išrinkimas. Politologai šį pasirinkimą vadina fenomenu, „įdomiu klausimu“ ir sako, kad vadinamosioms tradicinėms partijoms dėl to derėtų susimąstyti. „Laimėtojai, kad ir kaip paradoksaliai viename sakinyje beskambėtų, yra Laisvės partija ir P. Gražulis“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas. Ar pagal šių rinkimų rezultatus galime dėlioti ir rudenį vyksiančių Seimo rinkimų paveikslą?
Menkas rinkėjų aktyvumas, anot ekspertų, parodo, kad nematome naudos atiduodami savo balsą, kai Lietuvos atstovų Europoje vos vienuolika. O ir apskritai Europoje šie rinkimai traktuojami kaip antraeiliai.
Pasak Lietuvos politologų, tarptautinių ekspertų įžvalgos, kad šie rinkimai lems ir nacionalinių rinkimų tendencijas, vargiai pritaikomos Lietuvoje – per mažai jų atėjo prie urnų, kad būtų galima gludinti rudens prognozes.
Dumbliauskas: aktyvumas rodo „valstietišką išskaičiavimą“
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas sako, kad menkas aktyvumas EP rinkimuose parodė, kad Lietuvos rinkėjai abejingi europiniams rinkimams.
„Lietuviai – racionalūs žmonės, mano, kad 11 narių nieko negali nuveikti. Gegužę buvau kaime, bendravau su žmonėmis – prezidento rinkimuose jie dalyvavo aktyviai, o į Europos Parlamento rinkimus sakė neisią, nemato prasmės. Eilinis pilietis, kuris nelabai domisi politika, nemato naudos. Jie nesivargina, skaičiuoja sąnaudas – apsirengti gražiais drabužiais reikės, o dar kiek sugaiši.
Žinoma, ironizuoju, bet rinkėjas skaičiuoja, ar jo balsas vertas tų sąnaudų. Sakyčiau, toks valstietiškas išskaičiavimas“, – Lietuvos gyventojų, ypač tų, kurie gyvena mažesniuose miesteliuose, pasyvumą bandė paaiškinti politologas.
Įdomus Gražulio klausimas. Panašu, kad asmenybės pakanka, kad surinktum per 5 procentus balsų.
M. Jastramskis
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad smarkiai sumenko konservatorių rinkėjų aktyvumas, palyginti su 2019 m. EP rinkimais. Tuomet prie balsadėžių atėjo 248 736 šios partijos rinkėjai, o šiemet – 144 525. Politologą tai nustebino, mat šios partijos palaikytojai paprastai aktyvūs per rinkimus, o dabar, anot jo, „buvo labai nedrausmingi“. Pasak V. Dumbliausko, būtent negausios rinkėjų gretos sukrovė sėkmę, tarkim, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos sąrašo lyderiui Waldemarui Tomaszewskiui.
Tačiau, pabrėžė politologas, šiemetiniame Lietuvos vienuoliktuke yra kelių partijų – EP naujokių – atstovų.
„Net trijų naujų partijų atstovų atsirado, lyginant su 2019 metais. Sakyčiau, normalus pokytis. Tikėjausi, kad Virginijus Sinkevičius pateks, nes Sauliaus Skvernelio partija turėjo vieną mandatą laimėti. Nelabai tikėjau, kad gali patekti Dainius Žalimas, nes Laisvės partijos reitingai nekokie, bet matyt, D. Žalimo asmenybė nulėmė.
O P. Gražulis – netikėtumas, fenomenas. Jis turi charizmą – ypatingų politiko savybių, Dievo dovaną. Antras dalykas – P. Gražulio visi šnekėjimai yra konservatorių keikimas. Tai, kad jis patenka į EP, rodo, kad tradicinių partijų kritikavimas turi pasekėjų. Derėtų susimąstyti politikams, atlikti tyrimus, nes visuomenėje auga grupė žmonių, kuriems patinka tokie kaip P. Gražulis, yra apie ką pagalvoti“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.
D. Žalimas galėjo patraukti konservatorių rinkėjų.
V. Dumbliauskas
Pasak jo, palanku tai, kad į EP keliaus tie, kurie jame aktyviai dirbo. V. Dumbliauskas išskyrė Liberalų sąjūdžio atstovą Petrą Auštrevičių, konservatorius Andrių Kubilių ir Rasą Juknevičienę.
V. Dumbliauskas prisipažino, kad jo prognozės dėl konservatorių vis dėlto nepasiteisino. V. Dumbliauskas manė, kad ši partija pelnys keturis mandatus, o ne tris. „D. Žalimas galėjo patraukti konservatorių rinkėjų“, – svarstė politologas.
„Tikėkimės, bus tęstinumas. O ir šviežumo bus. D. Žalimas turėtų būti naudingas, buvęs eurokomisaras V. Sinkevičius – jau patyręs, išmanantis Briuselį. W. Tomaszewskis, kiek žinau, nelabai aktyvus buvo, pagal tai, kiek dalyvavo posėdžių ir pasisakė, labai pasyvus.
Vilija Blinkevičiūtė nėra labai aktyvi. Aurelijus Veryga, kaip bebūtų, profesorius, psichiatras, turiu galvoje – intelektualas, turėtų būti aktyvus sveikatos klausimais. Manau, ir P. Gražulis įneš tam tikro šurmulio ir spalvų. (...) Padovanosim mes Gražulį Europos Parlamentui, tiksliau, jau padovanojom“, – kalbėjo politologas.
V. Dumbliausko manymu, P. Gražulis gali patraukti „panašių šnekėtojų iš kitų šalių dėmesį ir prie jų prisijungti“. Tiesa, anot jo, jei P. Gražulis nemoka anglų, prancūzų ar vokiečių kalbų, jam gali būti liūdna. Vis dėlto politologas nemano, kad šis politikas atsisakys mandato.
„Lietuvoje jam nieko nelieka, jis be darbo. Nemanau, kad jis atsisakys tokių pinigų. Vis dėlto beveik pusę milijono eurų per tuos penkerius metus jie uždirbs“, – sakė politologas ir siūlė žiūrėti „kaip į atrakciją“, kuri „nei pakenks Lietuvos vaizdui, nei jį pagerins“.
„Kaip balsuos per Seimo rinkimus, vienas Dievas težino“
Tarptautiniu lygiu jau nuskambėjo politologų įžvalgos, kad šie EP rinkimai reikšmingai paveiks šalių nacionalinį politinį gyvenimą ir nacionalinius rinkimus. Tačiau Lietuvos ekspertai sako, kad mūsų šaliai vargiai pritaikoma tokia prognozė.
„Įtaką sunku užčiuopti, mat EP rinkimuose buvo labai žemas aktyvumas. Jei į Seimo rinkimus ateis dvigubai daugiau, skaičiai gali pasikeisti. Griežto tiesioginio ryšio nematyčiau. (...) Viskas priklausys nuo tų, kurie neatėjo į EP rinkimus, o kaip jie balsuos, vienas Dievas težino“, – svarstė politologas V. Dumbliauskas.
Tiesa, sakė jis, kai kurios partijos, kurios nesurinko pakankamai balsų, turėtų pelnyti įdirbį ir naudos prieš Seimo rinkimus. Tarkime, Žaliųjų partija ir jos lyderė Ieva Budraitė.
Dėl Seimo rinkimų neskuba prognozuoti
Panašiai mano ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis. Pasak jo, nors EP rinkimuose žmonės greičiausiai balsuoja už tuos, už ką balsuotų parlamento rinkimuose, prognozuoti Seimo rinkimų rudenį baigtį vargu ar galima.
„Iki Seimo rinkimų dar keli mėnesiai ir rinkiminis rinkėjų elgesys dar nėra stabilus, kad galėtum sakyti, kad EP rinkimų rezultatai yra prognozė. Mažas aktyvumas reiškia, kad mes negalime to patikrinti. Jei šie rinkimai būtų vykę su prezidento rinkimų antru turu, tuomet ta koreliacija būtų teoriškai stipresnė. Tėvynės sąjungos laimėjimas per EP rinkimus tikrai neatitinka to, kad jie galėtų lengvai tikėtis pergalės Seimo rinkimuose“, – kalbėjo politologas M. Jastramskis.
Tiesa, tos partijos, kurios pelnė daugiau balsų EP rinkimuose, nei prognozavo, anot eksperto, gali turėti tam tikrą konkurencingumą Seimo rinkimuose.
„Jei gavai mandatą Europos Parlamente, vadinasi, balsas už tave nėra iššvaistytas“, – sakė politologas.
Jastramskis: įdomus Gražulio klausimas
M. Jastramskis mano, kad menkas rinkėjų aktyvumas rodo tą patį kaip ir daug kur Europoje – EP rinkimai tiesiog traktuojami kaip antraeiliai.
Politologo nenustebino ir lietuviškų EP rinkimų baigtis, ir partijų pelnyti mandatai.
„Turint galvoje, kad rinkėjų aktyvumas buvo menkesnis nei prezidento rinkimuose, natūralu tikėtis, kad partijos, kurių rinkėjas yra lojalesnis, iš to išlošė. Kita vertus, tai kiek atitinka ir europines tendencijas, nes Europos liaudies partija truputį pagerino pasirodymą Europos Parlamente, o pas mus konservatoriai laimėjo. Antroje vietoje yra socialistų frakcija, pas mus jie irgi gavo du mandatus. Visa tai atspindi mūsų bendrą fragmentuotą politinį peizažą. Manęs nenustebino, kad daug partijų gavo po vieną mandatą, kai į reitingus pasižiūri, net ir pirmavimas yra nedideliu skirtumu“, – kalbėjo M. Jastramskis.
Jis sako, kad, suskaičiavus balsus, staigmenų jam nebuvo, bet pasirodė „įdomus Gražulio klausimas“.
„Panašu, kad asmenybės pakanka, kad surinktum per 5 procentus balsų. Aišku, to nesureikšminčiau, nes čia keliasdešimt tūkstančių balsų ir, kai toks rinkimų aktyvumas, dideliu siurprizu to laikyti neverta. (...) Prie ko jungsis Europos Parlamente P. Gražulis, įdomus klausimas. Ar paveiks Europos Parlamentą? Tikrai ne“, – kalbėjo M. Jastramskis.
Kitos mandatą pelniusių politikų pavardės jo nenustebino.
Ryškiausiai iššovęs Gražulis ir į rinkimų lauką sėkmingai sugrįžę „laisviečiai“
„Kaip bepažiūrėsi, laimėtojai, kad ir kaip paradoksaliai viename sakinyje beskambėtų, yra Laisvės partija ir Petras Gražulis. Ir vieni, ir kiti parodė tikrai geresnius rezultatus, negu buvo galima tikėtis“, – LRT.lt teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas.
Jo nuomone, sėkmingas P. Gražulio pasirodymas – menko rinkėjų aktyvumo atspindys. „P. Gražulis iššovė ryškiausiai“, – teigė pašnekovas.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovo W. Tomaszewskio atvejis politologo nenustebino.
„Kalbant apie Laisvės partiją, tai labai reikalingas rezultatas šiai partijai, nes tiek po savivaldos, tiek ir po prezidento rinkimų optimizmo buvo nedaug. <...> Ketvirta vieta ir tikrai stiprus pasirodymas turėtų sugrąžinti viešojoje sąmonėje šitą partiją kaip lygiavertę rinkimų proceso dalyvę, kartu turėtų pridėti optimizmo ir entuziazmo partijos rėmėjams“, – kalbėjo I. Kalpokas.
Paklaustas, ar sėkmingą „laisviečių“ pasirodymą lėmė pačios partijos sėkmė, ar sąrašą vedusio D. Žalimo asmenybė, pašnekovas priminė politikos naujoko ypač kuklų pasirodymą prezidento rinkimuose, tad buvusiam Konstitucinio Teismo pirmininkui visų laurų skirti jis neskuba.
Socdemai šiek tiek pasišildė G. Nausėdos šviesoje, bet iš tikrųjų jiems reikėtų susirūpinti.
I. Kalpokas
„Manau, kad pati partija buvo aktyvi, daug dėjo darbo į savo tikslines auditorijas. Kitas dalykas – truputėlį mažiau veikė strateginis balsavimas, nes mažesnis poreikis buvo balsuoti už stipresnę alternatyvą, buvo galima balsuoti už tą nuoširdų pirmąjį pasirinkimą ir Laisvės partija vėl išlošė“, – paaiškino jis.
Signalas socdemams ir konservatorių rinkėjų ištikimybė
LRT.lt kalbinto I. Kalpoko nenustebino nei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), nei Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pasirodymas EP rinkimuose. Politologas nė nesitikėjo, kad socdemams pavyks aplenkti didžiausius politinius konkurentus.
„Yra kelios priežastys. Taip, abi partijos turi gana stiprų elektoratą, bet Tėvynės sąjunga yra tie, kurie atsiveda savo rinkėjus, kas benutiktų, o socialdemokratams būdinga nemaloni tendencija – realūs rezultatai turi savybę atsilikti nuo reitingų, tą pamatėme dar kartą.
Kitas dalykas – daugiausia išlošė tos politinės partijos, kurios nepatingėjo kelti savo kandidatų ir prezidento rinkimuose. Taip, socdemai šiek tiek pasišildė G. Nausėdos šviesoje, bet iš tikrųjų jiems reikėtų susirūpinti, nes sąrašas, vedamas populiarios partijos pirmininkės, nusileido konservatoriams, kurių rinkėjai jau trečią balsavimą per 6 savaites ėjo iš inercijos. Tai sudėtingas signalas galvojant apie tai, kad turbūt Seimo rinkimuose tas pirmasis numeris bus mažiau ryškus“, – paaiškino I. Kalpokas.
Artėjant Seimo rinkimams: naujas Karbauskio favoritas, nykstanti Darbo partija ir nežinia dėl Žemaitaičio
Ar Europos Parlamento rinkimų rezultatai atsispindės ir rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose? LRT.lt pašnekovas lygybės tarp šių dvejų rinkimų neskuba dėti, nes, pabrėžė jis, skiriasi rinkėjų aktyvumas.
„Seimo rinkimuose turbūt galime tikėtis, kad aktyvumas bus gal ir dvigubai didesnis, sieks bent jau 50–60 proc., tai čia tikrai pagrindinis klausimas, kas turi didžiausius rezervus, palyginti su šiais surinktais balsais“, – svarstė I. Kalpokas.
Politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad EP rinkimuose varžėsi ne visos politinės jėgos, čia, pavyzdžiui, nematėme prezidento rinkimuose nustebinusio partijos „Nemuno Aušra“ įkūrėjo Remigijaus Žemaitaičio.
„Kitas dalykas, EP rinkimuose iššovęs P. Gražulis Seimo rinkimuose to nebegalės padaryti. Be P. Gražulio jo partija yra turbūt kažkas panašaus kaip Darbo partija be Viktoro Uspaskicho – pavadinimas ir tiek“, – kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas apie „darbiečių“ nesėkmę vakarykščiuose rinkimuose politologas teigė, kad tai, jog rinkėjų palaikymo nesulaukė frakciją Seime tebeturinti politinė jėga, yra partijai liūdnas ženklas.
Ar į Europą išsiuntę bene žymiausią savo partijos veidą A. Verygą Seimo rinkimuose nenusvils „valstiečiai“? Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sėkmė, mano politologas, priklausys nuo to, kaip klostysis Igno Vėgėlės politinis kelias.
„R. Karbauskis, panašu, turi naują savo favoritą – I. Vėgėlę, matyt, strategavimas yra būtent toks, nors A. Veryga iš tiesų turi didelį įdirbį nacionaliniu mastu, yra mėgstamas partijos narių.
Šiuo atveju tai, ko gero, tam tikras atlygis A. Verygai už buvimą tokiu ištikimu partijos kareiviu. Kita vertus, nacionaliniu mastu atpažįstamų ir santykinai palankiai vertinamų politikų „valstiečiai“ neturi itin daug, todėl viskas priklausys nuo to, kaip pavyks statymas už I. Vėgėlę. Kol kas, panašu, rezultatai yra šiaip sau, tiek žiūrint ir prezidento rinkimus, kur nepaisant didelių pastangų nepavyko patekti į antrą turą, tiek žiūrint ir į EP rinkimų rezultatus. Išleista beveik pusė milijono kampanijai, o sugebėta išspausti vieną mandatą. Panašu, kad rinkėjai vis dar nėra linkę žiūrėti su didele nostalgija į „valstiečių“ valdymą“, – LRT.lt sakė politologas I. Kalpokas.
