Aklųjų ir silpnaregių sąjunga prašo valstybės neregiams finansuoti šunų vedlių įsigijimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, dar daug neaiškumų: koks poreikis, kiek kainuotų ir ar apskritai toks šuo reikalingas, kai yra kitų pagalbinių priemonių.
Vilnietė Ieva ir Fėja – neišskiriamos. Dėl patirtos traumos beveik nieko nematanti Ieva sako, kad su Fėja jau metus kartu yra kiekvieną akimirką. Ji ne tik draugė, bet ir akys.
„Ji geba apvesti aplink bet kokią kliūtį arba apie ją informuoti, jeigu nepatogu apeiti. Gali rasti stotelę, suoliuką, kasą parduotuvėje, poliklinikoje – registratūrą“, – vardija mergina.
Pasak dresuotojo, ne kiekvienas šuo gali tapti vedliu – gyvūnas turi būti užtikrintas savimi, bet ramaus būdo. Dažniausiai šunys vedliai – labradorai ir auksaspalviai retriveriai.
„Tam tikros veislės, kad ir tas pats vokiečių ar belgų aviganis, pas juos gyvenimo eigoje gali atsirasti tam tikrų keblumų, kaip apsauga – tiek būsto apsauga, tiek asmens apsauga. Jie linkę saugoti savo šeimininką, o vedliui tai yra vienas iš nepriimtinų dalykų“, – problemas vardija Tarnybinės šunininkystės klubo vadovas Vaidotas Glodenis.
Fėja Lietuvoje – vienintelė šuo vedlė. Jei ne žmonių gerumas, pasak Ievos, Fėjos čia nebūtų. Šunį vedlį reikia dresuoti 2–3 metus ir tai kainuoja 20–30 tūkst. eurų. Daugeliui tai – per brangu. Už paaukotus pinigus Fėja buvo dresuojama Rygoje.
Lietuva – vienintelė Baltijos regione, kurioje šuns vedlio įsigijimo valstybė nefinansuoja visai, tad Aklųjų ir silpnaregių sąjunga sako, jog tai būtina.
„Griežto „ne“ negalima sakyti, bet reikia nepamiršti, kad biudžeto galimybės yra aiškios ir apibrėžtos“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė
„Jeigu žmonėms su fizine negalia yra skiriama subsidija įsigyti transporto priemonę, kuri palengvina judėjimą, mes klausiame valstybės: kodėl šiuo metu mums nėra skiriama šuns vedlio subsidija?“ – klausia Aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis.
Pasak Ievos, ir be šuns vedlio išgyventi buvo įmanoma, tačiau kildavo žymiai daugiau sunkumų.
„Fėja atnešė į mano gyvenimą daugiau pasitikėjimo savimi ir aš labai pasitikiu ja. Dėl to galiu eiti drąsiai, pasitikinčiai, nebijodama užsigauti, ne ten nueiti“, – tikina mergina.
Sąjunga pabrėžia, kad kaip ne kiekvienas šuo gali tapti vedliu, taip ir ne kiekvienas gali tokį turėti. Mano, kad per metus užtektų, jei valstybė finansuotų 10 šunų.
„Mūsų nuomone, šuo vedlys reikalingas, visų pirma, aktyvų gyvenimą gyvenantiems žmonėms – jaunesniems, kurie siekia tam tikrų pergalių“, – aiškina P. Kalvelis.
„Suma nemaža, poreikis irgi nelabai apibrėžtas, reikia išsigryninti, ką šuo pagalbininkas atlieps, ko neatliepia kitos priemonės“, – sako viceministrė.
Ministerija mini ir tai, kad Lietuvoje nėra kam tokių šunų dresuoti, tačiau Tarnybinės šunininkystės klubas sako – jau išlaikė visus egzaminus.
„Pagrindinis akcentas, kad susiduriame su problemom dėl finansavimo, nes vis dėlto tai yra brangus reikalas“, – tikina V. Glodenis.
Europoje šiuo metu yra daugiau nei 20 tūkst. šunų vedlių. Latvijoje ir Estijoje yra ruošiama po 20 šunų, kurių rengimą nuo 90 iki 100 proc. kompensuoja valstybė.
