Sekmadienį Lietuvos gyventojai spręs, kas vadovaus šaliai ateinančius penkerius metus. Prieš lemiamą balsavimą – paskutiniai antrojo turo kandidatų Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos debatai. Kviečiame stebėti.
Tiesiogiai LRT TELEVIZIJOJE transliuojamų debatų metu kandidatams suteikta proga užduoti klausimą vienas kitam.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė I. Šimonytė, užduodama klausimą G. Nausėdai, priminė, jog duodamas priesaiką prezidentas prisiekia būti visiems vienodai teisingu.
Ji klausė, ar dabartinis šalies vadovas mano pastaruosius penkerius metus buvęs visiems vienodai teisingas, o jei ne, kas keistųsi, jei jis būtų perrinktas antrai kadencijai.
„Be abejo, visada galima padaryti geriau ir taip jau atsitiko, kad aš atėjau į politiką iš kito sektoriaus ir, galbūt, tam tikri mano įsivaizdavimai apie politiką, apie sąžiningas žaidimo taisykles buvo pernelyg romantiški arba gal net kartais ir naivūs.
Todėl susidūręs su politine realybe aš turėjau daryti tam tikras korekcijas eigoje. Bet, nepaisant to, noro bendrauti su žmonėmis, matyti žmones, mylėti žmones, kaip tai naiviai besiklausytų, aš stengiausi“, – atsakydamas į I. Šimonytės klausimą kalbėjo G. Nausėda.
Jis teigė, kad parama, kurią jam išreiškė pirmajame ture dalyvavę, tačiau į antrąjį nepakliuvę kandidatai, rodo, kad G. Nausėda turi „neblogas prielaidas vienyti ir telkti“. Antros kadencijos siekiantis prezidentas teigė besitikintis, kad pasibaigus rinkimams nuslūgs adrenalinas ir bus galima konstruktyviai kalbėtis ir su TS-LKD.
„Aš neturiu jokių išankstinių nuostatų šios partijos atžvilgiu ir aš net pasakyčiau daugiau – pagrindinės nuostatos, bazinės nuostatos užsienio politikos klausimais yra visiškai identiškos“, – sakė perrinkimo siekiantis šalies vadovas.
Gavęs progą užduoti klausimą I. Šimonytei, G. Nausėda klausė, kiek kartų per pastaruosius metus jai pavyko išvykti į Lietuvos regionus, kur būtų susitikusi su savivaldybės administracija ir bendruomene.
„Aš tikrai neskaičiavau, nepasakysiu jokio tikslaus skaičiaus, kadangi reikėtų verstis kalendorių ir jame susiskaičiuoti tuos vizitus, bet tikrai pavyko.
Ir dar daugiau, kadangi mano darbas yra susijęs su visomis savivaldybėmis ir tai, ką daro Vyriausybė, yra aktualu visoms savivaldybėms, tai stengėmės koordinuoti tuos darbus su visais, kažko neišskirdami, kažkam neparodydami specifinio dėmesio, bet tiesiog stengdamiesi, kad visur tie klausimai, kurie turi būti sprendžiami, kad būtų sprendžiami“, – G. Nausėdai atsakė premjerė I. Šimonytė.
Kas nepavyko I. Šimonytei
Iškart po 2020-aisiais vykusių Seimo rinkimų I. Šimonytė kalbėjo, kad atsakomybę politikas turi prisiimti anksčiau negu „kažkokia galutinė teismo instancija pasakys, kad jis buvo kaltas“ ir teigė, kad jei ministras nesitrauktų, trauktųsi ji pati.
Paklaustas, kaip I. Šimonytei sekėsi įgyvendinti tokį pažadą, G. Nausėda sakė turintis pripažinti, kad šį pažadą jai sekėsi įgyvendinti prastai.
„Tie aukšti politinės kultūros standartai, apie kuriuos kalbėjo konservatoriai prieš 2020-ųjų metų rinkimus, jų nebuvo laikomasi. Pažiūrėkime į skirtingų ministrų istorijas. Mes matome, kad labai ilgą laiką praktiškai nė vienas ministras nebuvo pakeistas, nors čekiukų skandalas gaubė juos pakankamai stipriai“, – teigė G. Nausėda.
Perrinkimo siekiantis prezidentas priminė švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsistatydinimą. Anot jo, sprendimą dėl to J. Šiugždinienė priėmė pati, nes buvo saugoma, kaip ir „visi kiti eiliniai Rajanai“.
„Ponas Anušauskas turbūt buvo pirmas ministras, kuris iš tikrųjų premjerės iniciatyva buvo atstatydintas. Simboliška, kad tai buvo didžiausią žmonių pasitikėjimą turintis ministras. Aš dabar nekalbėsiu apie jo kompetencijas ar nekompetencijas.
Tiesiog aš byloju apie faktus, kokie buvo šios kadencijos metu. Man atrodo, premjerė daugiau deklaravo negu galėjo įgyvendinti savo realioje veikloje“, – aiškino kandidatas.
Atsakydama jam I. Šimonytė sakė, kad pats įsitikinimas, jog kažkokį politikos procesą gerai ar negerai iliustruoja tai, kad keičiasi ar nesikeičia ministrai, atspindi tam tikrą požiūrį į žmones.
„Kadangi žmonės daro klaidų, visi daro klaidų. Ir prezidentas G. Nausėda daro klaidų. Aš tikrai darau klaidų. Bet klausimas, ar duodi galimybę žmonėms klaidas pataisyti, ar ne. Aš suprantu, kad čia yra šiek tiek tokio selektyvaus teisingumo, nes, vis dėlto, čekiukų skandalas buvo aktualus visoms politinėms partijoms ir nė viena tame skandale kažkaip labai gražiai neatrodo.
Ir tai visai politinei bendruomenei buvo didelis supurtymas ir visa politinė bendruomenė turėjo tą klausimą spręsti, išspręsti anksčiau nei galiausiai susimotyvavo ir išsprendė. Mano supratimu, pasielgė teisingai, bet pavėluotai“, – dėstė kandidatė.
Ji teigė, kad norinti, kad reikalavimas taikomas jai, būti visiems vienodai teisinga, būtų taikomas ir kitiems.
Sako, kad prie durų niekas netrypia
Kandidatų į prezidentus buvo klausiama, ar jie jau turi kandidatus į eurokomisarus, mat netrukus reikės pateikti kandidatūrą. Premjerė I. Šimonytė tikino, kad Vyriausybė kandidatą pateiks, tačiau apie konkrečias pavardes nekalba.
„Manau, kad Lietuva galėtų pretenduoti į daug svarbių portfelių, bet jau kaip esu tą klausimą komentavusi, palaukime balsų iš didžiųjų apylinkių, tai reiškia, kad palaukime Europos Parlamento rinkimų birželio 9 dieną, palaukime sprendimo dėl Europos Komisijos naujojo pirmininko, o tikiuosi, kad pirmininkės, nes labai noriu tikėti, kad pirmininkė liks ta pati.
Tada bendru institucijų sutarimu ir sutarimu su Europos Komisijos pirmininke rasime ir kandidatą, ir jam dorą portfelį“, – sakė I. Šimonytė.
Tačiau G. Nausėda pabrėžė, kad Vyriausybės pateiktam kandidatui turės pritarti ir prezidentas. Be to, jis teigė, kad eurokomisaro skyrimas priklausys nuo politinio ciklo Europoje. Anot G. Nausėdos, žinome Europos Parlamento rinkimų datą, tačiau nežinome, kada bus patvirtinta Europos Komisijos pirmininkė.
„Tai gali būti, optimistiniu atveju, liepos mėnesį, o šiek tiek pesimistiškesniu atveju, tai gali atsitikti rugsėjo mėnesį. Jeigu atsitiktų rugsėjo mėnesį, tai Komisija iš esmės bus formuojama vėlyvą rudenį. Spalio mėnesį įvyks Lietuvos Seimo rinkimai ir be abejo, kad nuo jų sudėties labai priklausytų ir kandidato į komisarus kandidatūra.
Taip, kad kol kas nesikarščiuokime. Suprantu, kad kai kas labai nekantriai laukia ir trypia prie durų nekantraudamas, bet manau, kad tai pirmiausia priklausys nuo paties proceso Europos Sąjungoje ir tada mes turėsime vienokį ar kitokį kandidatą“, – dėstė G. Nausėda.
Paklaustas, ką turi omenyje, kai kalba apie trypiantį prie durų asmenį, prezidentas teigė, kad tokių yra bent trys. Jam atsakė I. Šimonytė: „Atrodo, ateinu į darbą kiekvieną dieną, nu, nieko trypiančio prie savo durų nerandu.
O kandidatą ar kandidatę, kaip bebūtų, reikės pateikti Vyriausybei. Tik noriu atkreipti dėmesį į vieną labai svarbią aplinkybę, kad Komisija yra tvirtinama visa kartu. Tai vis tiek vienaip ar kitaip turės visiems užtekti išminties kandidatą ar kandidatę patvirtinti ir deleguoti.“
Portalas LRT.lt primena, kad pirmasis prezidento rinkimų turas įvyko gegužės 12 d. Jo rezultatai lėmė, kad daugiausia balsų gavo perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. Sekmadienį, gegužės 26 d., rinkėjai savo balsą galės atiduoti nuo 7 iki 20 val. dirbsiančiose rinkimų apylinkėse.
