Diplomatas, ambasadorius, dalyvavęs atkuriant ir nustatant Lietuvos sienas 1990–2015 metais, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ekspertas valstybės sienų delimitavimo, demarkavimo ir jų priežiūros klausimais Zenonas Kumetaitis sako, kad Rusijos pareiškimas, esą būtina pakeisti sienas su Lietuva ir Suomija, yra absurdiškas. Jis tai vertina kaip provokaciją ir ragina atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį.
Z. Kumetaitis akcentuoja, kad Lietuva su Rusija turi dvi sutartis dėl sienos, abi pasirašytas 1997 metais. Viena sutartis numato sausumos sienas ir teritorinę jūrą, antroji – dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo padalijimo. Jos abi ratifikuotos ir deponuotos Jungtinėse Tautose.
„Visose sutartyse nenumatyta galimybė jų denonsuoti, tai reiškia, kad pakeisti galima tik kariniu būdu arba sutarus su kita puse. Vienpusiai veiksmai yra neįmanomi“, – pažymi jis.
Buvusį diplomatą Rusijos pareiškimas taip pat pralinksmino, jis pastebi, kad Baltijos jūroje sienas perbraižyti užsimaniusi Rusija kažkodėl ignoravo Estiją ir Švediją.
„Dokumentą rengė kažkoks sovietinis admirolas, kuris nežino, kad Suomijos įlanka yra padalinta ne tarp Sovietų Sąjungos ir Suomijos, o tarp Suomijos ir Estijos. Ir salų išvardijimai <...> Šitame „dokumente“ apie Estiją net nešnekama <...>. O Švedijos jie nekabina“, – pastebi jis.
Z. Kumetaitis pažymi, kad oficialiai tai dar nėra dokumentas, jį esą ketinama pateikti svarstymui.
„Yra dokumentas ir jo nėra. Galima ironiškai į tai pažiūrėti, bet iš kitos pusės, tai gana rimtas signalas“, – sako jis.
Vis tik jis yra skeptiškas dėl to, ką Rusija galėtų padaryti, norėdama įtvirtinti naujas sienas, jei to pageidautų.
„Būtų sausumoje, atvarytum tankus, pastumtum. O jūroje yra dokumentas, kuolų nėra. Nuo to niekas nesikeičia. Čia yra daugiau desperatyvus sovietinių laikų specialisto žingsnis, kuris realiai, be politinio šurmulio, nieko daugiau negali“, – sako jis.
Paklaustas, galbūt Rusija galėtų prie savo naujų įsivaizduojamų sienų atsiųsti karo laivus, Z. Kumetaitis liko skeptiškas.
„Ką reiškia laivus? Ką jie darys, žuvį gaudys? Pavadinčiau tai politine provokacija, nieko daugiau“, – minėjo jis.
Derybose su Rusija po Nepriklausomybės dalyvavęs diplomatas taip pat minėjo, kad tuo metu net neatrodė, jog kada nors Maskva imsis tokių veiksmų. Jis pabrėžė, kad tai yra „labai didelė“ Rusijos provokacija, tačiau teisiškai reaguoti kažin, ar įmanoma.
„Kad pasirašius sutartį bus kitaip, tokių minčių net nebuvo. Dabar, manyčiau, nereikėtų kelti bangų, nes kažkoks girtas Medjedevas ar jo organas tą dalyką paskelbė. Su šituo „dokumentu“ reikia supažindinti ir ES, ir JT, ir ESBO: pažiūrėkite, kaip kliedi ta draugiška šalis, kuri neva nori taikos <...>. Tai kelia šypseną ir nieko daugiau“, – sakė jis.
Ekspertė: Rusijos galimybės yra minimalios arba nulinės
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc. dr. Indrė Isokaitė-Valužė taip pat pabrėžė, kad vienašališkai valstybė negali keisti jūros erdvės.
„Galimybės [pakeisti jūros erdvės sienas] yra minimalios arba nulinės“, – LRT.lt komentavo tarptautinės jūrų teisės ekspertė.
Pasak I. Isokaitės-Valužės, tarptautines sutartis, kurios nustato valstybių sienas, galima keisti tik abipusiu valstybių sutarimu, o ne vienašališkai. Kaip aiškino ji, norint pakeisti jūros erdvės sienas, prireikia didžiulio kelerių ar net keliolikos metų darbo ir įvairių ekspertų įsitraukimo.
„Visa tai vyksta laisva šalių valia, derybose įtvirtinama tarptautinėse sutartyse“, – teigė I. Isokaitė-Valužė.
VU ekspertė tvirtino, kad jūros sienos tarptautinės teisės požiūriu labai saugomos, o galimybių vienašališkai keisti ar nutraukti sudarytas sutartis nėra.
„Tai yra valstybės suvereni erdvė, tokia pati, kaip ir sausumoje. Tai yra valstybės teritorija, valstybės siena tęsiasi ir jūroje. (...) Dabar tie ketinimai yra labai migloti, dviprasmiški. Bet kuriuo atveju pagal tarptautinę teisę negalima keisti sienų vienos valstybės iniciatyva, noru ar sprendimu“, – LRT.lt sakė I. Isokaitė-Valužė.
Kaip pabrėžė tarptautinės jūrų teisės ekspertė, tarptautinėmis sutartimis nustatytos sienos yra privalomos ir abiem šalims, ir visai tarptautinei bendruomenei. Todėl net jei Rusijai draugiška valstybė pripažintų šios vienašališkai nubraižytas sienas, tarptautiniu mastu tai nedarytų „visiškai jokios įtakos“.
I. Isokaitė-Valužė taip pat kalbėjo, kad tuo atveju, jei Rusijos laivai pažeistų mūsų jūros erdvę, Lietuva reaguotų: „Lietuva saugo savo sienas, vyksta nuolatinis stebėjimas, įplaukdami į mūsų jūros erdves, laivai yra matomi. (...) Kaip ir orlaiviui pažeidus oro erdvę, taip ir jūroje yra reikalavimas nedelsiant palikti mūsų teritoriją, aišku, politiniu lygiu yra notos, protestai“.
Įvertino ir URM
Rusijos valdžios institucijos vienašališkai nusprendė pakeisti šalies jūrų sienas su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje, tvirtinama teisės aktų portale paskelbtame vyriausybės nutarimo projekte, skelbia leidinys „The Moscow Times“. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) tokį žingsnį vadina provokacija.
Šiame dokumente, kurį parengė Rusijos gynybos ministerija, sakoma, kad Rusija ketina paskelbti dalį vandenų rytinėje Suomijos įlankos dalyje bei teritorijoje netoli Kaliningrado srities Baltijsko ir Zelenogradsko miestų savo vidiniais vandenimis.
Skelbiama, kad Rusija pakeitė taškų, nustatančių bazines linijas, nuo kurių matuojamas Rusijos teritorinės jūros ir gretimos zonos palei pakrantę bei salas plotis, geografines koordinates.
Remiantis vyriausybės nutarimo priedu, pasienyje su Lietuva Rusija ketina peržiūrėti teritorijas palei Kuršių neriją, Tarano kyšulį ir Baltijos neriją.
Lietuvos URM sako, kad tokie Rusijos veiksmai vertinti kaip sąmoninga, kryptinga, eskalacinė provokacija, siekiant bauginti kaimynines valstybes ir jų visuomenes.
Trečiadienį bus kviečiamas Rusijos atstovas išsamaus paaiškinimo, bus koordinuojamas Lietuvos atsakas su partneriais.
„Lietuva primena ir ragina gerbti bei laikytis Rusiją visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principus ir normas, o taip pat tarptautinius ir dvišalius susitarimus dėl sienų neliečiamumo, konkrečiai 1991 m. sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, 1997 m. sutartį dėl valstybės sienos, 1997 m. sutartį dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje, 2005 m. susitarimą dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtos Baltijos jūroje, o taip pat kitus susitarimus“, – priduriama pranešime.
Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen patikino, kad Suomija „nesileis trikdoma“.
„Pakrantės valstybių sienas reguliuoja JT jūrų teisės konvencija. Tikimės, kad Rusija, kaip konvencijos šalis, jos ir laikysis. Reikėtų nepamiršti, kad chaoso sukėlimas taip pat yra hibridinė įtaka“, – skelbė ji socialiniame tinkle „X“.
Rusijos spaudoje – pareiškimai apie branduolinį ginklą
Trečiadienį pasklidus informacijai apie vienašališką Rusijos valdžios institucijų sprendimą pakeisti šalies jūrų sienas su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje, tarp gyventojų ši žinia plačiai neaptarinėjama ir reakcijos nereiškiamos.
Anot Karaliaučiaus Lietuvių bendruomenės vadovo Sigito Šamborskio, taip yra todėl, kad žmonės yra įbauginti.
„Kol kas jokių ypatingų reakcijų nėra. Tokios provokacijos iš Rusijos pasitaiko dažnai ir jos dažnės. Jiems maža ta jūra tampa. Lietuvių bendruomenė, mūsų tie žmogeliai, kurie ten yra dar likę, ausis suglaudę tupi ir savo nuomonės nelabai reiškia. O jeigu kas išreiškia, tai tuojau pat prisistato specialiosios tarnybos pas juos. Rusijoje užtenka palaikinti ką nors, kas, kaip jie galvoja, yra netinkamo – proukrainietiško ar prolietuviško ir jau yra reaguojama. Totalus žmonių sekimas ir bauginimas duoda savo vaisius, kad nuomonę išgauti iš žmogaus yra labai sunku“, – LRT.lt sakė S. Šamborskis.
Pašnekovas minėtą Rusijos sprendimą vertina kaip provokaciją ir bandymą patikrinti reakcijas.
„Kadangi Baltijos jūra, kaip jie sako, tapo NATO ežeru, tai jiems jau kaip ir erdvės trūksta. Tokie paaiškinimai“, – sakė bendruomenės pirmininkas.
Vietos spaudoje daug apie sienos perstumdymą nekalbama, informacija pateikiama gana lakoniškai, tačiau užsimenama apie pratybų būtinybę.
„Tų žinučių nebuvo iki šios dienos. Ir dabar labai trumpai apibūdinta, kad ten vyks pratybos, kad ten reikia branduolinį ginklą bandyti. Labai neramina tokie veiksmai ir tokie grasinimai“, – sakė S. Šamborskis.
