Pirmadienį krašto apsaugos ministras pristatė 4 naujas priemones dėl dronų gamybos ir naudojimo Lietuvos gynybos sistemoje. Bus kuriamas Dronų kompetencijos centras, kuriame civiliai galės įgyti dronų valdymo įgūdžių, planuojama skatinti Lietuvos dronų pramonę. Dėmesio centre atsiduria ir Šaulių sąjunga bei nevyriausybinės organizacijos.
Pirmoji priemonė, pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė L. Kasčiūnas, yra Dronų kompetencijos centras prie Lietuvos karo akademijos. Šiuo metu yra prasidėję mokymo centro įsteigimo darbai, o nuo rugpjūčio 1 dienos prasidės visų norinčiųjų įgyti dronų valdymo įgūdžių registracija.
„Ir rugsėjo 1 d. kartu su jumis kirpsime juostelę ir prasidės dronų operatorių kursai. <...> Tikslas – ne mažiau nei tūkstantis Lietuvos piliečių, įgijusių dronų specialisto įgūdžių“, – sakė jis ir pridūrė, kad po to piliečiams bus suteikta galimybė dirbti kartu su Šaulių sąjunga ir Lietuvos kariuomene.
Ministras pabrėžė, kad kuriamas ne tik operatorių kursas ir stiprinami įgūdžiai, bet kuriama ir atitinkama duomenų bazė. Pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos departamente bus registras, į kurį bus įtraukti dronų valdymo įgūdžius įgiję asmenys.
„Jau šiuo metu, Transporto kompetencijos agentūros duomenimis, turime 4200 Lietuvos Respublikos piliečių, kurie turi įgūdžių ir teisę valdyti bepiločius orlaivius. Dabar mes planuojame pasirašyti trišalę sutartį tarp Krašto apsaugos ministerijos (KAM), Mobilizacijos departamento ir Transporto agentūros, kad šituos žmones, jiems sutikus, galėtume perkelti į duomenų bazę. Po to visą dronų operatorių rezervą stiprinti, kaupti ir didinti“, – teigė L. Kasčiūnas.
Generolo Jono Žemaičio karo akademijos viršininkas, brigados generolas Almantas Leika teigė, kad Bepiločių orlaivių kompetencijos centro absolventai gaus A1, A3 licencijas ir pagrindinių bepiločių orlaivių valdymo įgūdžių.
„Pabrėšiu, kad tai yra įgūdžių kursas. Tolesnes kompetencijas ar įgūdžius šio kurso absolventai, be abejonės, pagal poreikį galės vystyti kartu su Lietuvos kariuomene ar Šaulių sąjunga“, – kalbėjo A. Leika.
Anot jo, kursai bus vykdomi tiek Vilniuje, tiek kitose šalies savivaldybėse. Kursai truks 2–4 dienas.
„Svarstėme galimybes subalansuoti tą laiką, kurį mūsų piliečiai gali skirti dalyvaudami šiame kurse ir tą laiką, kuris reikalingas pagrindinėms žinioms ir įgūdžiams įgauti“, – akcentavo A. Leika.
„Per metus planuojame parengti ne mažiau kaip tūkstantį žmonių. Planuojamas kurso dydis – 30–40 dalyvių“, – sakė jis.
Dronų pramonės skatinimas
Antroji priemonė – bepiločių orlaivių pramonės skatinimas, – kalbėjo ministras. Praėjusį ketvirtadienį buvo priimtos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kurios numato, kad tam, jog nacionaliniai interesai būtų užtikrinti, karinė įranga galėtų būtų perkama iš lietuviškų įmonių.
„Tai yra 3 mln. FPV dronų programa, procedūros jau prasidėjusios. Iš esmės galima kalbėti, kad birželio 10 d. mūsų įmonės, kurios užsiima FPV dronais, pateiks savo produkciją, mes ją testuosime Ukrainoje. Labai svarbu gauti ukrainietišką patikrinimą, kaip jie veikia, ir tada su tomis įmonėmis, kurios atitinka tam tikrus kriterijus, birželio pabaigoje prasidės pirkimo procedūros“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Pasak jo, daugelis įmonių teigia, kad per pusantro ar du mėnesius pagamintų reikiamą FPV dronų kiekį.
Dar 7 mln. eurų būtų papildomai skirta Lietuvos dronų gamintojams, tačiau čia kalbama apie žvalgybos ir kitų tipų dronus, kurie vėlgi būtų testuojami Ukrainoje.
Trečioje priemonėje jau figūruoja Šaulių sąjunga, kuri, teigė ministras, yra „stipriai nuėjusi į priekį“. Šauliai jau dabar testuoja ir surinkinėja dronus, rengia operatorius.
„Taigi, sprendimas jau yra priimtas – papildomai 1,5 mln. eurų būtų skirta Šaulių sąjungai, būtent šiam Šaulių sąjungos centrui, esančiam viduje. Pagal principą, kaip ministerija, mes nupirksime to, ko jiems reikia, ir kaip įmanoma greičiau perduosime tai Šaulių sąjungai“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Galiausiai, ketvirtoji priemonė – bus skelbiamas naujas konkursas nevyriausybinėms organizacijoms (NVO). Vienas iš konkurso segmentų yra 100 tūkst. eurų paskyrimas įvairioms dronų vystymo programoms.
„Ar tai būtų būreliai, ar tai būtų kitos vystymo programos <...>. Taip bus galima išjudinti procesą“, – sakė jis.
„Galima iki begalybės ginčytis dėl dronų svarbos ateities karuose, bet turbūt visi sutinkame, kad tai virsmo technologija ir mūsų valstybė turi būti procese, turi dalyvauti, turi eksperimentuoti ir turi judėti į priekį, kad neliktų procesų nuošalyje“, – sakė L. Kasčiūnas.
