Politologas Nerijus Maliukevičius kalbėdamas apie dabar jau buvusio kandidato Eduardo Vaitkaus rezultatus prezidento rinkimuose įžvelgia ir pozityvą: gerai tai, kad prorusiškas, antiukrainietiškas žinutes retransliuoja, reprezentuoja būtent toks paraščių veikėjas, o ne solidesnės politinės partijos ar politikai. O buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadas Gediminas Grina pabrėžia, kad tokias idėjas palaikančiųjų yra visur ir visada bus, tad „jokio skirtumo, kokia pavardė jiems atstovauja“.
E. Vaitkus Lietuvos prezidento rinkimuose surinko 7,33 proc. Už jį balsavo apie 104 tūkst. gyventojų. Kandidatas užtikrintai laimėjo Šalčininkų rajono ir Visagino savivaldybėse.
Grina: jokio skirtumo, kokia pavardė jiems atstovauja
Buvęs VSD vadovas G. Grina LRT.lt teigė, kad E. Vaitkaus pasirodymas jo nenustebino. Pašnekovas tikino, kad Lietuvoje vienaip ar kitaip yra 10 proc. gyventojų, kurie palankiu žvilgsniu dairosi į Rytus. Toks skaičius buvo minimas ir VSD grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje.
„Tai jokio skirtumo, kokia pavardė jiems atstovauja“, – sakė G. Grina.
Jo manymu, yra realu, kad E. Vaitkus dabar bandys mobilizuoti savo rinkėjus ir netgi padidinti elektorato gretas.
„Gali būti kažkokia variacija, bet, sakau, čia nieko naujo. Čia yra stabilus taip orientuotų rinkėjų procentas. Kas ten jiems atstovauja, jokio skirtumo, ar Tomaševskis, ar Vaitkus. Labai matyti pagal apylinkes ir t. t.“, – kalbėjo buvęs VSD vadas.
G. Grinos tikinimu, demokratinėje valstybėje yra tik vienas būdas, kaip kovoti su tokiais žmonėmis: esamai vykdančiajai valdžiai, kad ir kokia ji bebūtų ar kad ir kas jai bevadovautų, daryti „kuo mažiau neišmintingų sprendimų“. Anot jo, tai padėtų atskirti ir žmones, kurie iš tikrųjų mąsto prokremliškais naratyvais, o kurie tai daro nesąmoningai dėl nepasitenkinimo esama valdžia.
„Sumažinti galbūt neįmanoma to procento, bet reikėtų nedidinti. Taip mąstančių žmonių vis tiek bus, jų visur yra. Čia panašiai kaip su tais vadinamaisiais antivakseriais – jų visada buvo, jų visą laiką bus. Klausimas tik, kiek valdžia sugeba juos labiau mobilizuoti“, – kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas, ar dabar visgi situacija geresnė nei prieš 10 ar 20 metų, G. Grina teigė, kad tokių žmonių turėtų mažėti, bet reikėtų atsižvelgti į tas problemines savivaldybes, pvz., Šalčininkus.
„Jeigu asmuo yra tam tikrame burbule, arba, paprastai šnekant, gete, tai natūralu – jį labai sunku paversti Lietuvos Respublikos piliečiu. Čia pradedant švietimo sistema, kur niekas jokių sprendimų nesiruošia priimti ir t. t., – sakė jis.
Maliukevičius: Vaitkus pasinaudojo demokratinėmis žaidimo taisyklėmis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojui N. Maliukevičiui itin ryškūs atrodo du E. Vaitkaus skleisti naratyvai – Kremliaus pamėtėti šablonai apie esą nelegitimius rinkimus ir jo išsakytos nuostatos dėl užsienio agentų įstatymo.
Taip pat skaitykite
Tai, kad E. Vaitkus buvo rinkimų lyderis Šalčininkuose, kad gerai pasirodė Visagine, N. Maliukevičiaus nenustebino.
„Tie, kas jaučia išskirtinę nostalgiją sovietiniams laikams, ir subyrėjo į jo kišenę kaip potencialūs rinkėjai. Ir jis pademonstravo tą rezultatą ten, kur tokios nuotaikos stipriausios. Pritarčiau savo kolegai Mažvydui Jastramskiui, jo tezei rinkimų nakties laidose, kad E. Vaitkaus fenomenas yra labiau simptomas to, kad Tomaševskis nedalyvavo kaip kandidatas, ką jis darydavo tradiciškai, ir jo balsai subyrėjo būtent Vaitkui“, – kalbėjo N. Maliukevičius.
Politologas nemano, kad ši situacija, kai E. Vaitkaus kraitėn sukrito palyginti nemenkas procentas balsų, yra neordinarinė, dėl kurios reikėtų rautis plaukus.
„Reikia suprasti, kad iš tikro yra dalis Lietuvos žmonių, ypač gyvenančių tokiuose uždaruose regioniniuose informaciniuose burbuluose, kuriems yra paveikūs tie naratyvai, kuriuos transliavo Vaitkus.
Man atrodo, buvo gerai pavartota metafora apie radiją, sakyčiau, kad tai nebūtinai Rusijos radijas, tai gali būti ir konspiracinis radijas. Bet jis buvo radijas, kuris retransliavo žinutes, kurios vibruoja toms visuomenėms, užtat tas ryšys išėjo abipusis.
Žmonės, kurie panirę į tokius informacinius burbulus, jau čia nebūtinai televizinius – rusiškus ar baltarusiškus, bet ir į socialinių tinklų, kuriuose yra tų žinučių, kurias Vaitkus įgarsina ir skleidžia, ir atidavė savo balsus jam“, – susiklosčiusią padėtį apibendrino N. Maliukevičius.
Pasak politologo, tai yra tradicinis, nuolatinis iššūkis mūsų valstybei ir nuolatinė pamoka ieškoti būdų, kaip tą dalį visuomenės ištraukti iš propagandinių burbulų.
„Ir ankstesniais laikais lygiai taip pat buvo tokių partijų ar tokių veikėjų, kurie flirtavo su tokiomis temomis. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad anksčiau tai buvo labiau mūsų tokios tradicinės ir žymiai solidesnės politinės partijos ir politiniai veikėjai.
Aš gal kaip tik pozityvą įžvelgčiau, kad dabar su tokiomis temomis – prorusiškomis, antiukrainietiškomis – žaidžia, flirtuoja toks politikas, kuris yra aiškiai paraščių politikas. Taip, gal kai kuriuose rajonuose jis surinko solidžius procentus, bet vis tiek palankumas prorusiškoms, antiukrainietiškoms ir sovietinės nostalgijos temoms mažėja. Su jomis flirtuoja tik tokio tipo kandidatai“, – kalbėjo N. Maliukevičius.
Politologas įžvelgia ir komunikacinį fenomeną – E. Vaitkus pasinaudojo demokratinėmis žaidimo taisyklėmis ir į viešumą iškėlė prorusiškus, antiukrainietiškus naratyvus, kurie glūdėjo paraštinėse socialinėse medijose, tuomet, kai tapus visaverčiu kandidatu jam buvo suteiktos viešo kalbėjimo platformos.
„Ir jis savo žinutes iškėlė į visiškai kitokį lygmenį, ir tas žinutes išgirdo ir jos galbūt netgi surezonavo tiems rinkėjams, kurie iki tol net negirdėjo tokios platformos, tokių žinučių.
Man tai atrodo įdomus fenomenas. Demokratinės žaidimo taisyklės leidžia pamatyti tam tikrus iššūkius, problemas ir galvoti apie produktyvius sprendimo būdus tuose regionuose, tuose informaciniuose burbuluose.
Aš tik noriu, kad tose diskusijose susilaikytume nuo tokio svarstymo, kaip galbūt neprileisti tokių žinučių retransliavimo ar jas drausti. Nes tuo atveju tai pažeistų mūsų principinius vertybinius, demokratinius principus“, – padėtį įvertino ekspertas.
N. Maliukevičiui per rinkimų kampaniją labiausiai įstrigo du esminiai E. Vaitkaus skleidžiami naratyvai – „darbas pagal Kremliaus pamėtėtus šablonus apie neva nelegitimius rinkimus ir kalbėjimas apie būtinybę priimti užsienio agentų įstatymą.
„Jei norime įsivaizduoti, kuo gresia tokia Vaitkaus deklaruojama politinė platforma Lietuvai, tai pažiūrėkime į tai, kas dabar vyksta Sakartvele, kur tokie veikėjai yra valdžioje, ir suprasime, kokia potenciali ateitis yra deklaruojama šio veikėjo“, – pabrėžė N. Maliukevičius.
Nerimą kelia Vaitkaus rezultatai rinkimuose: dalis rinkėjų gyvena „paralelinėje visatoje“
LRT RADIJO rytą po rinkimų kalbinti pašnekovai sutaria, kad, nors pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatai yra panašūs į tuos, kuriuos turėjome prieš penkerius metus, būtent šių rinkimų balsavimas yra kur kas įdomesnis dėl rezultatų skirtinguose regionuose.
„Kažkiek panašūs į praeitus rinkimus šie, tačiau šių rinkimų rezultatai – kur kas įdomesni, negu praėjusių. Aišku, galutinis rezultatas, ko gero, bus toks pats kaip 2019 m.“, – sakė KTU politologas Valdas Morkevičius.
Jam pritaria ir VDU docentas Ignas Kalpokas. Jo teigimu, antrajame ture intrigos greičiausiai nebus, dabartinė premjerė turi mažai šansų įveikti Gitaną Nausėdą.
„Tačiau, Ingrida Šimonytė jau gali pasidžiaugti, kad surinko kiek daugiau, nei praeitus rinkimus iš ministro pirmininko pozicijos surinko Saulius Skvernelis. Bet čia tokia antrinė paguoda“, – teigė jis.
Paklausti, kaip susiklostė situacija, jog iš esmės prorusiškai pasisakantis Eduardas Vaitkus rinkimuose surinko daugiau negu 7 proc. balsų, politologai tikina, kad tai lemti galėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidato trūkumas.
„Geriausias komentaras buvo Mažvydo Jastramskio, kuris pasakė, kad tiesiog Valdemaras Tomaševskio šiuose rinkimuose nebuvo ir Vaitkus surinko daugiausia tos dalies rinkėjų balsus. Ir, jei pasižiūrėtume į tą regioninį balsavimą, tai Rytų Lietuvoje Vaitkus surinko labai daug balsų bei Klaipėdos mieste surinko santykinai daug balsų. Taigi tokio pasirodymo esminis sėkmės faktorius yra tautinių mažumų balsavimas“, – tikino V. Morkevičius.
Tačiau, pasak I. Kalpoko, svarbu pažymėti, kad, palyginus su praėjusių rinkimų V. Tomaševskio rezultatu, E. Vaitkaus rezultatas yra dvigubai didesnis.
„Tai reiškia, kad ne vien tik lenkakalbiai rinkėjai, ne vien tik tautinės mažumos, bet ir bent kažkiek kitur buvo renkama balsų. Ir tai parodo, kad yra žmonių, kurie radikaliai nusivylė tuo, kas vyksta valstybėje, kurie nesijaučia, kad šalies geopolitinė kryptis ir apskritai valstybės vystymosi kryptis jiems kažką duoda. Yra pagrindo susirūpinti, nes, akivaizdu, kad bent 8 proc. iš tų, kurie atėjo į rinkimus, gyvena paralelinėje visatoje, palyginus su tuo, kaip gyvena likusi Lietuva“, – svarstė VDU docentas.
Dabartine tvarka nusivylusiųjų balsus, anot politologų, rinko ir Remigijus Žemaitaitis, pirmajame ture surinkęs kiek daugiau nei 9 proc. balsų. Jam nepakenkė ir Konstitucijos pažeidimas bei antisemitiniai pareiškimai.
„Pasirodo, kad toks (retorikos – LRT.lt) stilius jam nepakenkė. Ar padėjo – sunku pasakyti. Jei kalbėtume apskritai, tai populistiniai politikai pritraukia dėmesį tokio pobūdžio pasisakymais ir tam tikrai žmonių daliai tai yra patrauklu. Bet labiau aš žiūrėčiau į R. Žemaitaičio įdirbį Žemaitijos regione, kuris daugiausiai balsų ir atnešė jam“, – tikino V. Morkevičius.
Dėl daliai netikėtos E. Vaitkaus ir R. Žemaitaičio sėkmės, I. Kalpoko teigimu, nepasisekė I. Vėgėlei. Tai atskleidė, jog pastarasis kandidatas dar neturi rinkėjų bazės, kuria gali pasitikėti. I. Vėgėlei, anot politologo, nepadėjo ir jo pasirodymas paskutiniuose debatuose.
„Rinkimų kampanijos pabaigoje jis jau atrodė šiek tiek išsikvėpęs, o R. Žemaitaitis kaip tik ėjo į debatus toks užsipumpavęs, šiek tiek vulgarus netgi buvo – toks mačo stilius patiko daliai rinkėjų. (...) Neatmesčiau ir to varianto, kad nuosaikesni I. Vėgėlės rinkėjai, pasižiūrėję, kaip jis neužtikrintai kalbėjo debatuose, visgi nubėgo pas G. Nausėdą“, – I. Vėgėlės nesėkmę komentavo VDU docentas.
Galiausiai, abu politologai sutarė, jog vertėtų susimąstyti dėl šių rinkimų rezultatuose atsiskleidusio nemažos dalies Lietuvos gyventojų nusivylimo dabartine šalies politika.
„Mes turime 30 proc. balsuoti ateinančių, kurie yra gana stipriai nusivylę. Nuo visiškai radikalaus E. Vaitkaus tipo nusivylimo iki tokio šiek tiek nuosaikesnio, bet irgi kvestionuojančio mūsų užsienio politiką I. Vėgėlės, R. Žemaitaičio tipo nusivylimo. (...) Šitoje vietoje reikėtų susimąstyti, kaip nemažą dalį rinkėjų įtikinti, kad visgi sistema veikia jų naudai ir mūsų geopolitinė orientacija yra teisinga“, – sakė I. Kalpokas.
Lašas: mišrainė žmogaus galvoje
Padėjo ar pakenkė R. Žemaitaičiui dėl antisemitinių pasisakymų kilęs skandalas? LRT TELEVIZIJOS kalbintos politologės Gabrielės Burbulytės nuomone, nors į antrąjį rinkimų turą politikas nepateko, tačiau jis neabejotinai yra vienas iš šių rinkimų nugalėtojų. Ji pritaria teigiantiems, kad apkaltos procesas prisidėjo prie politiko populiarumo.
Politologė įžvelgė, kad R. Žemaitaitis, priešingai negu I. Vėgėlė, pripažino kampanijos metu padaręs klaidų, kurias turės įvertinti. Politologo Ainiaus Lašo nuomone, šių dviejų kandidatų elektoratas sutampa, tad tarp jų vyko didelė konkurencinė kova dėl rinkėjų balsų.
Kalbėdamas apie E. Vaitkų jis antrino kolegoms teigdamas, kad šį kandidatą palaikė daugiau rinkėjų, jaučiančių nostalgiją sovietų okupacijos laikams, negu įprastai remdavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatą. Pakeisti jų požiūrį sunku, pabrėžė jis.
„Mišrainė žmogaus galvoje“, – E. Vaitkaus pasisakymus spaudos konferencijoje apibendrino A. Lašas, kritikavęs, kad kandidatas savo minčių nė negali argumentuoti.
Politologas mano, kad šiokių tokių galimybių steigti politinę jėgą E. Vaitkus turi, bet didesnio palaikymo nesulauks.
