Nauji prezidento rinkimai – varžovai tie patys: po penkerių metų pertraukos antrajame ture vėl susitiks Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė. Suskaičiavus visų prezidento rinkimuose balsavusių rinkėjų valią, G. Nausėda surinko 44,10 proc. balsų nuo dalyvavusių rinkėjų, I. Šimonytė – 19,86 procentų.
2019 metais varžovų jėgos buvo lygesnės, tuomet jie abu per pirmąjį turą surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų.
Visos 2024 metų prezidento rinkimų naujienos – specialiame LRT.lt polapyje
Didžiausias aktyvumas nuo 1997 metų
LRT.lt primena, kad sekmadienį vykstančiuose prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės iš viso balsavo 59,4 proc. rinkėjų. Tiesa, VRK vadovės teigimu, šis skaičius dar augs, nes dalis rinkėjų vis dar laukia eilėje.
„Norisi labai padėkoti visiems rinkėjams, kurie taip aktyviai balsavo. (...) Džiaugsmingas yra aktyvumas, o kai jis yra didelis, tenka palaukti eilėse“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Didesnis aktyvumas prezidento rinkimų pirmajame ture registruotas tik 1993 ir 1997 metais, tuomet atitinkamai balsavo 78,6 proc. bei 71,45 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.
Aktyviausi rinkėjai – Birštono (68,36 proc.), Palangos miesto (65,35 proc.) ir Neringos (64,54 proc.) savivaldybėse.
Pasyviausi – Visagino (39,32 proc.), Pagėgių (50,73 proc.) ir Kelmės rajono (51,23 proc.) rinkėjai.
Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyksta ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
Siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
