Po kandidatų į prezidentus debatų žmogaus teisių klausimais – griežtas ekspertų vertinimas. Pasak jų, kandidatų pasisakymai kelia nerimą, o penki iš jų yra gerai susipažinę su sąmokslo teorijomis ir jas eskaluoja. Visgi ekspertai sutaria, kad dėl paskutinės vietos žmogaus teisių klausimų srityje lenktyniauja Eduardas Vaitkus ir Ignas Vėgėlė.
Trečiadienio vakarą kandidatai į prezidentus aršiai diskutavo žmogaus teisių ir kultūros politikos temomis. LRT.lt ekspertų teiraujasi, kaip jie vertina kandidatų teiginius apie Stambulo konvenciją ir tos pačios lyties šeimų santykių reglamentavimą.
Susipažinti su kandidatų nuomonėmis apie šiuos klausimus galite čia:
Taip pat skaitykite
Apie Stambulo konvenciją – sąmokslo teorijos
Per debatus kandidatų klausta, ar Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Stambulo konvencija nepažeidžia Konstitucijos, yra pagrindas ją ratifikuoti.
Pasak Žmogaus teisių stebėjimo instituto konsultanto Dainiaus Pūro, įspūdžiai po kandidatų pasisakymų žmogaus teisių temomis kelia nerimą. Kaip pažymi pašnekovas, penki iš aštuonių kandidatų yra „akivaizdžiai gerai susipažinę su sąmokslo teorijomis apie Stambulo konvenciją“.
Pavyzdžiui, vardija Žmogaus teisių stebėjimo instituto konsultantas, kartojami tokie argumentai, kad Stambulo konvencija nepadės kovoti su smurtu artimoje aplinkoje, kad prieštaraujant konvencijai ginamos tradicijos.
„Kelia nerimą, jei kandidatai nesupranta, kad lyčių stereotipai yra žalingi moterims ir mergaitėms, o kartu ir vyrams. Neužsikrėtę šiomis teorijomis yra trys kandidatai – Dainius Žalimas, Ingrida Šimonytė ir Giedrimas Jeglinskas“, – kalbėdamas su LRT.lt pabrėžia D. Pūras.
Anot jo, naratyvai apie kovą už tradicines vertybes sukurti ne Vatikane, o Kremliuje, tačiau kandidatai į prezidentus remiasi šiomis idėjomis ir kartoja, kaip gins Lietuvą nuo žalos – visuotinių žmogaus teisių, tarptautinių įsipareigojimų ir Europos Sąjungos (ES) vertybių.
Su konvencijos turiniu nesusipažinę
Panašiai kalba ir Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė. Ji atkreipia dėmesį, kad dauguma kandidatų į prezidentus neišmano Stambulo konvencijos turinio. Žmogaus teisių centro vadovei labiausiai įsiminė prezidento Gitano Nausėdos pasisakymas, kad jis nėra perskaitęs konvencijos teksto.
„G. Nausėda pasakė, kad jis yra susipažinęs su konvencija. Galima suprasti, kad jis nėra nuosekliai jos perskaitęs arba įsigilinęs į tekstą. Nors G. Nausėda nėra įsigilinęs į konvenciją, o tik su ja susipažinęs, jis yra leidęs sau pasakyti netgi tokių teiginių, kad konvencija gali varžyti žodžio laisvę. Tai jis pasakė 2021 metais.
Per šį laikotarpį prezidentas neatrado laiko perskaityti ir susipažinti su konvencija. Tai šiek tiek šokiravo ir nemaloniai nustebino“, – LRT.lt komentuoja J. Juškaitė.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė taip pat akcentuoja G. Nausėdos žodžius, kad Stambulo konvencijoje yra genderizmo dalis. Prezidentas taip pat sakė, kad priimta nauja ES direktyva, skirta kovai su smurtu, tad turėtume imtis jos įgyvendinimo, o ne kalbėti apie Stambulo konvenciją.
Visgi, išskiria J. Juškaitė, būtent ši direktyva papildo Stambulo konvenciją ir stiprina kai kurias jos nuostatas, pavyzdžiui, kovą su seksualiniu priekabiavimu ir nusikaltimais prieš moteris internete. Nors G. Nausėda ragino įgyvendinti būtent šią direktyvą, pašnekovė atkreipia dėmesį, kad ir joje vartojamas žodis gender (socialinė lytis).
„Tai akivaizdžiausiai įrodo menką kandidato kompetenciją, ta pati direktyva žodį gender vartoja 34 kartus. Ponas Nausėda sako, kad Stambulo konvencija yra blogai, kad tai genderizmas, ragina įgyvendinti direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris, bet pačioje direktyvoje žodis gender vartojamas 34 kartus ir iš esmės atliepia kai kurias konvencijos nuostatas <...>.
Tokie argumentai atrodė šiek tiek komiškai, tai solidumo kandidato pozicijai nepriduoda“, – teigia J. Juškaitė.
Žmogaus teisių centro vadovė taip pat kritikuoja I. Vėgėlę. Pasak jos, teisės profesorius turėtų kalbėti tiksliai ir aiškiai, o ne remtis socialiniuose tinkluose pasitaikančių pseudoargumentų klišėmis.
Ekspertė teigiamai įvertino tai, kad I. Šimonytė ir D. Žalimas aiškiai išreiškė pritarimą Stambulo konvencijai, tačiau pridūrė, kad šiuo klausimu jų pasirodymas debatuose nebuvo pakankamai stiprus.
„Taip, jie labai aiškiai pasakė, kad palaiko Stambulo konvenciją, kad mato, jog Stambulo konvencija reikalinga, tačiau jie negebėjo paaiškinti ir neturėjo aiškiai paruoštos pozicijos, kodėl ji Lietuvai reikalinga“, – kritikuoja J. Juškaitė.
LGBT teisių klausimu – didesnis pasiruošimas
Trečiadienio vakarą taip pat nuskambėjo klausimas, ką kandidatai į prezidentus darytų, kad tos pačios lyties šeimos Lietuvoje galėtų jaustis oriau.
Žmogaus teisių centro vadovė pažymi, kad kandidatai buvo labiau pasikaustę tos pačios lyties šeimų santykių reglamentavimo klausimu. Pasak jos, nors diskusija vyko chaotiškai, visi kandidatai, išskyrus Eduardą Vaitkų, sutarė, kad tos pačios lyties šeimos susiduria su problemomis, kurias reikėtų spręsti.
„Lygindami su ankstesniais debatais prieš 5 metus ar 10 metų, matome didžiulį postūmį į priekį, kai net tie kandidatai, kurie nepasižymi ypač dideliu draugiškumu žmogaus teisėms, pripažįsta, kad problema egzistuoja“, – akcentuoja ekspertė.
Tačiau, anot jos, išsiskiria kandidatų matymas, kaip reikėtų spręsti šias problemas. Kaip pastebi J. Juškaitė, kai kurie kandidatai mano, kad prezidentas turėtų būti moralinis autoritetas ir imtis lyderystės, kiti pirštu bedė į dabartinę valdančiąją daugumą ir jos negebėjimą priimti sprendimų.
„Dauguma kandidatų liko neapibrėžtume, tai, žinoma, šiek tiek patogesnė pozicija, nei siūlyti ką nors konkretaus“, – mano J. Juškaitė.
Jos vertinimu, labiausiai ausį rėžė I. Vėgėlės pasisakymai, kai jis siejo tos pačios lyties šeimas su demografinėmis problemomis: „Tai atrodė, švelniai tariant, bandymas nukreipti dėmesį nuo tikrųjų demografinių problemų priežasčių – emigracijos, šeimos ir darbo derinimo sunkumų, finansinių sunkumų.“
Kas labiau paniekins vertybes?
Kalbėdamas apie kandidatų pasisakymus apie tos pačios lyties šeimas, D. Pūras sako, kad dauguma kandidatų rungėsi dėl to, „kuris labiau paniekins žmogiškas ir europines vertybes, kas labiau orientuosis į tą elektoratą galvodamas, kad lietuviai yra homofobai“.
„Vėl matome tą pačią didelę problemą, tarsi nebūtų aišku, kad Lietuva vis labiau nekaip atrodo ne tik ES, bet ir kaimynystėje, kai ir Lenkijoje permainos vyksta. Tampame izoliuoti“, – pastebi Žmogaus teisių stebėjimo instituto konsultantas.
Jį labiausiai liūdina I. Vėgėlės pasisakymai, kurių fone, sako D. Pūras, „ir G. Nausėda jau atrodo kaip ir nieko“.
„Bet iš esmės jie visi kalba tą patį, kad Lietuva yra kažkokia kitokia valstybė, kad šie žmonės kelia kažkokią grėsmę. Akivaizdžiai penki kandidatai atstovauja diskriminacinėms nuostatoms Lietuvos piliečių atžvilgiu, jie neturi jokios galimybės būti lygiai teisingi visiems. Išnyksta bet kokia galimybė.
Visuotinėms žmogaus teisėms ir šiuolaikiniams principams, tarptautiniams įsipareigojimams atstovavo tie patys trys kandidatai – I. Šimonytė, D. Žalimas ir G. Jeglinskas, aiškiau pasisakė D. Žalimas su I. Šimonyte“, – argumentuoja D. Pūras.
Kuriems kandidatams – pliusai, o kam – neigiamas įvertinimas?
Paprašius išskirti tris kandidatus, kurie žmogaus teisių klausimais nusimano labiausiai, abu pašnekovai įvardijo I. Šimonytę ir D. Žalimą, taip pat G. Jeglinską, tačiau pridūrė, kad jo atsakymai buvo gana abstraktūs. Neigiamus pažymius ekspertai įrašė E. Vaitkui ir I. Vėgėlei.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės J. Juškaitės teigimu, I. Šimonytės ir D. Žalimo pozicijos labiausiai atitinka tarptautinius žmogaus teisių standartus. Anot jos, atsakinėdamas į klausimus G. Jeglinskas bandė laviruoti, o jo išsakyta nuomonė – „per daug abstrakti“.
„Matyti, kad jis neišmano šių klausimų, kad ši sritis jam pakankamai tolima“, – vertina J. Juškaitė.
Panašiai kalba ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto konsultantas D. Pūras. Jo manymu, G. Jeglinskas nėra visiškai įsigilinęs į žmogaus teisių klausimus, tačiau užima svarbią vertybinę poziciją. Pasak jo, D. Žalimas ir I. Šimonytė „be priekaištų atstovauja žmogaus teisėms“, tačiau dalis kandidatų supriešina žmogiškas vertybes su tradicijomis.
Ekspertas priduria, kad, pavyzdžiui, Remigijaus Žemaitaičio ir Andriaus Mazuronio pasisakymuose kartais būdavo „racionalaus grūdo“, ypač argumentuose, kad beveik nėra partijų, kuriose būtų aiškus sutarimas dėl Stambulo konvencijos ir tos pačios lyties šeimų santykių reglamentavimo.
D. Pūro teigimu, dėl paskutinės vietos žmogaus teisių klausimų srityje lenktyniauja E. Vaitkus ir I. Vėgėlė: „Tuos „prizus“ įteikčiau E. Vaitkui ir I. Vėgėlei.“
Su tokiu vertinimu sutinka Žmogaus teisių centro vadovė. Pasak J. Juškaitės, E. Vaitkus pasirodė mažiausiai išmanantis žmogaus teisių klausimus, o kai kuriais atvejais apskritai atsisakė diskutuoti ir atsakyti į klausimus: „Tam tikra prasme jo pozicijas galime laikyti kaip visiškai prieštaraujančias žmogaus teisių pozicijoms, dalies klausimų jis tiesiog vengė ir į juos neatsakinėjo.“
„Dalis politikų pripažįsta, kad yra problemų, susijusių su tos pačios lyties porų santykių reglamentavimu, tačiau ne iki galo aišku, kokie yra jų pasiūlymai ir kaip jie tai darytų. Kalbėdami apie Stambulo konvenciją, jie toliau kartoja, kad viską turime, kad egzistuoja visi reikalingi teisės aktai. Tai demonstruoja absoliutų neįsigilinimą į tą klausimą. Žinojimas gana paviršutiniškas“, – teigia J. Juškaitė.
