Koks turėtų būti prezidentas, ar teisingai pasielgė Gitanas Nausėda pranešdamas apie Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą ir už ką, jei galėtų, balsuotų JAV prezidento rinkimuose – LRT RADIJO debatuose susirėmė Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda.
Daugiau informacijos apie kandidatus į prezidentus ir rinkimus – specialiame LRT.lt rinkimų polapyje.
Koks turi būti prezidentas?
„Manau, kad pirmiausia reikia prezidento, kuris nuosekliai gintų Lietuvos saugumą ir nuosekliai rūpintųsi, kad Lietuva būtų saugi, čia dabartinės geopolitinės situacijos tiesioginė išvestinė“, – paklausta, kokio prezidento šiandien reikia Lietuvai, teigė dar kartą į rinkimų kovą stojanti premjerė Ingrida Šimonytė.
Ji taip pat sakė mananti, kad Lietuvai reikia prezidento, kuris gintų liberaliąją demokratiją, žmogaus teises ir laikytųsi Konstitucijoje apibrėžtos nuostatos, kad prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas.
Tuo metu perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda teigė, jog prezidentas turi būti aktyvus tiek vidaus, tiek užsienio politikoje.
„Pagrindiniai prioritetai, kurie yra šiuo metu visiems puikiai žinomi, tai aktyvus Lietuvos vaidmuo remiant Ukrainą ir dalyvaujant tarptautinėse struktūrose, ypač NATO ir Europos Sąjungoje, nes ten priimami patys svarbiausi ir mūsų gyvenimą lemiantys sprendimai“, – dėstė šalies vadovas.
Anot G. Nausėdos, prezidentas taip pat turi rūpintis, kad korupcijos lygis mažėtų, kad žmonės jaustų, jog Lietuvoje yra daugiau teisingumo, kad teismų sistema dirbtų sklandžiai.
„Na ir, be jokios abejonės, prezidentas turi rūpintis ir socialine valstybės padėtimi. Kadangi man tai yra nedalomi dalykai – valstybės išorinis saugumas ir vidinis saugumas yra tarpusavyje susiję ir jei žmonės nesijaučia savi savoje valstybėje, jeigu jie jaučiasi susvetimėję su savo valstybe, tikėtis iš jų paramos kritiniais istoriniais momentais yra gerokai sunkiau“, – kalbėjo G. Nausėda.
Tuo metu I. Šimonytė kalbėjo, kad vidaus politikai prezidentas dėmesio turi skirti tiek, kiek tai numato šalies Konstitucija. Tai, pasak jos, reiškia, kad prezidentas turi savo vaidmenį, kai pasirašo Seimo priimtus įstatymus arba teikia jiems pataisas, vetuoja.
„Tačiau, vis dėlto, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje renkamas yra ne tik prezidentas, bet renkamas yra ir parlamentas. Ir parlamentas, jame susiformavusi dauguma, patvirtinta Vyriausybę, patvirtina jos programą ir duoda jai mandatą veikti.
Vykdomoji valdžia visų pirma yra Vyriausybės rankose, tad rūpestis tokiais dalykais kaip švietimas, sveikata, socialinė apsauga yra pirmiausia Vyriausybės atsakomybė ir pareiga“, – dėstė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta I. Šimonytė.
„Politinė konkurencija kartais užgožia viską“
Ji tęsė, kad prezidentas neturėtų konkuruoti su parlamentu ir Vyriausybe, ypač kai darbus, kurie yra geri, šalies vadovas prisiskiria sau, o reformas, kurios yra sunkios ir nepopuliarios, įvardija kaip Vyriausybės nesėkmę.
„Tai nėra telkiančio vadovo modus operandi“, – teigė kandidatė.
Atsakydamas jai G. Nausėda ironizavo, jog džiugu girdėti, kad prezidentui leidžiama turėti savo nuomonę Seime priimamų įstatymų klausimu: „Taip, tą nuomonę aš turėdavau, ją išreikšdavau tiek pasirašydamas įstatymus, jei manydavau, kad jie atitinka mūsų šalies interesus, tiek ir juos vetuodamas.“
Pasak dabartinio šalies vadovo, kartais jis susidurdavo su keistu požiūriu, kad Seimas atmesdavo prezidento veto vien tam, kad jį atmestų. Jo teigimu, tai nėra aukštos politinės kultūros pavyzdys.
„Galiu prisiminti visiškai neseną sprendimą dėl naktinių taikiklių, kuomet vetavau įstatymą ir to įstatymo veto pritarė ir premjerė. Bet nepaisant to, jis buvo atmestas, turbūt dėl kitų priežasčių, nes tuo metu Seime buvo dvi partijos – medžiotojų ir ne medžiotojų partijos“, – kalbėjo prezidentas.
Anot jo, tai, kad naktinių taikiklių veto buvo atmestas, rodo, kad partijų ideologijos išsitrynė, o gal partijų gyvenime jos ne itin tvirtai ir egzistuoja. Visgi G. Nausėda sakė manantis, kad prezidentas gali sėkmingai bendradarbiauti su Seimu, jei tik tam yra noro.
„Aš visada laikausi nuomonės, kad taip, politinė konkurencija tarp prezidento, kuris yra nepartinis, nedeleguotas partijos ir partinio Seimo, visada gali būti, bet yra klausimų, kuriais galima pamėginti susitarti, nes tai yra visiems labai svarbūs klausimai – socialinė politika, atskirties mažinimas, saugumas“, – dėstė G. Nausėda.
Visgi jis pripažino, kad politinė konkurencija kartais užgožia viską ir tuomet tikėtis racionalaus elgesio tampa sudėtinga.
Klausimų sulaukė ir dėl L. Volkovo
Į LRT RADIJĄ paskambinęs vilnietis Vilius klausė šalies vadovo G. Nausėdos sprendimą paskelbti apie Lenkijoje sulaikytus rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus. Vyriškis klausė prezidento apie tai, ar paskelbiant nebuvo pakenkta tyrimui.
„Negi jūs manote, kad žmonės nesupranta, kad tai buvo tiesiog prezidento pasipuikavimas, kuris norėjo išlipti aukščiau visų ir kai kurios tyrimo detalės tampa nepasiekiamos“, – sakė vilnietis Vilius.
Jam atsakydamas prezidentas teigė, kad tą pačią dieną apie sulaikytą baltarusį, organizavusį užpuolimą, pranešė ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Šalies vadovas sakė apie užpuolikų sulaikymo faktą sužinojęs prieš kelias savaites.
„Ir griežtai laikiausi principo neskelbti to, kad nepakenkčiau tyrimo eigai, operacijos eigai. Kai tik atsirado galimybes tai padaryti ir kai tą pačią dieną buvo paskelbta ne tik mūsų institucijų, bet ir Lenkijos pusės, beje, aukščiausiu politiniu lygiu, o ne kažkokių teisėsaugos institucijų pareigūnų, tai buvo padaryta“, – sakė prezidentas.
Jis teigė nesuprantantis, kodėl ši istorija taip iškilo ir kad jam atrodo visiškai normalu, jog apie užpuolikų sulaikymą visuomenei pranešė jis. Be to, G. Nausėda dar kartą teigė, kad nurodinėjimas, ką jis kalbėti gali, o ko ne, rodo, kad konservatoriai norėtų, kad šalies vadovas apskritai nekalbėtų.
Atsakydama jam I. Šimonytė pabrėžė, kad Lenkijos premjeras D. Tuskas turėjo reaguoti ir G. Nausėdos viešai paskelbtą informaciją ir apie sulaikytą užpuolimo organizatorių pranešė keliomis valandomis vėliau.
„Taip jau būna gyvenime, kai kažkas kažką pasako, kitiems tenka komentuoti, taip, kaip komentuoti teko Lietuvos policijai ir prokuratūrai.
Vis dėlto, tokiais atvejais, kai yra sudėtinga, didelė operacija, kur žmonės sėdėjo akis išvarvinę ir dirbo tam, kad būtų pasiektas maksimaliai geras rezultatas, prokuroras priima sprendimą, kada yra visiškai saugu tą informaciją teikti. Ir turbūt čia yra tų pareigūnų, kurie tą darbą atliko, šlovės valanda, jų momentas, kai gali išeiti viešai ir pristatyti savo darbą. Politikams nereikėtų to daryti“, – komentavo I. Šimonytė.
Tiesa, G. Nausėda teigė, kad pranešdamas žinią padėkojo pareigūnams ir kad pranešimas buvo suderintas su Lenkija.
Kaip dirbtų su JAV prezidentu?
Paklausta, už ką balsuotų, jei turėtų teisę, JAV prezidento rinkimuose – Donaldą Trumpą ar Joe Bideną – I. Šimonytė teigė, kad balsuotų pagal sąžinę. Tačiau, pasak jos, neturime prabangos svarstyti, kuris kandidatas būtų ar nebūtų geresnis, kalbant apie bendradarbiavimą su JAV.
„Kaip bežiūrėtum, JAV yra tiek svarbus Lietuvai partneris, kad mes turėsime mokėti dirbti su tokia administracija, tokiu prezidentu, koks būtų išrinktas. <...>
Čia ne mūsų pasirinkimas, čia JAV piliečių pasirinkimas, o mums tiesiog reikės dirbti ir užtikrinti savo interesų apgynimą su tokia administraciją, kokią rinkėjai pasirinks“, – sakė I. Šimonytė.
Kalbėdamas apie kandidatus į JAV prezidentus G. Nausėda teigė, kad jie abu turi labai skirtingus charakterius ir G. Nausėdai teko dirbti su jais abiem.
„Tai skirtingi žmonės, bet kiekvienas iš jų klausosi argumentų. Pamenu, kaip D. Trumpas pirmą kartą atvyko į NATO būstinę Briuselyje ir kaip visi kiti sąjungininkų vadovai, kad pažiūrėjęs į pastatą ir pasakęs, kad oi, koks brangus, jis uždarys ne tik pastatą, bet ir visą NATO organizaciją.
Taip neatsitiko. Buvo labai daug kalbama apie tai, kad valstybės narės turi prisiimti daugiau finansinių įsipareigojimų ir prisidėti prie NATO, kaip bendros organizacijos. Taip ir atsitiko“, – kalbėjo G. Nausėda.
Susikirto dėl partnerystės
LRT RADIJO klausytojas Rėjus klausė prezidento, kodėl jis neįsisegė LGBT ženklelio, nors dėl solidarumo praėjusių rinkimų metu tai padaryti žadėjo. Prezidentas teigė, kad laikosi nuoseklios pozicijos, kad vienos lyties žmonių sąjungą reikėtų teisiškai reglamentuoti.
„Tenka tik apgailestauti, kad užsimoję įgyvendinti Civilinės sąjungos įstatymą, parlamentarai apskritai nieko nepadarė. Nei Civilinio kodekso pakeitimais, nei kitais būdais tų santykių nereglamentavo, to, matyt ir nebepadarys.
O ateityje, galvoju, vis tiek mūsų visuomenė artės prie tam tikrų sprendimų ir padarysime tai nepažeisdami Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnio nuostatų“, – teigė prezidentas. Jis sakė manantis, kad tos pačios lyties porų santykius geriausia yra įteisinti per Civilinio kodekso pakeitimus.
G. Nausėda taip pat teigė, kad konservatorius Paulius Saudargas registravo alternatyvų siūlymą Civilinei sąjungai, tačiau jis buvo atmestas. Visgi premjerė pabrėžė, kad P. Saudargo registruotas siūlymas buvo susijęs su sandorių teise.
„Tai jei mes norime pasakyti, kad du vienas kitą mylintys žmonės, tegul jie bus vienos lyties, yra ne šeima, o UAB, tai, mano nuomone, yra labai nepagarbu tų žmonių atžvilgiu. Ir kai prasideda diskusija, kad mes galime sureguliuoti, bet sureguliuokime kaip akcininkų santykius uždarojoje akcinėje bendrovėje, tai tikrai neturi nieko bendro su žmogaus teisėmis“, – teigė I. Šimonytė.
Portalas LRT.lt primena, kad Lietuvos prezidento rinkimai vyks gegužės 12-ąją. Juose susirungs Giedrimas Jeglinskas, Andrius Mazuronis, G. Nausėda, I. Šimonytė, Eduardas Vaitkus, Ignas Vėgėlė, Dainius Žalimas ir Remigijus Žemaitaitis.
