Pirmuosius kadencijos metus baigęs uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad jo darbas nėra lengvas, tačiau prasmingas. Kaip žinoma, dėl naujosios uostamiesčio valdžios sprendimų vis kildavo nepasitenkinimo ir kritikos bangų, tačiau vardijami ir darbai, kuriais norima pasidžiaugti. Politologo nuomone, sprendimus lydėjęs triukšmas vis dėlto buvo garsesnis.
Jau metus Klaipėdos mero pareigas einantis A. Vaitkus pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje apibendrino nuveiktus darbus, per pirmuosius metus lydėjusius iššūkius bei keliamus tikslus ateityje.
„Ne pati minkščiausia ta kėdė, bet prasminga. Labai prasminga“, – sakė A. Vaitkus.
Politikas žurnalistams teigė ateidamas dirbti turėjęs daugiau nuogąstavimų nei esą, kaip parodė laikas, kad jų reikėjo turėti.
A. Vaitkus dėkojo komandai, su kuria tenka įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, koalicijos partneriams, opozicijai.
Apibendrindamas pirmuosius darbo metus Klaipėdos meras pasidžiaugė istoriškai geru biudžeto panaudojimu, greičiau nei tikėtasi baigtais kai kurių senamiesčio gatvių atnaujinimo darbais, plečiamomis automobilių stovėjimo vietomis, tuo, kad į priekį juda kai kurių miesto teritorijų vystymo planavimas.
Paklaustas, ko nepavyko nuveikti per pirmuosius darbo metus, A. Vaitkus kalbėjo apie tam tikrus projektus, kurių naujoji miesto valdžia nusprendė neskubėti įgyvendinti ir už tai sulaukė kritikos. Pasak mero, nuvylė tai, kad kritinių bangų metu esą nė nebuvo bandoma aiškintis sprendimų motyvų.
„Pavyzdžiui, kodėl mes neforsuojame Baltijos ir Taikos pr. sankryžos projektavimo darbų, o po to ir statybos. Visų pirma, korektūros projekto, kurio neturime, darymas buvo klausimas. Buvo klausimas dėl 850 tūkst. eurų kainos. Tai yra grandiozinė kaina tokiam projektui. Bet buvo ir kitų priežasčių – diskusija su įmone „Klaipėdos vanduo“ dėl potvynių. <...> Visada vertinu teisingą kritiką, bet kai kritika yra vien tam, kad paskui būtų galima turėti politinės erdvės, manau, kad ta kultūra nėra pati geriausia“, – sakė A. Vaitkus.
Už sprendimus – kandi pravardė
Pirmuosius A. Vaitkaus kadencijos metus lydėjo ne viena kritikos banga ar bent jau kai kurie sprendimai buvo vertinami prieštaringai.
Dar kadencijos pradžioje uostamiesčio meras kritiškomis pastabomis apsikeitė su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu.
Praėjusią vasarą A. Vaitkus pasakė, kad uostamiesčio ligoninių tinklo pertvarka neduoda reikiamo rezultato, įstaigos pradeda veikti nuostolingai, iš darbo išėjo dešimtys gydytojų, o Vyriausybė neva nesilaikanti pažadų dėl milijoninių investicijų.
Tuomet A. Dulkys sakė nesuprantantis mero kritikos, o jo retoriką įvertino kaip „susidūrimą su medicinos realybe“.
„Pono Vaitkaus žodžius vertinu kaip jo susidūrimą su medicinos realybe. Jis dar tik 100 dienų meras, bet jaučiu, kad jo rankos jau svyra. Tai tikrai norėčiau palinkėti stiprybės rasti jėgų visų pirma sutvarkyti pirminę grandį Klaipėdoje – tai, kas yra savivaldybės rankose“, – pernai rugpjūtį „Žinių radijui“ sakė A. Dulkys.
Dabar A. Vaitkus tvirtina, kad jokio konflikto su ministru nebuvo, o jis pats visuomet siekia bendradarbiavimo.
„Žadėjo atvažiuoti ministras liepos mėnesį su visa delegacija, buvome sutarę ir neatvyko, išėjo toks straipsnis. Nėra apsižodžiavimo. Aš nieko nepasakiau ministrui. Net ir po to ministro straipsnio aš nepasakiau nieko. Turiu tikslą ne pyktis, o priešingai – turėti kuo daugiau kontakto su centrine valdžia. Puikiai suprantu, kad Lietuva valdoma ne atskiromis savivaldomis, o visuma su centrinėmis valdžios institucijomis“, – sakė A. Vaitkus.
Nemažai kritikos naujoji miesto valdžia ir A. Vaitkus sulaukė ir dėl sprendimo nestatyti naujos poliklinikos.
Oponentai kandžiai A. Vaitkų pravardžiuoja Stabdžiu dėl, kaip jau minėta, nuo pat kadencijos pradžios sustabdyto ne vieno projekto, tačiau į tokias replikas politikas reaguoja su šypsena.
„Kalbėkim iki galo – stabdys pinigų taškymui ir kreivų projektų darymui. Čia yra stabdys. Tikrai su tuo sutinku. Tie projektai, kurie yra sustabdyti, negirdėjau nė vieno kompetentingo paaiškinimo, kaip būtų galima padaryti kitaip racionaliai. Paimkime tą pačią polikliniką: visos sveikatos įstaigos be išimties pritaria mūsų pozicijai. O buvo daug emocijų“, – sakė A. Vaitkus.
Čia yra stabdys. Tikrai su tuo sutinku.
A. Vaitkus
Aiškinosi dėl mobingo, priešinosi kultūrininkai
Šių metų pradžioje uostamiesčio valdžiai teko aiškintis ir dėl galimo mobingo, su kuriuo susiduriantys tvirtino savivaldybės administracijos, savivaldybės įstaigų darbuotojai.
Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje A. Vaitkus šiek tiek užsiminė ir apie, kaip galima suprasti, vis dėlto buvusias įtampas.
„Galbūt ne visi administracijos darbuotojai priėmė pokyčius taip paprastai, kaip mums norėjosi. Buvo skundų. Pavyzdžiui, viršutiniuose aukštuose, tie, kurie yra kitoje (pastato – LRT.lt) pusėje, parašė skundą Darbo inspekcijai, kad yra karšta, apie tai aš jokios žinutės negavau, net minčių neturėjau, kad taip yra. Sakiau susitikęs su kolektyvu, kad jeigu matote bėdą, ateikite ir sakykite drąsiai, mes tikrai rasime sutarimą“, – sakė A. Vaitkus ir užsiminė, jog jau yra atliekami parengiamieji darbai, kad būtų pagerintos valdininkų darbo sąlygos, tačiau savo paties kabineto kol kas atjauninti politikas esą neplanuoja.
Nemažai kritikos A. Vaitkus buvo sulaukęs ir iš uostamiesčio kultūros atstovų dėl sprendimo keisti projektų finansavimo tvarką bei atsisakyti anksčiau buvusių patariamųjų tarybų, sudarytų iš atskirų sričių profesionalų.
Tuomet triukšmas buvo toks didelis, kad pabendrauti su kultūrininkais iš Vilniaus buvo atvykęs ir kultūros ministras Simonas Kairys.
Vis dėlto dabar, kaip tvirtina A. Vaitkus, su kultūros bendruomene jau pavyksta megzti dialogą.
„Ne visiems patiko šis procesas, bet šiandien aš iš daug kultūros organizacijų, kultūros žmonių girdžiu ne kritiką, o atskirais atvejais ir padėką, kad šis veiksmas jiems buvo skaudus, bet prasmingas. Dabar visi turime atsipeikėti, laiku parašyti ataskaitas apie panaudotus pinigus, tai, panašu, nelabai buvo aktualu kažkada. Tą patį suprato ir sportininkai. Pokyčiai, kurie vyko, nebuvo paprasti. Žmonės buvo įpratę dirbti kitaip“, – sakė A. Vaitkus.
Koalicija – tvirta?
Pirmaisiais darbo metais iš Klaipėdos mero ar jo komandos atstovų ne kartą skriejo kritika buvusiai miesto valdžiai – kritikuoti prastai parengti ar vykdyti projektai.
LRT.lt šiomis dienomis skelbė, jog dėl prastai vykdyto, o galiausiai nutraukto Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų rekonstrukcijos projekto savivaldybės atstovai ir vėl bedė pirštu į savo pirmtakus. Į šią kritiką sureagavo ir valdančiojoje koalicijoje dirbantis socialdemokratas ir buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
„Kai kažkas iš administracijos sako, kad kažko buvusi valdžia nepadarė ir dabar reikia kažką stabdyti, tai čia nieko naujo. Šioje kadencijoje tai tampa kaip naratyvas daugeliu atvejų. Prisiminkime tą pačią Jūrininkų polikliniką, Baltijos pr. ir Taikos pr. sankryžą, kitus kai kuriuos atvejus, kur ieškant tam tikrų atpirkimo ožių, natūralu, geriausia dairytis į buvusią valdžią. Buvusi valdžia vykdė projektus ir įgyvendino jų gausybę, tuo dar per anksti pasigirti šiandieninei valdžiai“, – LRT.lt praėjusią savaitę sakė V. Grubliauskas.
Vis dėlto A. Vaitkus tvirtina nekritikuojantis buvusio ilgamečio uostamiesčio mero V. Grubliausko.
„Matau, kad kai kurie asmenys priima tai asmeniškai. Tarp jų ir kolega, kurį turime koalicijoje, – V. Grubliauskas. Politinė valdžia tuo metu ir vykdomoji valdžia veikė kitaip, nei veikia dabar. <...> Atskirais atvejais kalbėdamas apie buvusią valdžią turiu omenyje ne tik arba dažniausiai ne miesto merą, o tuos, kas valdė – kelias politines jėgas, kurios buvo tuometėje daugumoje. Jie turėtų prisiimti atsakomybę“, – sakė A. Vaitkus.
Politikas taip pat patikino, kad komunikacija tarp koalicijos partnerių vyksta tam skirtų susitikimų metu, tuomet ir diskutuojama tais klausimais, dėl kurių nuomonės su bendražygiais išsiskiria.
A. Vaitkus patikino, kad koalicija yra tvirta ir nekliba.
Apibendrindamas pirmuosius darbo metus Klaipėdos meras kiek įgėlė ir centrinei valdžiai. Politikas teigė suprantantis, kad rinkimų laikotarpis yra jautrus, tačiau centrinė valdžia uostamiestį turėtų matyti tokį, koks jis iš tiesų yra.
„Šis miestas yra globaliai pramoninis Lietuvos mastu. Čia – ir LEZ, ir uostas. Uostas yra didžiausias turtas, kokį turi Lietuva. <...> Čia yra energetinis epicentras – čia yra elektros jungtys su Skandinavija, čia yra apsirūpinimo dujomis epicentras, čia yra naftos terminalai, kurie leidžia turėti energetinį garantą blokados atveju. <...> Karinė logistika, karinis mobilumas. Jokie Suvalkų koridoriai net toli neprilygsta Klaipėdos galimybėms vystyti karinį mobilumą. Tą sakau labai atsakingai. Miestą reikėtų matyti“, – dėstė A. Vaitkus.
Politologas: darbus užgožė vis kildavęs triukšmas
Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos katedros vedėjas prof. dr. Jaroslavas Dvorakas pastebėjo, kad pirmaisiais A. Vaitkaus kadencijos metais vis dėlto visuomenėje vis kildavęs triukšmas dėl vienų ar kitų priimtų sprendimų atrodė didesnis nei žinia apie įgyvendintus projektus ar nuveiktus darbus.
„Nors dėta daug pastangų dėl mero viešosios komunikacijos. Matome, kad nuolat pateikiami įvairūs jo pasisakymai, bet kol kas tie triukšmai užgožė teigiamus aspektus, kuriuos per metus nuveikė meras ir naujoji taryba“, – sakė pašnekovas.
Politologas pastebėjo, kad po rinkimų politinis gyvenimas uostamiestyje pasikeitė – priimant sprendimus nuspręsta mažiau klausytis išorės ekspertų nuomonės.
„Tas pats kultūrininkų maištas ir mero pozicija parodė, kad meras pasirinko tą modelį, kuris yra mažiau demokratinis. Jis pasirinko vadybinį modelį – mažiau tartis su suinteresuotųjų grupių atstovais arba su žmonėmis, bet daugiau tartis ribotame tų pačių valstybės tarnautojų rate. Bet tai yra dvi pusės, valstybės tarnautojai, kad ir kaip būtų, yra savo srities ekspertai, jie geriausiai išmano, kaip funkcionuoja vienas ar kitas dalykas. Meras renkasi tartis su jais, o ne su išorės atstovais, kurie ateina iš įvairiausių nevyriausybinių, kultūrinių organizacijų. Tai čia yra ryškus pokytis“, – sakė J. Dvorakas.
Vis dėlto pašnekovas pastebėjo, kad, nors toks modelis ir yra mažiau demokratinis ir kiek nutolęs nuo europietiškų vertybių, reikia pripažinti, kad, nors anksčiau ir buvo sukurta nemažai įvairių patariamųjų organų, skirtų bendruomenių ar išorės ekspertų nuomonėms išgirsti, anaiptol ne visos tokios patariančios tarybos gerai veikė arba į jų balsą buvo atsižvelgiama ne visuomet.
J. Dvorako nuomone, dabartinė uostamiesčio valdžia, imdamasi atšaukti bent dalį pirmtakų paliktų projektų, tarsi užbėgo už akių dabar opozicijoje dirbantiems buvusios valdžios politikams ir jų pastaboms, kad naujoji valdžia tik įgyvendina paveldėtus projektus.
Vis dėlto ar toks sprendimas yra teisingas ir pasiteisins – parodys ateitis.
„Dabar jie turi atrištas rankas ir gali nustatyti savo prioritetus, nes jų programiniai prioritetai skyrėsi nuo ankstesnės valdžios. Jie mato šiek tiek kitokią perspektyvą ir nori daryti šiek tiek kitus darbus. Galbūt iš tos pozicijos ir gerai, jeigu matysime tuos rezultatus, apie kuriuos kalbėjo dabartinė valdančioji koalicija, jeigu jiems pavyks kažką nuveikti“, – sakė pašnekovas.
Kalbėdamas apie mobingo skandalą savivaldybėje, politologas taip pat pastebėjo, kad po pastarųjų savivaldybių tarybų ir merų rinkimų pastebimai pasikeitė valdymo modelis. Dabar meras yra tapęs pagrindiniu vykdomosios valdžios atstovu ir tai, palyginti su ankstesne tvarka, yra didelis pokytis, nes anksčiau meras į biurokratinį valdymą taip smarkiai įtrauktas nebuvo.
Taigi, neatmetama, kad po rinkimų atėjęs naujasis meras galbūt iš tiesų ėmėsi iš biurokratinio aparato reikalauti greitų rezultatų, o tai galėjo patikti ne visiems.
„Čia turėtų būti keliamas klausimas, ar žmones ten įžeidžia, ar jų prašoma padaryti tai, kas jiems nurodyta pagal jų funkcijas. Daugiau panašu, kad kol kas meras reikalauja iš darbuotojų to, kas iš jų prašoma pagal jų darbo funkcijas ir už ką jiems yra mokamas atlyginimas“, – sakė J. Dvorakas.
