Gyvūnų gerove besirūpinantys savanoriai Švenčionyse sugaudė dešimtis kačių, jas sterilizavo ir vėl paleido į laisvę. Organizacijos „Miško trobelė“ vadovės teigimu, žmonės nesupranta, kad, šerdami gyvūnus, skatina jų dauginimąsi, tarp gyvūnų pradeda plisti ligos. Akcija ateinančią savaitę bus vykdoma Vilniuje.
Savanorė Viktorija spendžia spąstus katėms. Dėl nevaldomai besiveisiančių kačių skundžiasi Švenčionių rajono gyventojai. Gyvūnų žmonėms gaila, todėl juos šeria, o šie nuolat atsiveda jauniklių. Žmonių kiemuose pradeda sukiotis ir kelios dešimtys kačių, o pasirūpinti tokia minia tampa problema. Gyvūnų mylėtojai laukines kates sugaudo, jas sterilizuoja ir vėl paleidžia į laisvę.
„Žmonės labai pergyvena dėl tų katinų. Aš paėmiau porą kačių, tai viena močiutė tiek pergyveno dėl jų naktį, sakė, nemiegojo, verkė dėl tų katinų. Tai labai apsidžiaugė, kai aš grąžinau sveikus, gyvus. Kaip savo ten iš esmės juos augina“, – sakė savanorė Viktorija.
Gyvūnų gerove besirūpinantys savanoriai pastebi, kad beglobės katės dažniausiai sukiojasi gamyklų teritorijose, prie valdžios institucijų. Tokiose vietose dirbantys žmonės kates šeria ir net nesusimąsto, kad taip daro „meškos paslaugą“.
„Gyvūnų šėrimas yra jų veisimas, jeigu nesterilizuoji. Kuo daugiau šeri, tuo daugiau yra gyvūnų. Tos moteriškės ir ne tik moteriškės, kurios labai myli gyvūnus, dažnai šeria ir esą rūpinasi. Tada atvažiuoji į kiemą ir pamatai 30 kačių pas vieną moteriškę“, – teigė Gyvūnų prieglobsčio „Miško trobelė“ direktorė Eglė Marija Ramanauskaitė.
Gyvūnų globėjai neapsieitų be veterinarijos gydytojų pagalbos. Švenčionyse veterinarijos klinikoje darbo į valias. Gydytoja sako, kad žmones, auginančius kates ar šunis, reikia raginti rūpintis jų sveikata.
„Deja, dažniausiai reikia paraginti, bet tas sąmoningumas kasmet didėja, dėl to reiktų pasidžiaugti. Keičiasi požiūris į tuos laukinius gyvūnus. Dėl to tai tikrai džiaugiamės, tačiau problemų tikrai daug yra“, – kalbėjo veterinarijos gydytoja Rasa Grigaitė.
Švenčionyse vykusią gyvūnų gerovės akciją kuruoja Vokietijos gyvūnų apsaugos organizacija „TASSO e.V.“. Jos atstovė sako, kad gyvūnų gerovė tiesiogiai priklauso nuo žmonių pajamų. Deja, žmonės, ypač kaimiškose vietovėse, gyvūnais beveik nesirūpina.
„Tai ir ekonominio išsivystymo atspindys. Šalyse, kur egzistuoja skurdas, natūralu, kad žmonės stokoja maisto. Problema, kad tokie žmonės augina gyvūnus ir juos apleidžia. Manau, viskas prasideda nuo švietimo. Jau mokyklose vaikai turėtų sužinoti, kad gyvūnas yra sutvėrimas, turintis jausmų“, – teigė Gudrun Koller.
Organizacijos „Miško trobelė“ savanoriai pasakoja, kad pasitaiko atvejų, kai gelbėjant gyvūnus tenka kviestis į pagalbą ir policiją.
Kitą savaitę gyvūnų gerovės akcija bus vykdoma Vilniuje.
