Pernai didžiulius eglynų plotus sunaikinęs žievėgraužis tipografas šiemet prabudo rekordiškai anksti. Miškininkai prognozuoja, kad pirmą kartą per sezoną spės išsivystyti net trys kartos. Bandant apsaugoti eglynus, į pagalbą nuspręsta kviesti ir gyventojus. Sukurta programėlė, kurioje jie galės fiksuoti pažeistus medžius.
Prieš 10 dienų Kazlų Rūdos miškuose pakabintose gaudyklėse – eglių kenkėjo žievėgraužio tipografo apstu.
Kirtavietėse, šalia eglių kelmų, kurie skleidžia žievėgraužius traukiantį kvapą, gaudyklės su kenkėjus viliojančiais formonais statomos jau dvidešimt metų. Įprastai žievėgraužis jose aptinkamas balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje. Šiemet jis pasirodė labai anksti.
„Oro temperatūra labai gera ir jis jau sklinda į kitus miškus pulti šviežių eglių“, – sako Valstybinės miškų tarnybos specialistas Rytis Dubickas.
Pernai Lietuvos miškuose žievėgraužiui tipografui nudžiovinus egles, iškirsta apie milijonas kubinių metrų. Stebėseną vykdančių specialistų prognozės pesimistinės – anksti prabudęs kenkėjas šiemet gali sunaikinti trečdaliu daugiau eglynų.
„Gausis taip, kad tikrai išsivystys dvi kartos ir gali būti, kad pirmą kartą pradės vystytis ir trečioji karta“, – teigia Valstybinės miškų tarnybos skyriaus vedėjas Virgilijus Vasiliauskas.
Jau dabar žievėgraužis tipografas spėjo įsisukti į kirtimuose sukrautus rąstus.
Medienoje įsigraužęs kenkėjas pasiruošęs poravimosi kamerą, netrukus į šonus pragraužęs takus dės kiaušinius.
„Jeigu jau eglę užpuolė, tai šitoji pirma karta, pavasarinė, gali nudžiovinti eglę per pusantro mėnesio“, – aiškina V. Vasiliauskas.
Kenkėjų aktyvumą sumažintų ne tik gaudyklės, bet ir lietinga, šalta vasara. Veiksmingiausia priemonė – kenkėjo apniktus medžius iškirsti ir išvežti. Kirsti reikia dar žaliuojančias egles, nudžiuvusiose kenkėjo nebėra.
Norint kas mėnesį apeiti miškus, ieškant pažeistų eglių, reikia gausybės žmonių. Valstybinių miškų urėdija jau šiemet į pagalbą ketina kviesti gyventojus: uogautojus ar grybautojus.
„Naudojantis programėle „Tvarkau Lietuvą“, kviesime visuomenę susipažinti su žievėgraužiu tipografu, jo specifika, daroma žala ir iškylaujant, lankantis miške, pastebėjus fiksuoti židinius, kad tai būtų pastebėta kuo anksčiau“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
„Kai graužia takus ir prie kelmo susirenka tos išgraužėlės, tai ir pamatome, kad eglė, nors iš žaliais spygliais, bet apnikta žievėgraužio tipografo, tokios kaip malta kava išgraužėlės prie kelmo išbyra“, – pasakoja V. Vasiliauskas.
Privačių miškų savininkai sako, kad reikėtų spręsti ir biurokratines problemas, esą trūksta operatyvumo išduodant kirtimo leidimus.
„Ypač saugomose teritorijose, „Natura 2000“ teritorijose tikrai yra strigimas, ir leidimai vietoj to, kad turėtų būti išduodami dienų laikotarpyje, užtrunka iki mėnesio“, – piktinasi Privačių miškų savininkų asociacijos narys Audrius Dulskas.
„Mes viską sprendžiam kiek įmanoma operatyviai“, – tikina Valstybinių miškų urėdijos vadovas V. Kaubrė.
Pernai didžiausius eglynų plotus žievėgraužis tipografas sunaikino Šalčininkų, Trakų regionuose. Dėl didelės kenkėjo invazijos miškuose buvo skelbta stichinė nelaimė.
