Save išsikėlęs kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė pasisako prieš tos pačios lyties porų partnerystę ir mokyklų rusų kalba uždarymą, tačiau jis sutinka, kad turėtų būti sumažinta referendumui organizuoti taikoma kartelė, o lietuviai, įgiję draugiškos valstybės pilietybę, turėtų išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.
Nežinote, ką kandidatas į prezidentus mano vienu ar kitu klausimu? Portalas LRT.lt publikuoja straipsnių ciklą „Kandidato požiūris“, jame – kandidatų į prezidentus atsakymai į įvairius klausimus.
Visiems kandidatams buvo užduoti vienodi klausimai, visiems suteiktos vienodos galimybės į juos atsakyti. Publikacijos su kandidatų atsakymais portale LRT.lt pasirodys abėcėlės tvarka du kartus per savaitę.
Daugiau informacijos apie kandidatus į prezidentus ir rinkimus – specialiame LRT.lt rinkimų polapyje.
– Ar Lietuvoje turėtų būti įvestas visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis?
– Ne. Visuotinis NT mokestis, tikėtina, padidintų socialines įtampas finansiškai jautresnėse gyventojų grupėse, o ekonominiu požiūriu reikšmingų pajamų biudžetui neatneštų. Manau, kad teisė į būstą yra viena pagrindinių socialinių teisių, todėl pirmasis būstas turėtų būti apskritai neapmokestinamas.
Manau, kad NT apmokestinimo sistema, kuri apmokestina itin brangų nekilnojamąjį turtą, galėtų būti taikoma ir toliau.
– Ar gyventojams turi būti leidžiama pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos?
– Tikrai taip. Valstybė žmones ne prievarta kaip baudžiauninkus turi įtraukti į antrosios pensijų pakopos sistemą, bet parodydama to naudą. Pagrindinis motyvas dalyvauti sistemoje turi būti nauda žmogui. Esu teisininkas ir pasisakau už asmens laisvę disponuoti savo turtu, savo pinigais.
Antrosios pensijų pakopos tikslas yra papildyti žmogaus gaunamą pensiją. Valstybė privalo užtikrinti padorią pensiją. Minimali pensija turėtų būti prilyginta minimaliam darbo užmokesčiui, tačiau suprantu prezidento kompetencijų ribotumą šiais klausimais.
Papildoma kaupimo sistema yra papildomai investuojami pinigai, kad būtų patogesnis gyvenimas senatvėje. Be to, mano įsitikinimu, turime įpareigoti mūsų finansų institucijas investuoti dalį antrosios pakopos pensijų fondų turto, kuris yra didesnis nei 5 milijardai eurų, į Lietuvos finansų rinką. Tai galėtų būti papildomai iki 2 milijardų eurų, kurie didintų investicijas Lietuvoje, koncentruotų finansinį kapitalą, kurio trūksta.
– Ar pritariate, kad turėtų būti suteikta teisė išsaugoti Lietuvos pilietybę, įgijus kitos, Lietuvai draugiškos, valstybės pilietybę?
– Lietuviams pagal kilmę, išlaikiusiems nuolatinius faktinius ryšius su Lietuva, turi būti sudarytos sąlygos išsaugoti Lietuvos pilietybę.
Tačiau dvigubos pilietybės, arba tiksliau, pilietybės išsaugojimo, referendumas, kurį organizuoja dabartinė valdžia, yra akivaizdus apsimetinėjimas prieš rinkėjus – jis eilinį kartą neįvyks. Tam, kad referendumas pasisektų, reikia ne tik to, kad jame dalyvautų daugiau nei 50 proc. visų balso teisę turinčių piliečių, bet ir kad toks pats skaičius pasisakytų už šį klausimą. Taigi, šis referendumas yra tik viešųjų ryšių akcija, norint gauti užsienio lietuvių balsų.
– Ar Lietuvoje reikia atsisakyti mokyklų rusų mokomąja kalba?
– Šis klausimas yra supaprastintas. Kadangi de facto dauguma ukrainiečių moka rusų kalbą, o ukrainiečių mokytojų Lietuvoje praktiškai nėra, pridarytume nemažai žalos nuo karo pabėgusiems vaikams, uždarydami mokyklas rusų kalba.
Dabar turime kitų prioritetų švietime. Be to, mokyklos rusų mokomąja kalba gali padėti mums skleisti tikrą Lietuvos ir Europos istoriją rusakalbiams.
– Ar matematikos egzaminas turėtų būti privalomas ne tik stojant į aukštąją mokyklą, bet ir tiesiog siekiant gimnazijos atestato?
– O kaip tai susiję su prezidento kompetencija? Aš pats matematikos egzaminą laikiau. Tapęs prezidentu, aš paskirsiu kompetentingą švietimo ministrą, kuris turės savo aiškią viziją ir bent jau žinos, kiek ir kokių yra lyčių.
Kalbant apie intelektinį potencialą Lietuvoje, aš manau, kad matematikos egzaminas yra reikalingas.
– Ar pasitikite, kad NATO gintų Lietuvą užpuolimo atveju?
– Žinoma. Mes ir esame NATO. Kalbėti apie pasitikėjimą ar nepasitikėjimą nėra prasmės. Turime užtikrinti, kad mūsų NATO partneriai pasitikėtų mumis lygiai taip pat kaip ir mes jais. Todėl turime būti pasiruošę apginti save ir savo sąjungininkus.
– Ar apskritai Rusiją vertinate kaip grėsmę Lietuvai?
– Istoriškai Rusija ne kartą buvo okupavusi Lietuvą. Putino pasakymas, kad didžiausia 20 a. tragedija yra Sovietų Sąjungos žlugimas, patvirtina, kad Rusijos valdžia kelia grėsmę.
– Ar Lietuva turėtų atsisakyti Taivaniečių atstovybės, kad pagerintų santykius su Kinija?
– Taip. Nesąžininga prezidentui Gitanui Nausėdai priimti didžiausią leistiną paramą iš „Teltonikos“ savininko, kai dėl šios ambasados įsteigimo didelę žalą patyrė Lietuva, o didžiausią naudą gavo „Teltonika“.
Tai yra ne tik nesąžininga, bet ir, mano įsitikinimu, prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui. Dėl šio sprendimo visa Lietuva patyrė žalą, o „Teltonika“ ir G. Nausėda, kuris yra Lietuvos užsienio politikos vadovas ir nuo kurio sprendimų tai priklauso, gavo naudos. Padorus žmogus taip nesielgtų. Užsienio politika turi tarnauti Lietuvos žmonių interesams.
– Ar pritariate, kad Lietuvoje būtų didinami mokesčiai tam, kad būtų galima didinti gynybos finansavimą?
– Negalima kalbėti apie jokį mokesčių didinimą, kol biudžetas nėra naudojamas skaidriai. Svarbiausias klausimas ne tai, kaip didinti finansavimą, o kodėl reikia pinigų, kam jie būtų naudojami.
Nelogiška kelti klausimą apie būtinumą didinti išlaidas, nepateikiant aiškių argumentų, kam – vienkartiniams pirkimams ar nuolatiniams – būtų kasmetinės išlaidos, prieš tai neapibrėžus būtinų investicijų tikslų. Atėjęs į prezidento pareigas, reikalausiu skubaus krašto apsaugos sistemos audito realiai situacijai nustatyti ir resursams mobilizuoti ten, kur jų iš tiesų reikia.
Kol kas nei Finansų ministerija, nei Krašto apsaugos ministerija nėra pateikusios aiškių skaičiavimų ir siūlymų, kur bus investuojama. Jei pirkimai vienkartiniai, jei reikia čia ir dabar, tai skolinimasis būtų greičiausias ir racionaliausias sprendimas.
Skolintas lėšas reikia investuoti taip, kad investicijos atsipirktų, būtų kuriamos papildomos darbo vietos. Skolintas lėšas būtų prasminga nukreipti į dvejopos paskirties infrastruktūrą (kelius, tiltus, slėptuves ir t. t.).
Investuojamos skolintos lėšos kurtų darbo vietas, pridėtinę vertę ir padėtų surinkti daugiau mokesčių artimiausiu metu nekeičiant pačių mokesčių. Valstybė galėtų skolintas lėšas nukreipti į gynybos pramonę, dalyvauti gynybos pramonės įmonių nuosavybėje (...), kurti pridėtinę vertę, padėti gynybos pramonei ieškoti eksporto rinkų. Taip investuota dalis skolintų lėšų atsipirktų be poreikio didinti mokesčius.
– Ar pritariate, kad reikia įteisinti lyčiai neutralią partnerystę?
– Ne. Aš už vyro ir moters sąjungą, nes taip Dievas sukūrė, taip numato Konstitucija, taip atsiranda vaikai. Valstybė turi pripažinti tikrovę. Šeima kyla iš prigimtinio vyro ir moters lyčių papildomumo.
Jei būtų įteisinta vadinamoji lyčiai neutrali partnerystė, kartu būtų paneigta esminė vyro ir moters lyčių papildomumo reikšmė šeimos santykiams atsirasti. Dėl to didžiajai visuomenės daliai, kuri vyro ir moters lyčių papildomumą laiko esmine šeimos atsiradimo sąlyga, būtų primesta svetima šeimos samprata.
Tai iš esmės šeimą iš prigimtinės tikrovės paverstų į socialinį konstruktą. Civilinės sąjungos įstatymu įteisinus tos pačios lyties porų šeimas, tokia šeimos forma taptų privaloma mokyklų programose.
Be abejo, turime išspręsti problemas, kurios kyla bendrai gyvenantiems asmenims, tokias kaip finansų tvarkymas, susižinojimas apie artimo žmogaus sveikatos būklę ligoninėje, bendros nuomos klausimai. Tačiau šiuos ir kitus homoseksualių asmenų interesus galima apsaugoti ne per šeimos institutą, o per susitarimo dėl bendro gyvenimo ar kitus institutus.
– Ar pritartumėte, kad reikia visiškai atsisakyti Seimo narių teisinės neliečiamybės?
– Ne. Nenoriu grįžti į slaptųjų pažymų laikus ir politinės sistemos valdymą per teisėsaugos institucijas. Politikai turi išlaikyti tam tikrą nepriklausomybę nuo galimybės manipuliuoti jais ir jų priimamais politiniais sprendimais. Juk korupcija ir piktnaudžiavimas įgaliojimais egzistuoja ne tik politinėje sistemoje, bet ir teisėsaugos struktūrose.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Seimo nario asmens neliečiamybės garantijos yra reikalingos ir būtinos jo, kaip tautos atstovo, pareigoms tinkamai atlikti. Seimo narių, įgyvendinančių jiems Konstitucijos ir įstatymų pavestas pareigas, imunitetas turi užtikrinti, kad Seimas galės nekliudomai vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas (2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Šiam Konstitucinio Teismo išaiškinimui aš pritariu.
– Ar Lietuvai reikia dar labiau riboti Baltarusijos piliečių galimybes patekti į šalį?
– Aš už tokią imigraciją, kuri padeda valstybei kurti vertę ir spręsti struktūrines problemas, bet prieš imigraciją, kuri ieško naudos mūsų pačių gerovės sąskaita ir kelia grėsmių mūsų šalies saugumui.
Baltarusijos atvejis parodė, kad mes paskubėjome ir buvome nepasiruošę, todėl turime problemų. Imigracijos taisyklės turi būti vienodos visiems, bet labiau vienodai griežtos nei vienodai liberalios.
Demografines ir darbo rinkos problemas turime spręsti skatindami tėvystę ir motinystę, užtikrindami vaikus auginančių šeimų ekonominį saugumą.
– Ar Lietuvoje reikėtų sumažinti kartelę referendumui organizuoti?
– Būtinai, nes su dabartine kartele referendumas mūsų šalyje yra praktiškai neįmanomas. Vienas iš mano prioritetų yra atverti politinę sistemą žmonėms, sugrąžinti galią tautai – sukurti realią galimybę dalyvauti valstybės valdyme per veikiantį referendumą ir piliečių įstatymo iniciatyvos teisę.
Reikia konstatuoti, kad Lietuvoje realiai neveikia nė vienas tiesioginės demokratijos institutas (referendumas, įstatymų iniciatyvos teisė), o atstovaujamoji demokratija pametė pirminį ir esminį tikslą – atstovauti visuomenei. Primenu, Ingrida Šimonytė viešai visuomenę pamokė apie tai, kad „išsirinkote ketveriems metams, dabar pakentėkite“.
– Ar Lietuvoje reikėtų didinti gyventojų mokamas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas?
– PSD sistemos savybė – jai pinigų trūksta ir visada trūks, net jei PSD įmokas padidintume dvigubai. Įmokų didinimas procentu ar dviem situacijos nepakeistų, gyventojai nepajustų, kad sveikatos priežiūra pagerėjo, o mokesčių didinimas visada yra skausmingas.
Alternatyva – didinti valstybės biudžeto pervedimus Sveikatos draudimo fondui už asmenis, draudžiamus valstybės lėšomis, o tokių yra daug – pensininkai, studentai, dvasininkai... Dabar mokama suma nuo minimalios mėnesinės algos. Mokėti nuo vidutinio darbo užmokesčio būtų didelė našta valstybės biudžetui, bet galimi tarpiniai dydžiai arba dar geriau – kiekvienais metais didėjantis dydis.
Vienas iš mano prioritetinių tikslų yra išskaidrinti ir griežtai kontroliuoti biudžeto naudojimą. Skirstant valstybės pinigus, būtina racionali kaštų ir naudos analizė. Biudžeto naudojimo efektyvumas ir išskaidrinimas leistų sutaupyti lėšų ir sveikatos apsaugai, ir krašto gynybai, ir kitoms būtinoms reikmėms. Kol biudžeto naudojimas neskaidrus, tol mokesčių didinti negalima.
– Ar prezidentas turėtų skirti kai kuriuos ministrus?
– Konstitucijoje įtvirtinta sistema, kad prezidentas Seimo pritarimu skiria ministrą pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę, tvirtina jos sudėtį ir ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus, yra tinkama.
Šių prezidento galių realizavimas priklauso nuo prezidento asmenybės – yra prezidentų, skiriančių iš vieno pasiūlymo, yra buvę tokių, kurie net anglų kalbos žinias tikrindavo.
