„Nelabai įsivaizduoju, kad į ministro postą atėjęs naujas žmogus pasiūlytų radikaliai kitokių sprendimų šioje situacijoje“, – švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto norą atsistatydinti įvertino švietimo ekspertė Nerija Putinaitė. Panašios pozicijos laikosi ir LRT.lt kalbintas Kauno technologijos universiteto (KTU) dekanas Ainius Lašas. Pasak jo, ministro pasitraukimas – paviršutiniškas, problemos nesprendžiantis pasirinkimas. „Krizės sprendžiamos paprastuoju būdu – išspyriau žmogų ir problemos nėra. Bet problema tai lieka, reikėtų kelti klausimą, kas nesuveikė“, – pabrėžė jis.
Krizė, kokios žmonės nepamena
Švietimo ekspertė N. Putinaitė sakė nepamenanti, kad anksčiau būtų buvusi tokia krizė, kokioje mes atsidūrėme dabar.
„Dabar esame tokioje situacijoje, kai joks sprendimas nėra geras sprendimas. Ir joks politikas nesugalvotų gero sprendimo. Visi sprendimai būtų blogi.
Dabar mes galime galvoti tik apie ateitį, kad taip reformos nebūtų daromos – nepasiruošus, neišbandžius, sudedant visą spektrą reformų į vienus metus“, – padėtį įvertino N. Putinaitė.
Pasak jos, problema brendo ir kad bus sprogimas, buvo aišku gerokai anksčiau.
„Tai yra situacija, kuri buvo prognozuojama šios Vyriausybės darbo pradžioje. Didžiosios reformos ir didieji pokyčiai buvo įdėti į 2024 metus, daug pokyčių į vienus metus. Ir tuomet jau buvo matyti, kad gali įvykti didelių nesklandumų, nes jau ir dėl bendrojo ugdymo programų vyko nesklandumų.
Labai norėčiau, kad iš visos šios istorijos mes pasimokytume, kad visa švietimo sistema, tie žmonės, kurie ateityje priims sprendimus, iš to pasimokytų. Tai akivaizdžiai krizė, sukelta dar ankstesnės Vyriausybės pradėtų kai kurių žingsnių, kai yra manoma, kad ką politikai besumanytų, sistema išveš, kai reformos planuojamos ne tiek racionaliai, o politiškai, galvojant, kad mokytojai išveš, sistema išveš“, – komentavo N. Putinaitė.
Ji priminė, kad tais pačiais 2024-aisiais švietimo sistemos laukia dar vienas svarbus pokytis – visuotinio įtraukiojo ugdymo startas.
Pasak N. Putinaitės, jei premjerė palaimins G. Jakšto atsistatydinimo pareiškimą, švietimo sistema remsis į biurokratinį aparatą ir suksis iš inercijos.
„Nelabai įsivaizduoju, kad į ministro postą atėjęs naujas žmogus pasiūlytų radikaliai kitokių sprendimų šioje situacijoje“, – sakė N. Putinaitė.
Didelė dalis pasekmių, kurios įvyko, jau buvo užprogramuotos – ne jis sukėlė šias pasekmes.
N. Putinaitė
Pasak jos, negalime puoselėti jokių didelių lūkesčių, kad ir ką premjerė paskirtų švietimo ministru.
N. Putinaitė mano, kad būtų geriau, jei valdžia nesikeistų.
„Dabar būtų geriausia, kad šis ministras liktų, nes jis nebijojo imtis tam tikrų sprendimų, asmeniškai dėjo dideles pastangas. Man truputį gaila dėl šio ministro situacijos, nes kai jis atėjo vadovauti ministerijai, didelė dalis pasekmių, kurios įvyko, jau buvo užprogramuotos – ne jis sukėlė šias pasekmes.
Būdamas ministro poste, jis stengėsi tas pasekmes suvaldyti. Jo matymas skiriasi nuo kitų politikų matymo. Tai ir yra didžiausias dabartinio sprendimo impulsas. Bet man šioje situacijoje norėtųsi daugiau šalto proto, racionalumo, o ne spontaniškų sprendimų, kurie šias dvi pastarąsias dienas vyksta“, – kalbėjo švietimo ekspertė N. Putinaitė.
Vis dėlto N. Putinaitę stulbina tai, kad G. Jakštas apie tokį svarbų sprendimą paskelbė nepasikalbėjęs su premjere. Politologė tai pavadino „anomalija“.
„Man gana keista, kad ministras nekalbėjo su premjere dėl savo sprendimo. Būtų labai pageidautina, kad tokie sprendimai nebūtų tokiu būdu viešinami, tai sukelia papildomą sumaištį, netikrumą ir papildomų klausimų“, – pridūrė N. Putinaitė.
„Švietimo sistema tokioje visiškoje nežinomybėje gali atsidurti, turbūt ir atsidurs. Situacija gana prasta visais atžvilgiais, kokiais tik įmanoma“, – pridūrė politologė.
Jakšto sprendimą vadina paviršutinišku, problemos nesprendžiančiu
Švietimo ekspertas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas A. Lašas mano, kad G. Jakšto pasitraukimas – paviršutiniškas, keistas ir problemos nesprendžiantis pasirinkimas.
„Galima sakyti, kad žmogus prisiima atsakomybę, bet tai nėra situacijos sprendimas. Laiko kadencijoje likę labai nedaug, jeigu dabar visa komanda subyra, kyla rizika, kad kaip visada ko nors neužbaigsime. Tos reformos, kaip dažnai nutinka, tampa dalinės, ateina naujas ministras ir bando klijuoti, todėl turime padrikus, neišbaigtus projektus švietimo srityje“, – LRT.lt sakė jis.
Kas eis dėl tų kelių mėnesių, kokia to prasmė?
A. Lašas
A. Lašas viliasi, kad tarpinių patikrinimų pamokas ŠMSM išmoks. Pašnekovo nuomone, net jeigu ministras pasitrauks, būtų prasminga jį palikti ir toliau darbuotis šioje srityje, galbūt eiti žemesnes pareigas, tačiau kad jam būtų patikėta užbaigti pradėtą darbą. Jo nuomone, galbūt šioje istorijoje būtų užtekę už tarpinius patikrinimus tiesiogiai atsakingo viceministro Ramūno Skaudžiaus pasitraukimo.
„Didžiausia problema yra ta, kad jeigu dabar pasitrauks visa komanda, kas eis [dirbti į ministeriją] dėl tų kelių mėnesių, kokia to prasmė. Atėjęs naujas žmogus turės su viskuo susipažinti, atsineš savo viziją ir vėl prasidės nauji reikalai“, – svarstė A. Lašas.
LRT.lt pašnekovas ministerijai pataria rinktis nors ir sunkesnį, tačiau naudingesnį kelią – suburti ekspertų komandą, kad ji įvertintų padarytas klaidas. Lietuvos švietimo sistemoje, pabrėžė jis, ypač trūksta gilesnio požiūrio į problemas.
„Krizės sprendžiamos paprastuoju būdu – išspyriau žmogų ir problemos nėra. Bet problema tai lieka, reikėtų kelti klausimą, kas nesuveikė“, – paaiškino jis.
Ragina pasitelkti ekspertus ir į problemas žvelgti giliau
ŠMSM paskelbė, kad šiemetinė tarpinių patikrinimų sesija skelbiama bandomąja, t. y. jau įvykusių patikrinimų rezultatai galės būti įskaičiuojami į galutinį brandos egzamino balą, jei dabartiniai vienuoliktokai to pageidaus. LRT.lt kalbintas švietimo ekspertas abejoja, ar atsitraukimo strategija – geriausias sprendimo būdas, ir mano, kad tai tik skatina nepasitikėjimą ministerija.
„Susidaro įspūdis, jog daromi dalykai, o paskui nuo jų atsitraukiama, vėl daroma ir atsitraukiama. <...> Nebegali priimti ministerijos rimtai“, – teigė A. Lašas. Jis abrėžė, kad pirmiausia būtina kelti klausimą, ar padarytas klaidas galima ištaisyti.
Pašnekovas pastebėjo, kad dalis mokinių nuoširdžiai ruošėsi tarpiniams patikrinimams ir buvo gerai įvertinti, o dalis tų, kurie nesimokė, gavo atitinkamą signalą, tad ministerijos sprendimas tai lengvabūdiškai nubraukia. Leisti mokiniams rinktis, ar įtraukti patikrinimų rezultatus į galutinius brandos egzaminus, ar ne, būtų galima tik tada, jeigu kiti sprendimo būdai būtų atmesti.
„Norėtųsi gilesnės analizės, kad būtų pasižiūrėta, kas ir kodėl įvyko, ar iš tiesų situacija nepataisoma“, – apibendrino jis.
Antradienį spaudos konferencijoje G. Jakštas paskelbė, kad ŠMSM turi parengusi planą dėl tarpinių patikrinimų, tačiau jis užsiminė apie menką Vyriausybės paramą: „Esame pasirengę jį [planą] įgyvendinti patys, tačiau iš pastarųjų dienų bendravimo su premjerės komanda matome, kad neturime pakankamai laisvės spręsti ir įgyvendinti sprendimus, kuriais patys tikime.“
Viskas išbyrėję, sinergijos nėra.
A. Lašas
A. Lašo nuomone, ministro pasisakymas gali rodyti, kad Vyriausybė nebepasitiki ŠMSM.
„Nuolatiniai skandalai meta šešėlį ne tik ant ministerijos, bet ir ant visos Vyriausybės ir premjerės. Premjerė šiuo atveju sutrumpina pavadėlį ir bando prižiūrėti šiuos klausimus iš arčiau. Problema tokia, kad jeigu tu gerai neišmanai to lauko, gali pradėti stabdyti“, – paaiškino jis.
Apibendrindamas situaciją švietimo sistemoje pašnekovas pabrėžė, kad šioje srityje trūksta gilesnio požiūrio, o dėl to stringa ir kiti procesai nuo Tūkstantmečio mokyklų idėjos ar vadovėlių sistemos iki ugdymo turinio ir egzaminų. Visa tai, pridūrė jis, atskiri procesai.
„Viskas išbyrėję, sinergijos nėra, o norėtųsi tokio sugrįžimo, kad ministerija ir Vyriausybė šiek tiek atsitrauktų nuo tos kasdienybės, kuri gana problemiška, ir pasižiūrėtų į metaprocesus, kaip spręsti dalykus, kad būtų susikalbėjimas, nuoseklus planavimas“, – patarė LRT.lt kalbintas A. Lašas.
Šimonytė neatsakė, ar tenkins ministro prašymą, bet artimiausiu metu susitiks su prezidentu
LRT.lt primena, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas antradienį pranešė premjerei I. Šimonytei įteikęs atsistatydinimo prašymą. Kiek anksčiau šiandien surengtoje spaudos konferencijoje ŠMSM pristatė planą dėl jau įvykusių ir kritikos susilaukusių tarpinių patikrinimų.
„Esame pasirengę jį įgyvendinti patys, tačiau iš pastarųjų dienų bendravimo su premjerės komanda matome, kad neturime pakankamai laisvės spręsti ir įgyvendinti sprendimus, kuriais patys tikime“, – prieš paskelbdamas žinią apie atsistatydinimo prašymą sakė G. Jakštas.
„Šiandien viešai prašau premjerės priimti mano atsistatydinimą iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų“, – sakė G. Jakštas.
Vakar jis priėmė viceministro Ramūno Skaudžiaus atsistatydinimo pareiškimą.
Anot ministro, tarpinių patikrinimų idėja kilo siekiant, kad mokiniai mokytųsi nuosekliau, visas krūvis neužgriūtų vienu metu. Vis dėlto G. Jakštas pripažino, kad procesas turėjo reikšmingų trūkumų ir pabrėžė, kad dalis užduočių buvo nekokybiškos. Dėl to, pasak jo, atsakomybė tenka ir ministerijai, ir Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA).
Premjerė I. Šimonytė gavo besitraukiančio švietimo ministro atsistatydinimo pareiškimą ir ketina artimiausiu metu susitikti su prezidentu Gitanu Nausėda. Kiek anksčiau antradienį paklausta, ar tenkins ministro atsistatydinimo pareiškimą, premjerė žurnalistams atsakė: „Jeigu ministrui atrodo, kad jis jau padarė viską, ką galėjo, tai, matyt, taip tą situaciją ir reikės vertinti.“
