Kokius uždavinius ateityje sau kels studentai ir aukštasis mokslas? Kokias asmenybes ugdys ir kokias naujas studijų kryptis siūlys universitetai? Ar tikrai ateitis priklauso STEM disciplinoms ir kaip aukštasis mokslas turėtų tenkinti specialistų poreikį rinkoje? Koks turėtų būti tvarus verslo ir mokslo bendradarbiavimo receptas?
Universitetas 2050
2050 metais ketvirtosios kartos universitete (Universitetas 4.0) ribos tarp žinių kūrimo, perdavimo ir pritaikymo beveik neegzistuoja. Ketvirtosios kartos universitetai daugiau dėmesio skiria savo studentų kompetencijų ugdymui ir įtvirtinimui. Dėl to jie bendradarbiauja ne tik su kitais universitetais, bet ir su įmonėmis bei specializuotų paslaugų ir technologijų tiekėjais. Apskritai universitete vis dar 50 proc. yra tradiciškai dėstomos pagrindinės disciplinos, kurios ugdo techninius įgūdžius, tačiau kitą mokymosi kreditų dalį studentas gali susirinkti tiek kituose universitetuose partneriuose (kurių sąrašą yra pateikęs universitetas), tiek verslo įmonių organizuojamose akademijose, tiek ir darbo ar praktikos vietose.
Humanitarinės kompetencijos yra būtinos kiekvieno individo gebėjimui save realizuoti pasaulyje, todėl universitete visose srityse daug dėmesio skiriama kultūrinėms kompetencijoms, kūrybiškumui, kritiniam mąstymui, tinklaveikai, filosofijai, verslumui (individui ir komandoms), menui, savarankiškam darbui, socialinei harmonijai, etikai ir vertybėms ugdyti, skatinant savęs pažinimą, prasmingo darbinio gyvenimo formavimą ir įsidarbinimą.
Į iššūkius orientuotos institucijos dabar dominuoja kaip mokslinių tyrimų veikėjos. Mokslo institucijos tapo tarpdisciplininiais bendros kūrybos tyrimų centrais, kuriuose įvairių fakultetų dėstytojai dirba kartu su įmonių, studentų, vyriausybinių agentūrų ir kitų suinteresuotų šalių atstovais. Čia savo kūrybines / akademines atostogas (angl. sabbatical) kviečiami praleisti kvalifikuoti įmonių darbuotojai, o dėstytojai savo kūrybines / akademines atostogas skatinami praleisti verslo ar viešojo sektoriaus institucijose. Mokslo institucijos suteikia prieigą prie pažangios testavimo įrangos bei kitų išteklių, būtinų inovatyviems tyrimams, ir prieigą prie laboratorinių paslaugų. Šiose institucijose sukuriama svarbi didelių įmonių inovacijų ir bendruomenei skirtų sprendimų dalis. Remiant universitetines technologijas, perspektyvius studentų startuolius ir universitetų atžalines įmones, svariai prisidedama prie regiono plėtros.
Taigi, universitete mokymosi procesas organizuojamas mokymosi projektų principu. Projektai vykdomi atviroje aplinkoje, o jų dalyviai reikiamą informaciją gauna Masiniame atvirame internetiniame kurse (MOOC), naudodami dirbtinį intelektą ir daugybę kitų skaitmeninių priemonių bei veiklų. Remiamasi seminarais ir dėstytojų bei verslininkų naujienomis, mokymais, grupinio mokymosi mainų sesijomis (naudojant virtualios realybės telekonferencijas su kitomis komandomis iš užsienio), savirefleksijomis, kontaktiniais vizitais, dalyvavimu konkursuose, stažuotėse ar įsidarbinus (kai kurie įgyvendina projektą kaip savo darbo dalį). Čia dėstytojai, dirbdami daugiadisciplininėse instruktorių grupėse, atlieka ugdytojo vaidmenį, daugiausia dėmesio skirdami besimokančiojo savarankiškam mokymuisi, kontekstualizavimui ir aktualumui realiame pasaulyje. Studentų mokymosi rezultatai vertinami kas šešis mėnesius pagal 360 laipsnių vertinimo sistemą, be to, yra vertinami minkštieji ir tinklaveikos įgūdžiai, emocinio intelekto ir savarankiškumo kompetencijos.
Universitete, formuodami savo laipsnį ir būrelius, studentai savarankiškai reguliuoja savo mokymosi procesą, jie gali pasirinkti projektus bei pagalbinę veiklą, kurią atliks. Neturėdami egzaminų, paskaitų, dėstytojų ar tvarkaraščių, jie dirba komandose, o jiems padeda akademiniai ir verslo mentoriai bei jų pačių sukurtas dirbtinio intelekto robotas. Dirbtinio intelekto sistemos sumažino nereikalingo mokymosi apimtis, ir tai leidžia jiems daugiau dėmesio skirti aukštesnio lygio kūrybinių ir analitinių įgūdžių ugdymui. Studentui suteikiama galimybė savarankiškai spręsti, kokiu tempu ir ką jis mokysis.
Studentai geba sudaryti tarpdisciplinines komandas, atlikti savo tyrimus, integruoti universiteto mokslinius tyrimus, užmegzti ryšius, įtraukti regionines suinteresuotąsias šalis, įsigyti tiekimo grandinės partnerių ir vadovauti klientams. Jie ir konkuruoja, ir bendradarbiauja (angl. coopetition) su tarptautinių universitetų ir bendros kūrimo bendruomenės komandomis.
Nuo tada, kai švietimo sistemoje įsigalėjo mikrokreditai ir buvo įdiegta mišri asmeninį tempą ir poreikius atitinkanti mokymosi sistema, skirta savęs įprasminimui, universitetas tapo žmogaus viso gyvenimo partneriu, nes čia nebėra mokomasi dėl diplomo.
Daugiau informacijos apie viziją „Lietuva 2050“ rasite čia.
