Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad nuogąstavimai dėl karių instruktorių siuntimo į Ukrainą nėra be pagrindo.
Visgi, jis pabrėžia, kad Lietuva bei NATO neturi jokio intereso įsivelti į karinį konfliktą su Rusija, todėl diskusijos tarp Europos lyderių vyksta ne apie dalyvavimą tiesioginiuose kovos veiksmuose, bet apie paramą Kyjivui.
„Visi tokio pobūdžio nuogąstavimai yra pagrįsti – kaip keliami klausimai planuotojams ar tiems, kurie dirba su rizikomis, žvalgybos bendruomenei, karinių planuotojų bendruomenei. (...) Sakyti, kad tai yra visiškai su rizikomis nesusijęs dalykas, būtų naivu ir neprotinga. Žinoma, tai yra susiję. Tačiau tam turi būti parengti įvairiausi atsako planai, apribojant galimus efektus ar pasekmes ir visam Aljansui“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys, reaguodamas į visuomenės ir dalies politikų gretose jaučiamą nerimą dėl diskusijų apie karines misijas Ukrainoje.
G. Nausėdos patarėjas patikino – nei Lietuva, nei NATO Aljansas neturi jokio intereso tiesiogiai įsivelti į karinį konfliktą. Todėl, pažymėjo jis, kalbama tik apie paramos Ukrainai formas, kurių viena – mokomosios misijos.
„Tikrai nėra noro bet kokia kaina ar nepaisant nieko įsivelti į didelį konfliktą – tą visi deklaruoja ir tas yra aišku. Tačiau lygiai taip pat turime suprasti, kad šiuo metu tokios situacijos nėra ir bazinis scenarijus tokios situacijos nerodo. Tačiau jeigu karas pasisuka dar didesniu tempu Ukrainos nenaudai (...), mes tada turėsime spręsti kitokio pobūdžio problemas“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.
„Šiuo metu kalbame apie paramą Ukrainai – ne apie kariavimą. Dar kartą pabrėžiu. Ir tai nėra kelias į tiesioginį NATO įsitraukimą“, – akcentavo K. Budrys.
ELTA primena, kad tarptautinėje erdvėje netyla diskusijos apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimus. Paryžiaus lyderis teigė neatmetantis galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą. E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Netrukus po to NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas siųsti karių į Ukrainą neketina.
Visgi, Aljanso šalių gretose diskusijos dėl galimo karių siuntimo į Ukrainą – tęsiasi. Lietuvos politikai sveikino tokią Prancūzijos vadovo iniciatyvą, tačiau kelissyk patvirtino, jog kalbama tik apie mokomąsias misijas
Po sprendimo dėl dronų vystymo ragina nepriešinti karinių įsigijimų
Valstybės gynimo tarybai (VGT) nusprendus spartinti bepiločių orlaivių pajėgumo vystymą Lietuvos kariuomenėje, prezidento patarėjas paragino nepriešinti dronų pirkimo su kitais šarvuotosios technikos įsigijimais.
Taip jis kalbėjo daliai stebėtojų teigiant, jog karo Ukrainoje pamokos įrodo didesnę bepiločių orlaivių reikšmę kariniuose konfliktuose.
„Mes turėtume nebetęsti tos diskusijos, jog darome dronus vietoje kažko, kažko dabar nebeplėtosime, nebepirksime šarvuotos technikos, tankų nebereikia, divizijos atsisakome ir panašiai“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.
„Ne, taip nebus. Dronai yra įgalintojas, ar tai žvalgybos prasme, ar šarvuotos technikos naikinimo prasme, (...) bet jie nėra pakaitalas kažkam“, – pridūrė jis.
VGT pirmadienį nusprendė, kad dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų.
Tam reikės įsigyti įvairaus dydžio ir funkcijų bepiločių, galinčių veikti tiek ore, tiek vandenyje, tiek sausumoje.
„Tai yra pakankamai ambicinga ir tiems skaičiams, ir reikalavimams (pajėgumui – BNS), kurie yra keliami“, – sakė K. Budrys.
Dėl nepakankamo dėmesio bepiločiams orlaiviams kritikos kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai anksčiau yra reiškę tiek prezidentas, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kuriam vadovavo paskirtasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.
Savo ruožtu už kariuomenės vystymą atsakingi karininkai teigia, kad dronai gali būti naudojami žvalgybai ir paramai, tačiau jų galimybių mūšio lauke pervertinimas gali nukreipti politikų dėmesį nuo kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui, tankų įsigijimo. Įsigyti daugiau šarvuotosios technikos Lietuvai reikia siekiant kariuomenėje sukurti diviziją.
K. Budrys sakė, kad kuriant dronų pajėgumą ypač svarbus bus bepiločių integravimas su kitomis sistemomis, pavyzdžiui, užtikrinant žvalgybos dronų sąveiką su artilerija arba kovinių dronų sąveiką su mūšio valdymo sistemomis.
„Kuo mažesni tie dronai, tuo reikia jų daugiau – nuo tūkstančių iki vienetų“, – teigė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Pasak jo, verslas turėtų sulaukti kvietimo iš valstybės institucijų dėl ilgalaikių dronų įsigijimų programų.
K. Budrio teigimu, bus siekiama, kad perkamų dronų gamyba vyktų Lietuvos teritorijoje, siekiant sutrumpinti tiekimo grandines, užtikrinti apsirūpinimą karo atveju, jeigu užsidarytų valstybių sienos.
Iki šiol kariuomenė dronų pajėgumus vystė pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją.
