Ką nacionalinė Lietuvos žurnalistų apklausa atskleidžia apie jų darbo sąlygas ir profesinę etiką? Monografijos „Žurnalistika Lietuvoje. Žurnalistų laisvė, saugumas ir įtakos“ autoriai aptaria žiniasklaidos atstovų darbo aktualijas. „Pyragas toks maišytas, bet pagrindinė masė profesijai atstovauja taip, kaip klasikinė žurnalistika demokratijoje suprantama“, – apie šviežią tyrimą sako Vilniaus universiteto (VU) mokslininkas Deimantas Jastramskis.
LRT RADIJO laidos „10–12“ studijoje – knygos autoriai VU Komunikacijos fakulteto mokslininkai: docentas dr. Deimantas Jastramskis, asistentės dr. Giedrė Plepytė-Davidavičienė ir dr. Rūta Kupetytė.
Kaip sako D. Jastramskis, poreikis atlikti žiniasklaidos tyrimą kilo dėl informacijos trūkumo.
„Tokio išsamaus tyrimo, kas yra žurnalistai, ką jie suvokia apie savo profesiją, Lietuvoje nebuvo“, – teigia mokslininkas.
Atliekant tyrimą apklausti 302 žurnalistai. Lietuvoje dirbančių žurnalistų yra kiek daugiau nei 1,2 tūkstančio.
„Kad geriau suprastum, kokia yra žiniasklaida, labai svarbu suprasti, kas yra žurnalistas. Tą galime padaryti tik atlikę reprezentatyvius tyrimus“, – sako G. Plepytė-Davidavičienė.
„Pasaulis žurnalistikos tyrimus atlieka ne vienus metus, Lietuvos duomenų ten nebuvo. Lietuva dabar pirmąkart atsiranda tame duomenų sraute. Bus galima lyginti, kaip Lietuvos žurnalistika, žurnalistų darbas atrodo kitų šalių perspektyvoje. <...> Turime bendrą vaizdą, kaip žurnalistai save suvokia“, – teigia R. Kupetytė.
Tyrimas rodo, kad išorinės ekonominės ir politinės įtakos yra menkiau žurnalistų identifikuojamos negu vidinės organizacinės. „Viena iš mūsų prielaidų, tai pastebi ir Vakarų tyrėjai, – bendros išorinės politinės, ekonominės įtakos yra mažiau suvokiamos nei organizacinės, jos gali persiduoti per vadovus, redaktorius ir ne visada žurnalistai gali tai žinoti arba aiškiai pasakyti. <...> Vidinės įtakos stipriausiai suvokiamos“, – dėsto D. Jastramskis.
D. Plepytė-Davidavičienė atskleidžia, kad pagal sociodemografinius duomenis, vidutiniškai žurnalisto pozicijoje dirba 43-ejų metų moteris su aukštuoju išsilavinimu, turinti žurnalistinės profesijos įgūdžių.
„Įdomu, kad trečdalis žurnalistų dirba laikraščiuose, daugiausia tai regioniniai, vietiniai laikraščiai. Trečdalis žurnalistų dirba internete. <...> Laikraščiuose, regionuose dominuoja vyresni žurnalistai, internete, nacionaliniuose portaluose – jaunesni žurnalistai“, – komentuoja mokslininkė.
Kalbėdama apie žurnalistų darbo laiką, G. Plepytė-Davidavičienė minėjo, kad darbo savaitė šios profesijos atstovams trunka ilgiau. „Nors vidutiniškai dirbama 40 darbo valandų per savaitę, apie trečdalis žurnalistų sakė, kad jie dirba žymiai ilgiau. <...> Tai buvo vienas sudėtingesnių klausimų, nes jiems reikėjo apskaičiuoti darbo valandas“, – atskleidžia ji.
Kiek daugiau nei 40 proc. žurnalistų uždirba iki 1 200 eurų į rankas, daugiau nei 50 proc. – per 1 200 eurų. „Vidurkis – truputėlį daugiau negu Lietuvos vidutinė alga“, – sako G. Plepytė-Davidavičienė.
Apie 30 proc. žurnalistų gauna papildomų pajamų, populiariausias jų šaltinis – švietimas. „Dėsto, veda mokymus, organizuoja renginius, dalis iš kultūros uždirba. Yra ir tokių, kurie reklama arba ryšiais su visuomene užsiima“, – teigia tyrėja.
Žurnalistų vaidmenis aptaria R. Kupetytė. „Žurnalistikoje svarbu būti nešališku stebėtoju. <...> Tai 96 proc. Lietuvos žurnalistų yra labai svarbu arba svarbu“, – apibūdina ji.
Tyrėjos teigimu, ją nustebino tai, kad labai didelei daliai Lietuvos žurnalistų taip svarbu kovoti su dezinformacija „ir kova su dezinformacija yra netgi svarbesnė už aktualijų analizės pateikimą arba valdžios veiksmų stebėjimą“.
Jos manymu, tai gali būti susiję su karo ir kovido pandemijos kontekstais.
Nepaisant pozityvių vaidmenų, matyti, kad beveik pusei žurnalistų svarbu ar bent kiek svarbu remti valdžios politiką. „Tai didelis skaičius ir kertasi natūraliai su žurnalistikos funkcijomis“, – pabrėžia R. Kupetytė.
Pasak jos, nemažai daliai svarbu formuoti teigiamą politikos lyderių įvaizdį. Tokia tendencija ypač ryškėja regioninėje žiniasklaidoje. „Tai labiau paties žurnalisto asmeninis apsisprendimas, kad jam svarbu remti valdžios politiką. Netgi buvo tokių žurnalistų komentarų: „Jeigu mero politika gera, tai aš jį remiu“, – kalba tyrimo bendraautorė.
Tyrime buvo aiškinamasi, ir kokios žurnalistų politinės pažiūros. „Žurnalistai daugiau [linkę] į dešinę pusę. Jeigu turime skalę nuo 0 iki 10, kur 0 yra kairė, 10 – dešinė, apie 40 proc. pasakė, kad jie yra 6–10 pusėje. Ekstremumų nėra, daugiau centro laikomasi, bet truputį dešiniau“, – vardija G. Plepytė-Davidavičienė.
Ne masiškai, tačiau pasitaiko atvejų, kai žurnalistai yra susiję su valdžia, o tai požymis, kad nutolstama nuo klasikinių profesijos vertybių.
„Į apklausą pateko vienas kitas, kurie prisipažino, kad turi savivaldybėse ar netgi taryboje kokią nors funkciją arba yra su valstybės institucija susiję, nors pagrindinis jų darbas yra žurnalisto. Daugiau nei pusė pajamų gaunama iš žurnalistinio darbo arba daugiau nei pusę laiko praleidžia tame darbe, bet turi ir kitų įsipareigojimų“, – sako D. Jastramskis.
Apie penktadalis apklaustųjų mano, kad svarbu puoselėti teigiamą politikų įvaizdį. „Bet iš jų sakančių, kad svarbu arba labai svarbu [tai daryti], yra tik keletas procentų. <...> Apie 80 proc. tai atmeta. Yra kritinė masė, kuri reprezentuoja žiniasklaidą kaip socialinę instituciją“, – akcentuoja D. Jastramskis.
Apskritai savicenzūrą deklaravo trys ketvirtadaliai žurnalistų. 30 proc. atsakė, kad savicenzūra jų darbe taikoma dažnai arba labai dažnai. „Kiti kartais naudoja arba per 5 metus šiek tiek panaudojo. Intensyvumas mažesnis. Bet vis dėlto pamini trys ketvirtadaliai. <...> Jeigu kalbėtume apie tai, kiek žurnalistai savicenzūrą naudoti siekdami tiesiogiai apsaugoti save darbe, tokių yra iki 25 proc.“, – teigia D. Jastramskis.
Didelė dalis žurnalistų mano, kad reikia laikytis žurnalistinės etikos standartų. „Bendras paveikslas atrodo gana neblogai“, – teigia R. Kupetytė.
Visgi 16 proc. žurnalistų pateisina užsakomųjų straipsnių rengimą. 17 proc. žurnalistų atrodo priimtinas nemokamų produktų ėmimas iš šaltinių.
Plačiau apie tyrimo rezultatus klausykite laidos įraše.
