Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen įtaria, kad priimant sprendimą, kad apie didelio masto duomenų vagystę iš Registrų centro turėtų būti nutylėta, tokį variantą galėjo pasiūlyti politikai.
Pasak jos, penktadienį vyksiančiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje bus siekiama sužinoti, kas tokį sprendimą pasiūlė ir kas priėmė.
„Kodėl per tą laiką iki ikiteisminio tyrimo pradžios, kuris prasidėjo balandžio 15-ąją, bent jau nebuvo pranešta nukentėjusiems žmonėms. Nėra aišku. Ir tas pastarosiomis dienomis ypač sustiprėjęs jausmas, žvelgiant į atsakomybės permetinėjimą. Ir tikrai tokia paini labai situacija, bet akivaizdu, kad kažkas priėmė sprendimą, matyt, iš politikų, kad ši istorija turėtų būti, na, nutylėta“, – penktadienį Žinių radijui sakė ji.
„Ir kas yra blogiausia šioje reakcijoje, kad žmonės, kurie nukentėjo, kurių duomenys buvo pavogti, jie atsidūrė rizikos zonoje. Akivaizdu, jeigu kažkokie piktavaliai turi asmens kodą, konkrečią gyvenimo vietą, netgi kai kuriais atvejais, kas yra registruotas tame nekilnojamajame turte, tai atveria didžiules galimybes pakenkti. Ir štai beveik du mėnesius kažkas apie tai žinojo, bet neinformavo, nors, beje, ir įstatymai vienareikšmiškai įpareigoja informuoti“, – pridūrė parlamentarė.
V. Čmilytė-Nielsen tikisi, kad penktadienį vyksiančiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje pavyks sužinoti, kas priėmė sprendimą iš politikų nutylėti apie duomenų vagystę.
„Nežinau, ar išgirsime tą atsakymą, bet tai yra svarbu, nes čia yra ir atsakomybės klausimas politinės“, – kalbėjo liberalų lyderė.
Pasak jos, būtina kelti klausimą, kodėl valstybinių institucijų darbuotojams, kurie naudojasi Registrų centro duomenų baze, netaikomas dvigubo identifikavimo reikalavimas.
„Manau, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas privalės įpareigoti tarnybas, institucijas, ministerijas susižiūrėti savo kuruojamose įstaigose ir ten, kur yra spragos likusios, jas maksimaliai greitai pašalinti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Savickas: Ruginienė ir ministrai kratosi atsakomybės dėl informavimo apie duomenų vagystę
Opoziciniai demokratai kitą savaitę į Seimo plenarinį posėdį kviečia ekonomikos ir inovacijų bei krašto apsaugos ministrus. Bus siekiama išsiaiškinti, kaip buvo spręsta gyventojų saugumui grėsmę kelianti situacija dėl iš Registrų centro (RC) pavogtų gyventojų duomenų, kas bus daroma toliau.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas sako, kad RC istorija žalinga dėl dviejų skirtingų priežasčių. Pirma – gyventojų duomenys nutekėjo ir tai kelia papildomas rizikas ar susijusias su sukčiavimo atvejais, ar su priešiškos valstybės žvalgybos veikla. Antra, pasak jo, Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė ir ministrai kratosi atsakomybės dėl sprendimo neinformuoti visuomenės apie duomenų nutekėjimą, taip sumažinant padarytą žalą.
L. Savicko teigimu, atsakomybės mėtymas tarp premjerės, ekonomikos ir inovacijų, vidaus reikalų ir teisingumo ministerijų, į atsakingųjų paieškas įtraukiant ir Generalinę prokuratūrą, atrodo itin prastai ir sudaro įspūdį, kad ministrai labiau rūpinasi politinių postų išsaugojimu, nei deda pastangas bandydami paaiškinti visuomenei kodėl buvo pasirinkta nuslėpti incidentą ir kas buvo nuveikta per tuos du mėnesius, kai institucijos žinojo apie saugumo spragas.
„Tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos teisinis reguliavimas aiškiai nurodo prievolę įspėti gyventojus, kad jų duomenys buvo neteisėtai pasisavinti, tačiau to nepadarė nei premjerė, nei ministrai nei jiems pavaldžių institucijų vadovai, atsakingi už įstatymų vykdymą. Po dviejų mėnesių nuspręsta atleisti RC vadovą, nors atsakomybės klausimas yra gerokai platesnis, o klausimų daugėja kasdien“, – pranešime spaudai cituojamas opozicijos atstovas.
L. Savickas akcentavo, kad keistai atrodo ir situacija, kai per du mėnesius pastebėjus duomenų nutekėjimą apie tai nebuvo informuotas prezidentas, nors kol kas neatmetama galimybė, kad tai galėjo sukelti papildomų grėsmių nacionaliniam saugumui. Toks prastas situacijos valdymas ir stringanti informacijos tarp institucijų sklaida, jo akimis, atrodo sunkiai pateisinama.
Demokratai kitos savaitės plenarinio posėdžio metu į Seimo tribūną kviečiasi ekonomikos ir inovacijų bei krašto apsaugos ministrus ir sieks išsiaiškinti, kaip buvo spręsta gyventojų saugumui grėsmę kelianti situacija, kokie veiksmai buvo atlikti ir kokius dar planuojama atlikti, kad būtų užkirstas kelias jos pasikartojimui.
„Vyriausybės vadovė sako, kad jos pasitraukimas būtų dovana priešui, mano manymu didesnė dovana jam yra nepasitikėjimas valdžia, kurį sukelia štai tokios situacijos, kai informacija nutylima, politinės atsakomybės kratomasi, o susitarimas su visuomene sulaužomas. Joks vadovas neturėtų tapatinti savęs su valstybe“, – pabrėžė jis.
Politiko teigimu kibernetinės atakos esamam geopolitiniam kontekste nėra kažkas netikėta ir jų tikrai gali pasitaikyti ateityje, nuo to niekas nėra apsaugotas. Vis dėlto, reagavimas į ištinkančias krizes turėtų būti visiškai kitoks.
„Klaidų pasitaiko visiems, tačiau suklydus būtina tai pripažinti ir taisytis, dėti pastangas, kad žala būtų sumažinta ar ištaisyta. Tokios pastangos tikrai pakeistų situaciją, deja, dabar jų nematome“, – pažymi L. Savickas.
TS-LKD lyderis apie duomenų vagystę iš RC: nacionalinio saugumo požiūriu – rimta situacija
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, jog duomenų iš Registrų centro (RC) vagystė yra itin rimta nacionalinio saugumo požiūriu.
„Situacija labai rimta, ypač nacionalinio saugumo požiūriu. Rizikas reikia valdyti. Ir taip, yra daug požymių, kad tai yra priešiškų valstybių veikla“, – penktadienį žurnalistams parlamente teigė politikas.
Taip TS-LKD pirmininkas kalbėjo po neeilinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio, kuriame išklausyta informacija apie įvykdytą kibernetinę ataką ir duomenų vagystę, įvertintos jos keliamos grėsmės.
Anot NSGK nario, sunku suvokti, kodėl žmonės, iš kurių duomenys buvo pavogti, apie tai nebuvo informuoti anksčiau.
Premjerė bei ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pripažino apie incidentą RC sužinoję balandžio 3 dieną, kai visuomenė apie didelio masto duomenų vagystę informuota gegužės 22 dieną.
Anot jų, balandžio pradžioje nebuvo informacijos apie tai, kad incidentas yra tokio didelio masto.
Tuo metu „valstietis“ Dainius Gaižauskas tikino, jog po posėdžio aišku, kodėl buvo pasirinkta tokia informavimo eiga.
„Komiteto nariai, mano galva, gavo visus atsakymus iš tarnybų, kurios chronologiškai paaiškino, kaip identifikavo problemą, grėsmę, kokių veiksmų ėmėsi ir labai daug fokusavosi į tą būtent laiko tarpą, kada buvo nuspręsta ir kodėl nuspręsta informuoti visuomenę“, – kalbėjo jis.
Galėjo būti nutekinta daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų
Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų RC nekilnojamojo turto registro duomenų Generalinė prokuratūra paskelbė praėjusį penktadienį.
Vėliau ji nurodė, kad tyrimas pradėtas tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie tokį įvykį, tai yra balandžio 15 d.
Įtariama, jog incidento metu galėjo būti nutekinta daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų, žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.
Kritikos dėl to, kad visuomenė apie incidentą buvo informuota per vėlai, susilaukė ir I. Ruginienė, ir ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Premjerė šią savaitę sakė, kad apie incidentą buvo informuota balandžio mėnesį, tačiau visuomenei apie tai negalėjo būti pranešta, nes tyrimą buvo pradėjusi ir kontroliavo Generalinė prokuratūra, teigė, kad tam tikros informacijos atskleidimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Tačiau ketvirtadienį Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą, kuriame teigė, jog apie incidentą pranešti įpareigota buvo ne ji, o pats RC.
Visgi prezidentas Gitanas Nausėda kritikavo šią premjerės poziciją ir sakė, kad visuomenė turėjo būti informuota, nes, pasak jo, jokio Generalinės prokuratūros draudimo skelbti šią informaciją nebuvo.
Prokuratūra Eltai nurodė, kad ankstyvoje tyrimo stadijoje informacijos viešinimas galėjo apsunkinti procesinius veiksmus arba net padaryti negalimu duomenų, būtinų faktinių aplinkybių nustatymui, rinkimą.
