captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Linkevičius: kai tolerancija perauga į naivumą – tai pavojinga

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus nuomone, istorija su pavėžėjimo paslaugas teikiančia Rusijos kapitalo įmone „Yandex“ atskleidė daug spragų Lietuvos įstatymuose. Ministro teigimu, tai buvo eilinis Rusijos bandymas įvaryti pleištą tarp Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir rusų. Apie nekovines grėsmes nacionaliniam saugumui ir būdus nuo jų apsisaugoti su L. Linkevičiumi LRT aktualių pokalbių laidoje „Dienos tema“ kalbėjosi žurnalistė Rita Miliūtė.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Netrukus išvyksite į Gruziją minėti 10-ųjų agresijos prieš ją metinių. Ar Lietuva pati nėra atakuojama ne įprastomis kovinėmis priemonėmis, bet tokiomis, kurias ne visi vadina karinėmis – tai yra kaip informacinės atakos, duomenis apie piliečius renkantis pavėžėjimo verslas ir panašiai?

Žinote, ne tik Lietuva. Iš tiesų mūsų kaimynai Rytuose naudoja visas priemones, ir čia turbūt nieko naujo nepasakysiu. Ir sportas yra politika, ir kultūra yra politika, ir medijos erdvėje, ir taip toliau. Taip kad įvairios techninės priemonės ir tas „Yandex“, jeigu paminėsim, dabar čia populiari tema, taip kad mes neturim ko stebėtis. Norėtųsi rasti tokį sveiką vidurį – viena vertus, nepanikuoti kiekvienu klausimu ir už kiekvieno šešėlio nematyti grėsmių, bet kai tolerancija perauga į naivumą, tai irgi yra gana pavojinga. Tiesiog turime tokį atsparumą turėti, susiformuoti ir, manau, vertinti faktus ir įvykius taip, kokie jie yra iš tikrųjų.

– Sakote, kad nereikia pervertinti. Gal išbandėte „Yandex“ programėlę? Ar ją jau parsisiuntėt?

Neparsisiunčiau, o jūs jau parsisiuntėt?

– Man sako, ir aš skaitau, ką pataria ir jūsų specialistai, ir krašto apsaugos.

Matot, čia vėlgi tas atvejis, tik gal labiau galėčiau apibendrintai pasakyti, kad Rusija labai dažnai naudoja europinę platformą veikti prieš Europą. Ir tai yra techninės priemonės, tai yra vėlgi medija – „Russia Today“ registruota Londone, o veikia žinome kokioje erdvėje. „RTR Planeta“ registruota Stokholme, o „Yandex“ – Amsterdame, tačiau žinome, kad programuotojai sėdi Maskvoje. Ir tikrai pagal tas sąsajas ir privalo perduoti tą informaciją, kurią jie sukaupė, specialiosioms tarnyboms. Tiesą sakant, ne tai, kad gali perduoti, bet jie ir perduoda, nes patys yra patvirtinę. Tai čia dabar kažko išradinėti nereikia, tiesiog veikia sistema, ir ji veikia labai kryptingai. Manau, jog tai, kad jūs nepersisiuntėte tos programėlės, labai gerai, bet aš tikiu, kad mūsų kompetentingos institucijos pateiks visiems rekomendacijas, ir atitinkamai galėtų visi reaguoti. Tik akivaizdu, kad visa ta istorija atskleidė daug spragų mūsų įstatymuose, matyt, tie atvejai nebuvo numatyti.

– Jūsų ministerija yra rekomendavusi. Vėl kalbame apie vieną labai konkretų atvejį. Pernai po Plungės vaikų kelionės į Pamaskvę, į Krasnogorską, ministerija rekomendavo Plungei susilaikyti nuo tolesnio bendradarbiavimo su Krasnogorsko municipalitetu, nes nėra užtikrinti, kad vėl nesulauks provokacijų. Bet šiemet Plungės meras sako: „Viena yra stovyklos, mes jas stabdom, bet vaikams arba jaunimui dalyvauti konkursiniuose festivaliuose, kur laimi taika arba muzika, tai niekas jau neuždraus“. Tai kaip yra su tomis rekomendacijomis?

– Jos galioja. Iš tikrųjų prieš metus buvo ir turėjo tam tikrą pamoką, kadangi tie moksleiviai buvo įvelti į tam tikrą provokaciją, aš taip suprantu. Jeigu tiesiogiai taip įvardytume – siūlėme padaryti pauzę. Ta pauzė, manau, gal dar ir nesibaigė.

– Ne, jie sako, kad jie padarė pauzę, bet jie padarė pauzę dėl stovyklų, o va dėl festivalio tai pauzės nereikia, nes čia taip pat kaip sportas. Tokia yra Plungės mero logika.

Mes savo nuomonę perdavėme ir jiems, ir visoms kitoms savivaldybėms. Tiesą sakant, prie kiekvienos savivaldybės nepastatysi „cerberio“ – čia atvejis, kai reikia turėti tiesiog sveiko proto. Ir orientuotis, kur dalyvauji. Nevažiuoti ten, į kažkurias šalis, mes niekada nerekomenduojame, galima daug kur važiuoti ir daug kur dalyvauti – tiesiog reikia turėti tam tikros nuovokos. Aš esu nustebęs, kad ir ne vienintelis tas atvejis, yra buvę ir kitų.

– Na, vienas meras Skuode sako: „Aš nieko nežinojau.“ Tai reikia kiekvienam atskirai rekomenduoti?

Reikia domėtis šiek tiek. Jeigu domiesi, jeigu važinėji po pasaulį, tai reikia šiek tiek bent pasidomėti, sakyčiau. Vėlgi kas nors pasakys: nieko tokio, atsipalaiduokime, būkime tolerantiški, liberalūs. Viskas labai gerai, tokie ir turime būti, bet parodykime ir šiokį tokį atsparumą, kad mūsų naivumu nesinaudotų kiti piktiems tikslams ir kėslams.

–Bet, ministre, kaip jūs matote ir kaip jūs aiškinate? Rusija šiemet neduoda vizų Lietuvos jaunimo „Misijai Sibiras“, Rusija kelia bylas Sausio 13-osios bylą tiriantiems teisėjams, o Lietuvos savivaldos politikai sako: „Nieko tokio, viskas puiku, mes norime bendradarbiauti.“ Ar čia trūkumas tos politinės nuovokos, ar sunkiai suvokiamas noras dėl kažko palaikyti Rusijos organizuojamas programas?

Na,  tikiu, kad čia nėra Stokholmo sindromas, kai auka pradeda pamilti savo skriaudėjus. Gal tiesiog naivumas, man sunku pasakyti. Gal patirties trūksta, gal dar kažko, gal žmonės iš tikrųjų turi gerų kėslų ir ketinimų, bet mes turbūt kantriai aiškinsime ir įspėsime, kad neįsiveltume į kitų politinį žaidimą, į kitų organizuotą kažkokią propagandinę kampaniją visiškai ne tais tikslais, kuriuos įsivaizduoja mūsų kai kurie atstovai. Kaip aš vertinu, jau sakiau, o kaip čia atsitinka, tai visi turi savo galvą ir ta galva galvoja.

– Klaipėdos Tarybos deputatas Viačeslavas Titovas kaltina Lietuvos partizanų vadą nusikaltimais, civilių žudynėmis be jokių įrodymų, jam savivaldybės taryboje yra organizuojama apkalta. Ar ši istorija, paties V. Titovo ir toliau eskaluojama socialiniuose tinkluose, gali tapti pagrindu eskaluoti ne tiktai įtampą tarp lietuvių ir rusų, bet ir kenkti tarptautiniuose santykiuose Lietuvai?

Čia vėlgi tikėčiausi ir linkėčiau, kad rastume tą sveiką vidurį šitoje diskusijoje. Ir kalbos nėra, esame įsižeidę dėl tokių dalykų, bet nereikia naudoti tokių pačių metodų, kažkokio smurto, ar ten barstyti miltais ir kitais dalykais, nes tai, matau, neprideda svorio mūsų argumentams. Tačiau duoti atkirtį, aišku, tokiems dalykams reikia teisiniais būdais, normaliais, civilizuotais. Labai teisingai pastebėjote – labiausiai nesinorėtų, nes to nėra ir nebuvo Lietuvoje ir, tikiu, nebus – tai atskirties tarp lietuvių, rusų, tarp kitų tautybių. Tą pleištą įvaryti, matyt, stengiamasi gana dažnai, ne tik šiuo atveju.

Mes neturime to leisti, juo labiau, kad rusų tautybės žmonės jaučiasi jaukiai Lietuvoje, atvažiuoja, turistų skaičius auga. Mes organizuojame Rusijos forumus jau kelintus metus, čia atvyksta ir opozicijos atstovai, ir laisvės gynėjai, ir žurnalistai, ir rašytojai. Čia veikia centrai, kurie studijuoja Rusiją, neseniai įsikūrė Vytauto Didžiojo universitete, Kaune. Taip nėra, jog visa tai, kas rusiška, būtinai reikia atmesti. Juo labiau, kad ta tauta yra tikrai didelė, ten yra labai įvairių žmonių.

Mes daug kartų pabrėžiame, kad kalbėtis nereikia vien tik su valdžia – reikia kalbėtis ir su pilietine visuomene, ką mes labai aktyviai darome ir darysime. Nepavyks įvaryti to pleišto, tuo esu įsitikinęs, tačiau kai kurie ultrapatriotiškai, kaip jie įsivaizduoja, nusiteikę žmonės kartais daro tokią meškos paslaugą. Labai linkėčiau subalansuoto požiūrio į visą tą diskusiją ir savo nuomonių reiškimą.

– Sakote, kad tikitės, jog nepavyks įvaryti pleišto, kalbant apie tautas Lietuvoje. Kaip jūs vertinate Rusijos pastangas? Ar jai sekasi įvaryti tą pleištą tarp Europos Sąjungos arba NATO, apskritai visų Vakarų valstybių, kalbant ir apie diskusijas dėl sankcijų, ir apie poziciją dėl aneksijos Gruzijoje?

To nepavyko padaryti, bet nuolat stengiamasi, ir tas skaldymas vyksta kiekvieną kartą, kiekvienu atveju – ar tai vyktų NATO viršūnių susitikimas, ar kažkokie ES forumai, ar vadovų susitikimai, ar ministrų posėdžiai. Rusijos žiniasklaida vėlgi bando grupuoti į gerus ir blogus partnerius, į priešiškai nusiteikusius, į saujelę radikaliai nusiteikusių, ir pan. Ir individualiai bendraudama mėgina mus skaldyti. Iki dabar to nepavyko padaryti. Kaip Jūs puikiai žinote, nepaisant visos retorikos ir kai kurių šalių komentarų, mes visgi sugebame pasiekti sutarimą, konsensusą dėl sankcijų pratęsimo – ar tai būtų Krymas, ar individualūs asmenys, ar tai būtų ekonominės sankcijos – visa tai vyksta. Nepaisant visų kalbų, ir JAV labai nuosekliai vykdo šitą politiką. Mes tai išlaikysime, tačiau savaime tai nevyks. Kiekvieną kartą bus mėginama mus kiršinti, kažkaip skaldyti. Turime išlaikyti vienybę. Juo labiau, kad turime tam priežastį ir pagrindą – mes turime suderintas politines gaires, esame tą politiką aptarę. Tad turime tiesiog to ir laikytis, ką esame sutarę.

– Užsienio politika didžia dalimi Lietuvoje yra prezidento veiklos prerogatyva. Jūs, skilus socialdemokratams, likote su ta dalimi, kuri susijungė su dalimi, atskilusia nuo Darbo partijos, ir socialdemokratų lyderis yra minėjęs, kad Jūs galite būti „socdarbiečių“ kandidatas prezidento rinkimuose. Ar būsite?

Ne, tai tikrai jau minėjau ne kartą, aš šiuo metu tokių variantų nesvarstau. Turiu kitų planų. Kaip čia bus ateityje, kada nors matysime. Šiuo metu nėra tokių projektų.

– Jau labai daug nėra tos ateities iki rinkimų, ar ne?

Taip, bet tiesiog sakau, kad šiuo metu neturiu tokių planų, tiesiai atsakant į jūsų klausimą.

– Bet jūs neatmetate, kad galite?

Tai kada nors visko gali atsitikti. Dabar sakyti, kad niekada, tai gal irgi nebūtų labai protinga.

– Ką gi, dėkui jums už jūsų laiką šiandien. Ir dėkoju visiems, kas žiūrėjo pokalbį su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.

BNS nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...