Krašto apsaugos ministras sako, kad NATO valstybių kariai į Ukrainą galėtų būti siunčiami apmokyti ukrainiečių, o ne dalyvauti kovos veiksmuose.
Taip jis komentavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimą, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą.
„Kalbama apie mokymo misijas, mokymo komponentus. Mokymus“, – antradienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Perklaustas, ar būtų apsiribota tik instruktoriais, ministras tvirtino negalintis atskleisti detalių, nes „tai yra dar diskutuojama tarp šalių“.
A. Anušausko teigimu, šiuo metu Lietuva turi mandatą, kuris leidžia telkti mokamąją misiją ukrainiečiams mokyti, o Lietuvos kariai apmoko ukrainiečius Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Lietuvoje.
Jis kol kas atmetė svarstymus, kad NATO šalių kariai galėtų įsitraukti į kovines misijas.
„Ne. Tai yra svarstomas dalykas, bet šiuo atveju detalių aš negalėčiau pakomentuoti (...). Tas dalykas dabar yra diskusijų stadijoje, pozicijos gali ir keistis (...) Ieškoma tiesiog formų, kaip dar padėti Ukrainai, šiuo atveju duodant labai aiškų signalą ir Rusijai“, – teigė jis.
A. Anušauskas pažymėjo, kad svarstymai siųsti NATO karius nereiškia, kad atsisakoma minties Ukrainą remti ginkluote.
„Tai yra vienas kitą papildantys dalykai, nepakeičiantys“,– aiškino ministras.
Pasak A. Anušausko, ši iniciatyva nesusijusi su Ukrainos patiriamu karių trūkumu.
„Tai labiau signalas Rusijai, ne Ukrainai. Nors tai ir signalas Ukrainai, kad ieškoma naujų būdų, kaip būtų galima jai efektyviau padėti“, – tvirtino jis.
A. Anušauskas taip pat neatskleidė, kiek NATO šalių palaiko tokią iniciatyvą.
„Paramos Ukrainai formos visada svarstomos, ši iniciatyva irgi yra svarstoma. Dabar Paryžiuje buvo svarstoma aukščiausiu lygiu, dalyvavo prezidentai, premjerai“, – kalbėjo ministras.
„Ir mūsų darbotvarkėje kaip ir kokiomis formomis galima būtų papildomai remti Ukrainą irgi atsiras, bet tai yra sprendimas, kurį greičiausiai darytų Valstybės gynimo taryba“, – pridūrė jis.
Anot jo, sprendimas siųsti karius į Ukrainą būtų priimtas daugiašaliu pagrindu.
„Jeigu kalbame apie Prancūzijos iniciatyvą, tai būtų daugiašaliu pagrindu“, – tvirtino ministras.
A. Anušauskas nepasakė, kada kariai galėtų būti siunčiami į Ukrainą.
„Nekalbėkime apie karius, kalbėkime apie iniciatyvos palaikymą, nes skirtingų šalių – skirtingos pozicijos“, – pasakojo ministras.
Budrys: pokalbiai apie karių siuntimą į Ukrainą vyko ir anksčiau
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad Vakaruose pasigirdusios diskusijos dėl karių Ukrainoje dislokavimo nėra naujos. Anot jo, įvairios paramos Ukrainai opcijos – taip pat ir karių siuntimas – buvo aptarinėjamos jau ir anksčiau. Visgi, pažymi šalies vadovo patarėjas, dabar Kyjivui labiausiai reikalinga parama amunicija.
„Vakar prezidento Macrono sukviestos šalių grupės diskusijoje buvo kalbėtos įvairios opcijos, ką Vakarų šalys turėtų padaryti daugiau, siekdamos užtikrinti Ukrainos pajėgumus apsiginti ir į ateitį išplėtoti juos iki tokių, kad būtų pasiekti visi Zelenskio 10-ies punktų plano tikslai“, – antradienį Prezidentūroje žurnalistams sakė K. Budrys.
„Ką galiu patikinti: kad buvo visuotinis sutarimas, kad prioritetas šiuo metu Ukrainai yra ginkluotės tiekimas ir tai, ko reikia labiausiai – amunicija, amunicija, amunicija“, – akcentavo jis.
K. Budrys pabrėžė – apie tai, jog Vakarų sąjungininkės galėtų siųsti karius į Ukrainą, diskutuota jau ir anksčiau.
„Tai, kad Prancūzijos prezidentas ėmėsi tam tikros iniciatyvos politiškai pastumti ir dar kartą krestelėti visą mašiną (...), tai tas yra nauja aplinkybė“, – pažymėjo patarėjas.
„Tie pokalbiai ir anksčiau vyko“, – patikino jis.
Tačiau konkrečių sprendimų ar nutarimų, pabrėžė K. Budrys, nėra. Todėl tęsiasi ir diskusijos dėl to, kokio vaidmens į Ukrainą perkelti Vakarų valstybių kariai galėtų imtis. Anksčiau krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikino, jog kalbama tik apie mokomąsias misijas. K. Budrio teigimu, tai vienas iš galimų modelių.
„Modelių ir galimų sprendimų gali būti įvairių. Galiu patikinti, kad nėra kažkokio vieno konkretaus sumanymo“, – sakė jis.
Savo ruožtu Valstybės gynimo taryba (VGT), pastebėjo K. Budrys, taip pat yra apsvarsčiusi galimybę siųsti karius į Ukrainą. Tačiau, leido suprasti jis, jeigu būtų žengiama tokio sprendimo link, vyktų išsamios konsultacijos su sąjungininkais.
„Kaip ir su karine parama, kaip ir su daug dalykų, su finansine, humanitarine parama – mes kalbamės, derinamės su kitomis valstybėmis“, – patikino jis, pažymėdamas, kad Lietuva turi mandatą siųsti mokomąsias operacija į Ukrainą.
Visgi, pakartojo G. Nausėdos patarėjas, esminis dėmesys šiuo metu turi būti skiriamas amunicijos perdavimui. To, pasak jo, labiausiai prašo ir Kyjivas. K. Budrys pasidžiaugė, kad pirmadienį Paryžiuje vykusių diskusijų metu buvo ieškoma realių sprendimų – ne tik apgailestaujama, jog Europai nepavyksta išpildyti Ukrainai duotų pažadų dėl karinės paramos.
„Pagrindinė priemonė, kurios reikia šiandien, ir kurios reikėjo vakar – amunicija“, – pakartojo jis.
Primenama, kad šis klausimas buvo aptartas Paryžiuje vykusiame Europos lyderių susitikime, Rusijos invazijai tęsiantis jau trečius metus.
Po daugiau kaip 20 Europos valstybių ir vyriausybių vadovų bei kitų Vakarų šalių pareigūnų susitikimo Prancūzijos lyderis sakė, kad „padarysime viską, ko reikia, kad Rusija negalėtų laimėti karo“.
„Šiandien nėra sutarimo oficialiai, patvirtintu būdu siųsti karius į sausumą. Tačiau kalbant apie dinamiką, nieko negalima atmesti“, – teigė E. Macronas.
Tuo metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmetė idėją, kad Europos šalys ir NATO siųstų savo karius į Ukrainą.
„Tai, dėl ko nuo pat pradžių susitarėme tarpusavyje ir vieni su kitais, galioja ir ateityje, t. y., kad Ukrainos teritorijoje nebus jokių Europos ar NATO valstybių siunčiamų karių“, – žurnalistams sakė O. Scholzas.
Švedija, kuri netrukus turėtų prisijungti prie NATO, antradienį pareiškė, kad šiuo metu nenumato siųsti sausumos pajėgų į Ukrainą. Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas teigė, kad šiuo metu ukrainiečiai nereikalauja Vakarų sausumos pajėgų.
*Šis tekstas buvo redaguotas. Antraštėje patikslinta, kad kariai galėtų būti siunčiami mokymams.
