2023 m. gruodį Seimas patvirtino Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“, kuri pakeis iki šiol galiojusią Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“. Akcentuojama, kad Lietuva po poros dešimtmečių matoma kaip brandžią demokratiją turinti šalis, bet įtampa ir kova tarp demokratinės ir autoritarinės aplinkos greta Lietuvos tik stiprės.
Dokumente „Lietuva 2050“ valstybė matoma kaip turinti brandžią demokratiją ir stiprią demokratinę politinę kultūrą, piliečiai – pasitikintys vieni kitais, valstybės institucijomis ir patys prisidedantys prie valstybės kūrimo.
Akcentuojama, kad Lietuvoje žmonės bus laisvi, išsilavinę ir gebantys prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos.
„Valstybė rūpinasi žmonių socialine gerove ir lygių teisių užtikrinimu, teikia pagalbą pažeidžiamiausiems, garantuoja kokybišką sveikatos apsaugą bei skatina sveiką gyvenimo būdą“, – teigiama dokumente.
Pabrėžiama ir inovacijų svarba, eksportuojant jas į pasaulinę rinką. Tokiu būdu Lietuva tampa šalimi, galinčia pritraukti talentų.
Taip pat Lietuva matoma kaip valstybė, veiksianti tarptautinėje sistemoje.
„Lietuva yra pasirengusi visuotinei gynybai, geba numatyti įvairius išorinius sukrėtimus, jiems pasiruošti ir juos atrėmusi tapti stipresnė. Lietuva pajėgi sutelkti vakarietiškų demokratijų veiksmus savo lyderyste ir pavyzdžiu bei paremti partnerių pastangas plėsti vertybėmis grįstą tarptautinę tvarką. Piliečiai jaučiasi valstybės užsienio politikos kūrėjais ir partneriais“, – rašoma dokumente.
Galiausiai Lietuva matoma kaip šalis, gebanti užtikrinti kokybiškas viešąsias ir komercines paslaugas, jų pasiekiamumą, šalies biologinę ir laukinės gamtos įvairovę.
„Lietuva 2050“ reikšmė
Ministrės pirmininkės patarėjas ir „Lietuva 2050“ strategijos rengimo koordinatorius Darius Žeruolis teigė, kad tokios vizijos būtinos dėl reikalingumo visuomenei ir valstybei turėti kryptį.
Kalbėdamas apie ateities viziją, D. Žeruolis akcentavo, kad Lietuvos laukia klimato kaitos pokyčiai, pasikeitusi grėsminga išorinė aplinka. Visa tai lėmė poreikį permąstyti anksčiau vyravusią strategiją.
Jo vertinimu, „Lietuva 2050“ buvo sukurta visiškai kitaip, įtraukiant visuomenę ir suteikiant galių piliečiams, ekspertams, interesų grupėms.
„Mūsų skaičiavimu, apie 2,5 tūkst. žmonių įsitraukė tiesiogiai“, – sakė strategijos rengimo koordinatorius.
Anot jo, tai yra pirmasis ateities scenarijais pagrįstas dokumentas, kuriame bandoma įdiegti naują kultūrą.
„Tam tikra prasme eksperimentas, kuris įtraukimo požiūriu pasiteisino“, – pabrėžė D. Žeruolis.
Registrų centro paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė teigė, kad šitas dokumentas buvo apie viziją, dėl kurios susitarė visos politinės jėgos ir daugiau ar mažiau įtraukiant kuo daugiau bendraįkūrėjų.
„Prie strategijos dirbo labai daug žmonių <...>, nes kiekvienas norėjo palikti savo įspaudą. Tai buvo bazinis dokumentas, dėl kurio susitarėm“, – kalbėjo D. Vilytė.
„Darbas buvo gan sklandus ir nebuvo didelės konfrontacijos, nors ginčų buvo, tai yra natūralu. <...> Kodėl tai svarbu? Tai svarbu ne tik valstybės mastu, tai svarbu ir mažesnėse struktūrose, <...> turėti valstybės viziją, strategiją yra higieninis instrumentas, kurį turime turėti“, – akcentavo ji.
Vasario 16-osios svarba ateityje
D. Žeruolio teigimu, Vasario 16-osios Aktas bet kokiu atveju yra atspirties taškas Lietuvos vizijoms. Šios datos svarba Lietuvoje niekaip nesumažės, net ir 2050-ųjų.
„Mes turime Liepos 6-ąją, o jau kiek metų praėjo nuo to. <...> Vasario 16-ąją tikrai švęsime“, – sakė jis.
Diskusijoje buvo iškeltas ir klausimas, ar 1918 m. Lietuvos signatarų vizija yra visapusiškai įgyvendinta šiandieninėje Lietuvoje. Anot istoriko Norberto Černiausko, modernioje Lietuvoje viskas įgyvendinta, net jei idėjos tuo metu buvo ir kitokios.
„Žinant visą XX a., neabejotinai rezultatas yra pasiektas, juolab kad jų pačių Vasario 16-osios vizija yra labai drąsus teiginys, nežinant, kas bus kitą dieną, o ne po 10 metų“, – sakė jis.
N. Černiauskas pabrėžė, kad signatarų vizija yra drąsi tuo, kad ne tik buvo norima kurti ateitį kažką išsaugojant, bet ir galvoti apie laisvę, politines vizijas ir t. t.
„Mūsų valstybės tėvai, kūrėjai ir motinos pasakė ne tik saugoti, bet ir kurti“, – sakė istorikas.
Pasak jo, visgi aiškesnį signalą duoda 1949 m. partizanų vadų Vasario 16-osios dokumentas.
„Dar konkretesnis, niekuo beveik nepasenęs, kalbantis apie ateitį, kai tokiomis aplinkybėmis galvoti apie tolimą ateitį yra labai sunku, bet štai šviesūs protai pasako, kaip turėtume gyventi ir kokiomis vertybėmis remiamės“, – tvirtino N. Černiauskas.
