Šią savaitę paaiškėjo, kad leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje prieš metus laisvai galėjo gauti buvęs Baltarusijos milicijos majoras Aliaksandras Macijevičius, 2020-aisiais malšinęs protestus Lydoje. Leidimas skubiai atimtas, tačiau Lietuvos politikai ėmė svarstyti, kiek dar tokių majorų gali būti Lietuvoje ir vėl prabilo apie griežtesnius ribojimus baltarusiams. Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja LRT RADIJUI pažymi, kad buvusį milicijos majorą Vilniuje aptikti padėjo Baltarusijos opozicija. Pirmieji šiuo asmeniu susidomėjo Lietuvoje gyvenantys baltarusiai ir kreipėsi į iniciatyvą BYPOL.
Kaip LRT RADIJUI teigia S. Cichanouskaja, negalime kalbėti apie didelių tokių asmenų skaičių Lietuvoje.
„Turiu pasakyti, kad, žinoma, kad tokie žmonės gali kelti grėsmę baltarusių bendruomenei, nes jie galimai renka informaciją apie politinius aktyvistus, žurnalistus, bet nemanau, kad galime kalbėti apie didelį tokių agentų skaičių. Šio majoro atveju buvo parodyta, kad Baltarusijoje bendruomenė pati sugeba identifikuoti. <...> Bet tai nėra vienintelis atvejis. Egzistuoja daugiau iniciatyvų. <...> Mes turime reikiamus įrankius.
Apie tuos žmones, kurie į Lietuvą atvyksta per Aziją, mes informuojame institucijas, kai matome, kad apeinamos sankcijos“, – kalba S. Cichanouskaja.
Kaip tokiems atvejams užkirsti kelią? „Reikia daugiau bendradarbiavimo, mainytis informacija, bet, aišku, mūsų Baltarusijos kanalai yra atviri visiems, kurie patikrina ką nors „Akropolyje“ ar kažkur kitur“, – pabrėžia Baltarusijos opozicijos lyderė.
Buvęs milicijos majoras Lietuvoje gyveno ir dirbo apie metus, tačiau Lietuvos institucijos to nepastebėjo. Migracijos departamentas sako, kad 40 tūkst. baltarusių dar nėra papildomai patikrinti dėl savo praeities darbų. Kaip bebūtų, S. Cichanouskaja LRT RADIJUI tikina, kad dauguma į Lietuvą atvykstančių baltarusių bėga nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo represijų, nors, žinoma, šis gali siųsti savo šnipus.
„Abejoju, kad jų yra daug, tokių kaip šis asmuo, nes dauguma baltarusių, gyvenančių Lietuvoje, šiuo metu bėga nuo represijų. Žinoma, turime suprasti, kad režimas nemiega ir gali siųsti šnipus, kad šie sektų baltarusių aktyvistus, eilinius baltarusius. Nemanau, kad jų skaičius labai didelis. Bet turime būti dėmesingi“, – teigia S. Cichanouskaja.
Baltarusijos opozicijos lyderė pripažįsta, kad jai kelia nerimą bent jau dalyje Lietuvos visuomenės pamažu augantis pyktis, kad baltarusių į Lietuvą atvažiavo per daug, kad jie nesimoko lietuvių kalbos.
„Jau buvo tokių atvejų, kai baltarusių nuosavybė buvo sugadinta, buvo neapykantos kalbos grasinimų. Kai kurie lietuviai mano, kad visi atvykstantys baltarusiai yra tarsi režimo agentai, bet manau, kad dauguma čia atvykstančiųjų bėga nuo represijų, jie negali grįžti namo. <...>
Manau, kad daugelis lietuvių nelabai ką išmano apie baltarusius ir baltarusiai nelabai žino apie lietuvius, todėl geriausias būdas, kaip pagerinti santykius, tai daugiau bendradarbiauti ir bendrauti. Turime rengti bendrus renginius, manau, kad politikai turi imtis atsakomybės ir neišnaudoti baltarusių tautos tragedijos kaip politinio žaidimo kortos. Tuo pačiu baltarusiai turi būti kantresni, suprasti lietuvių nuogąstavimus, integruotis į Lietuvos visuomenę. <...> Baltarusiai jau daug prisidėjo prie, pavyzdžiui, Lietuvos ekonomikos, turime drauge kovoti su saugumo problemomis, atpažinti režimo agentus, kaip nutiko šiuo atveju“, – teigia S. Cichanouskaja.
Lietuvos politikams vėl grįžtant svarstyti griežtesnių ribojimų baltarusiams, S. Cichanouskaja teigia, kad visiškas sienos uždarymas baltarusiams nebūtų geras sprendimas, anot jos, ribojimai nesukels sunkumų A. Lukašenkos režimui.
„Manau, kad ribojimai bus nukreipti į visus baltarusius, tačiau nepakenks Lukašenkos režimui, tai pakenks žmonėms, kurie yra prieš režimą. <...> Baltarusiai Lietuvoje, bent dauguma jų, yra prieš Lukašenką, jie palaiko Ukrainą, jie savanoriauja, aukoja Ukrainos kariuomenei. Apribojimai turi būti nukreipti į režimo pakalikus, į prekių tranzitą. Aišku, reikia atidžiau tikrinti žmones, kai siekiama leidimo gyventi, bet instrumentus reikia nukreipti į režimą. Nes būtent Lukašenka siekia, kad jie negalėtų pabėgti“, – teigia Baltarusijos opozicijos lyderė.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) nekomentuoja, kaip buvęs Baltarusijos milicijos majoras A. Macijevičius, dalyvavęs slopinant protestus savo šalyje, gavo leidimą laikinai gyventi. Tačiau žvalgybos tarnyba įspėja, kad smarkiai išaugęs imigrantų iš Baltarusijos srautas kelia papildomų grėsmių ir rizikų.
„Valstybės saugumo departamentas individualių atvejų nekomentuoja, tačiau pažymi, kad jau ne kartą yra įspėjęs apie rizikas ir grėsmes, kurias kelia smarkiai išaugęs emigrantų iš Baltarusijos srautas“, – ketvirtadienį BNS atsiųstame komentare teigė VSD.
Anot VSD, neatmestina, kad dalis asmenų, teikiančių duomenis valstybės institucijoms, siekia nuslėpti informaciją apie tarnybos ar darbo santykius.
Departamentas nurodė pernai iš viso atlikęs 121 tūkst. 577 užsieniečių keliamos grėsmės vertinimus, dėl 1415 asmenų Migracijos departamentui jis pateikė išvadas, kad jų gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Apie 80 proc. šių asmenų yra Baltarusijos piliečiai ir didžioji dalis susiję su A. Lukašenkos režimu.
