Lietuvoje

2018.07.05 23:33

Kaune oficialiai atidengta „Laisvės kario“ skulptūra: įvardijo, kieno veidas puošia Vytį

DELFI.lt, BNS2018.07.05 23:33

Ketvirtadienio vakarą Kaune oficialiai atidengta daug diskusijų ir kritikos sukėlusi „Laisvės kario“ – Vyčio skulptūra. Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse rengiama ceremonija sutraukė gausybę smalsuolių akių – ar iš tikro viskas taip blogai, kaip kalbama?

3 tonas sverianti, 7 metrų aukščio, Ukrainoje iš bronzos nulieta skulptūra Kauną pasiekė dar praėjusį penktadienį, tačiau visą šį laiką buvo slepiama po baltu apdangalu.

„Džiaugiuosi, kad mano pats svarbiausias mano gyvenimo kūrinys stovės Kaune. Laimingas atsitiktinumas, kad yra galimybė Lietuvoje pastatyti vieną iš didžiausių skulptūrų. Šio kūrinio pavadinimas yra „Laisvės karys“, tačiau jau dabar, liaudyje yra vadinamas tiesiog Vyčiu.

Nuo pačios idėjos iki pagaminimo praėjo šeši mėnesiai, o konkretaus darbo – keturi mėnesiai. Tai kolektyvinis darbas, man vienam, per tiek laiko tikrai nebūtų pavykę visko pagaminti, todėl reikėjo kooperuotis su Ukrainos skulptoriais. Jie patyrę žmonės, o su jais dirbu jau ne pirmą kartą“, – apie skulptūros gimimą anksčiau pasakojo vienas jos autorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, prof. Arūnas Sakalauskas

BNS nuotr.

A. Sakalauskas sakė, kad skulptūroje yra įkūnytas Romo Kalantos veidas. Jis ir du su juo skulptūrą sukūrę autoriai iš Ukrainos – Borisas Krylovas ir Olesius Sidorukas – dėkojo visuomenei už pasitikėjimą ir palaikymą.

„Tikiuosi, kad mūsų kūrinys patiks, mylėsite ir gerbsite, ir net patiks“, – kalbėjo A. Sakalauskas.

„Laisvės kario“ atidengimo ceremonijos Kaune nepraleido miesto meras Visvaldas Matijošaitis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Jo Ekscelencija Valdas Adamkus.

„Vyčio simbolyje susijungia visi amžiai, viskas buvo pažymėta Vyčiu: pinigai, herbas. Atėjūnai stengėsi iš žmonių jį atimti, jie žinojo, kad Vytis vienija ir telkia, o vienybė pavojinga jėga. Noriu, kad Vytis vienijantis ir telkiantis simbolis būtų, skirtingų pažiūrų, gyvenančių visoje Lietuvoje ir visame pasaulyje“, – iškilmėse kalbėjo prezidentas V. Adamkus. Jis ragino būti garbingais Vyčio istorijos tęsėjais.

Kauno miesto meras V. Matijošaitis teigė, kad Kauno sėkmė virto visos Lietuvos sėkme, o Kaunas įteikė pačią geriausią dovaną šimtmetį švenčiančiai Lietuvai.

„Instagram“ nuotr.

Vieni kritikuoja, kiti giria

„Kiekvienas grožį ir istoriją suvokia skirtingai. Kažkam jis gražus, kažkam – ne. Visi turime savo nuomonę“, – apie kilusią nepasitenkinimo bangą kalbėjo Kaune gyvenantis vilnietis Marius.

„Negali būti nė klausimo, ar buvo reikalinga tokia skulptūra. Tiesiog super“, – džiaugėsi Laikinosios sotininės gyventojas Stanislovas.

„Facebook“ nuotr.

Per pastarąją savaitę Kaune pastatyta statula sulaukė gausybės skirtingų nuomonių. Ir nors daugelis miestiečių džiaugėsi Kauno pilies kieme iškilusiu laisvės simboliu, atsirado ir nemaža dalis „Laisvės kario“ kritikų.

Apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas komentare LRT RADIJUI teigė, kad tarp prie Kauno pilies pastatytos skulptūros ir Lietuvos heraldinio raitelio Vyčio yra tiek pat panašumų, kiek yra tarp Lietuvos himno ir kokios nors kitos žinomos dainos.

„Formaliai himnas irgi daina. Bet ji išskirtinė. Vytis yra į priekį šuoliuojantis ir priešą vejantis kardu užsimojęs raitelis, o politkorektiški šiuolaikiniai interpretuotojai aiškina, jog jis veja priešą iš gimtosios žemės. „Kaune statoma skulptūra vaizduoja ne šuoliuojantį, ne vejantį žirgą, o atsistojusį piestu. Jei norite trumpo pavadinimo jam, vietoj Vyties geriau tiktų Piesta“, – sarkastiškai kalbėjo R. Bogdanas.

Karčios kritikos skulptūra sulaukė ir iš pačių Kauno miesto gyventojų. Štai vienas į redakciją parašęs kaunietis teigė, kad Vyčio skulptūra yra visiškai išdarkyta – raitelis panašus į jauną piemenį, žirgas išsibaidęs, o pačio karžygio ekipuotės detalės labiau panašios į ukrainietiškas nei į lietuviškas.

Suaukotų pinigų užtenka

Anksčiau Kauno miesto savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus platintoje informacijoje buvo rašoma, kad Vyčio skulptūra atsieis 472 tūkst. eurų, o šia sumą buvo tikimasi surinkti iš gyventojų aukų, kurias renka „Vyčio paramos fondas“, tačiau vėliau paaiškėjo, kad paminklo pjedestalui ir kitiems aplinkos sutvarkymo darbams papildomai prireikė 200 tūkst. eurų

Tiesa, paramos fonde, kuriame prie skulptūros gimimo gali prisidėti tiek privatūs, tiek juridiniai asmenys, jau yra suaukota daugiau nei 200 tūkst. eurų, todėl planuojama, kad būtent šiais pinigais ir bus padengti Vyčio montavimo darbai. Likusią sumą – pasirengusi apmokėti Kauno miesto savivaldybė. „Pinigų mums jau nebetrūksta“, – teigė „Vyčio paramos fondo“ vicepirmininkas Vilius Kavaliauskas.

Populiariausi