Jei Rusijai pavyktų perlaužti karo eigą Ukrainoje, Rusija galėtų skirti dėmesio ir kitiems regionams, LRT TELEVIZIJAI sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Susikauptų gana tamsūs debesys“, – sako šalies vadovas.
G. Nausėda – „Dienos temoje“.
– Baltijos šalims pranešus apie sprendimą kurti bendrą gynybos liniją, užsienio reikalų ministras sakė, kad tai yra politinė žinia apie jaučiamą artėjantį karą. Šiandien Valstybės gynybos taryboje jūs išklausėte žvalgybos informaciją apie grėsmes Lietuvai. Pone prezidente, ar jūs jaučiate artėjantį karą?
– Tas karas ir vyksta arti mūsų, jis vyksta jau beveik dvejus metus. Turbūt neturėtume būti naivūs, galvoti, kad šitas karas ten ir vyks, kad Rusijos tikslai yra viso labo kariauti su Ukraina. Taip tikrai nėra.
Ką mes šiandien išgirdome Valstybės gynybos taryboje? Pirmiausia – karinį ir saugumo vertinimą, kokia dabar yra situacija. Jeigu taip supaprastinčiau ir sutrumpinčiau, galėčiau pasakyti, kad mūsų tarnybos konstatuoja, jog šiuo metu Rusijos pajėgumai yra sutelkti Ukrainoje, nes jiems reikia visų šitų pajėgumų tam, kad galėtų sėkmingai, kaip jie įsivaizduoja, kariauti su Ukraina. Dėl to mes netgi matome tam tikros kovinės galios atitraukimą iš greta mūsų esančių regionų. Tačiau tai neturėtų mūsų klaidinti. Kai tiktai Rusija, jeigu jai tai pavyktų pasiekti, perlaužtų, sakykime, karo eigą Ukrainoje, be jokios abejonės, jie imtųsi įgyvendinti savo vidutinės ir ilgesnės trukmės planus, kurie yra labai ambicingi ir realiai įgyvendinami. Pabrėžiu – realiai įgyvendinami. Tai nėra deklaracijos, jie yra visu pajėgumu įgyvendinami. Tada, be jokios abejonės, susikauptų gana tamsūs debesys, Rusija galėtų skirti dėmesio ir kitiems regionams, ne tik Ukrainai. Taigi, vieni, dveji metai – Rusijos dėmesio koncentracija į karą Ukrainoje, na, o po to atsigręžimas visu veidu į... Negalėčiau pasakyti, kad vien tiktai į Baltijos šalis. Aš laikyčiau, kad Rusija nori mesti iššūkį visam NATO. Tam momentui mes turime būti pasiruošę.
Aš nematau didesnio išsiskyrimo tarp to, ką sako užsienio reikalų ministras, nes jis labiau vadovaujasi politiniais vertinimais, įtraukia į savo analizę būsimuosius rinkimus Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europoje, kitose valstybėse. Ir kalba, sakykime, hipotetiniais scenarijais, kas galėtų atsitikti, jeigu rinkimai vienoje ar kitoje valstybėje pasibaigtų taip ar taip. Mūsų tarnybos vadovaujasi labai aiškiais, dabar esančiais faktais, aplinkybėmis ir daro iš to tam tikras išvadas. Tai tam tikra prasme yra kalbėjimas apie tą patį, tik pirmuoju atveju daugiau kalbama apie hipotetinius scenarijus, tarnybos kalba apie tai, kas realiai egzistuoja dabar ir ko galima laukti artimiausioje ateityje.
– Pone prezidente, jūs pasitikite užsienio reikalų ministru?
– Taip.
– Vokietijos kariuomenės vadas sako, kad vokiečiai visiškai nepasirengę karui su Rusija. O kaip pasirengusi Lietuva? Iš viso to, ką jūs pasakėte, grėsmės tikrai didelės.
– Iš tikrųjų vyksta procesas. Sakyti, kad esame pasirengę… Turbūt būtų labai man sunku įtikinti didelę dalį Lietuvos žmonių, kad mes esame visiškai pasirengę. Nes net ir šiandien mes priėmėme labai svarbius sprendimus dėl mūsų kariuomenės struktūros, tam tikra prasme ir šauktinių ateities reformos, nors dėl to dar turės būti priimti politiniai sprendimai, dėl tankų platformos – visa tai bus įgyvendinta, optimistiniu scenarijumi, iki 2030-ųjų metų.
Taigi, mes kalbame apie dalykus, kurie turi būti įgyvendinami per artimiausius kelerius metus. Tiktai visa tai įgyvendinę galėsime pasakyti, kad labai sustiprinome ir modernizavome savo kariuomenę, tačiau šiandien to dar nėra. Tam tikra prasme mes turime laiko, už kurį kraujo kainą moka ukrainiečiai, kariaudami šį baisų karą su Rusija. Tas laikas ne tik mums, bet ir NATO, ir mūsų pagrindiniams sąjungininkams. Visi dabar stengiamės bėgti šitą sprinto distanciją, kas kaip išmanome, kaip galima greičiau, tam kad atbėgtume laiku ir būtume pasirengę, kaip jūs sakote.
– Ir Lietuvos, ir kai kurių šalių kariškiai kalba, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje rodo, jog, jeigu ji vis dėlto apsispręstų imtis kokių nors provokacijų prieš NATO šalis, jau yra apsispręsta naudoti raketas, tokias kaip „Kalibr“ arba „Iskander“. Tada automatiškai kyla klausimas, kaip tos šalys yra parengusios savo priešraketinę ir oro gynybą, kad galėtų apsaugoti savo gyventojus ir svarbią kritinę infrastruktūrą. Mano klausimas jums ir būtų – ar pasirengusi mūsų priešraketinė ir oro gynyba? Kaip suprantu, jūs esate labiau linkęs pasikliauti krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado siūlymu pradėti nuo tankų įsigijimo.
– Pirmiausia supraskime, kad ir vieni, ir kiti dalykai labai daug kainuoja. Mes turime elgtis logiškai. NATO viršūnių susitikime Vilniuje komunikacijos išvadų tekste buvo labai svarbi išvada, dėl kurios mes kovojame, kad rytiniame NATO flange, Baltijos šalyse ypač, oro gynybos sistema turi būti kuriama rotaciniu pagrindu. Šiandien mes galime garsiai rėkti ir sakyti, kad, va, mūsų prioritetas yra oro gynybos sistemų įsigijimas sau ir pasistatymas. Nuo to mūsų šaukimo niekas nepasikeis, nes, pirmiausia, pajėgumai labai riboti, nemaža dalis pajėgumų atiduoti Ukrainai, kiti pajėgumai naudojami valstybėse, kurias mes vadiname Vakarų Europos valstybėmis. Mes šiuo metu užsiimame tuo, ką galime realiai padaryti, t. y. pirmiausia kalbamės su sąjungininkais, kaip realiai padėsite mums įgyvendinti tai, dėl ko sutarėme Vilniaus viršūnių susitikime. Kalbamės su Nyderlandais, kalbamės su Vokietija ir matome jau tam tikrus tų pokalbių rezultatus. Tačiau kol visa tai nematerializuosis, aš nenoriu kalbėti konkrečiai. Bet tikrai, patikėkite, tai gali duoti vaisių jau artimiausioje ateityje.
– Dar vienas dalykas, dėl kurio reikia skubiai susitarti – gynybos finansavimas. Kol kas Seime tokių požymių, kad pavyks susitarti, nelabai matyti. Kaip jūs manote, ar tai vis dėlto įmanoma padaryti prasidėjus rinkimų vajui?
– Svarbus ir geras klausimas. Iš tikrųjų turbūt į tai galutinai galėsime atsisakyti tik tada, kai tą diskusijų raundą pabaigsime. Kaip matau, dabar premjerė inicijavo diskusiją jau ateinančios savaitės pradžioje. Aš šitą diskusiją tikrai labai atidžiai seksiu, galbūt ne tiesiogiai, nors mano atstovai, be abejo, į tą diskusiją taip pat pakviesti. Bet jeigu matysime, kad vis dėlto politinio sutarimo nėra, tikrai stengsimės prisidėti, kad politinis sutarimas būtų rastas. Aš manau, kad prielaidų tam yra. Juk partijas sudaro lygiai tokie pat žmonės kaip ir mūsų Lietuvos žmonės, kurie mato, kad aplink mus debesys gana niūrūs. Turbūt dabar yra pats geriausias metas kalbėti apie tai, ką būtina padaryti ir kaip galima greičiau. Padaryti tai be pinigų – stebuklų nebūna. Pinigų reikia ir reikia labai didelių sumų. Todėl sutarti turėsime ir būtų labai gerai sutarti kiek galima greičiau, neatsiprašinėjant, kad štai čia rinkimai, žinote, mums dabar svarbiau užsiimti savo populiarumo balų rinkimu – šiems žaidimams nėra laiko. Turime sutarti dar iki rinkimų, nes, be kita ko, jeigu kalbame apie mokesčius, juos dar ir reikia anonsuoti su aiškia laiko atsarga – šešių mėnesių laikotarpiu. Geriausiu atveju kalbame apie 2025-uosius metus, galbūt jų vidurį. Būtų gerai, kad mokesčiai, jeigu tokie ir atsirastų, būtų įvedami nuo metų pradžios.
Bet šiandien aš siūlyčiau nepamiršti dar ir to fakto, kad mūsų gynybos išlaidos didėja, nes mūsų ekonomika auga. Procentas nuo tam tikro bendrojo vidaus produkto (BVP) jam augant reiškia vis didesnę pinigų sumą. Be to, yra kiti dalykai – skolinimosi galimybės, apie kurias mes kasmet kalbame. Jos yra įtrauktos ir į šių metų biudžetą – skolintis iki 3 proc. Aš galiu tik pasakyti, kad mes prieš kurį laiką, kai partijos diskutavo dėl gynybos susitarimo, sakėme, jog ten turi būti du labai svarbūs elementai: 3 proc. BVP gynybai ir visuotinio šaukimo principo apibendrinimas bei įvertinimas. To neatsitiko. Šiandien tenka konstatuoti, kad vėl grįžtama prie tų pačių klausimų. Tikiuosi, šįkart sėkmingai.
– Bet jeigu skaičiuojame, netgi girdime, kad Rusija gali pasiruošti per trejus, penkerius metus, o mes tik 2030-aisiais galime prisiimti tam tikrus lemtingus sprendimus, ar nebus per vėlu? Per daug kalbų?
– Nenoriu leistis į hipotetinius svarstymus. Svarbiausia, kad turime daryti kaip galime greičiau. Rusijoje taip pat viskas ne auksu žiba, galbūt tik jų propagandos pasiklausius atrodo, kad jie vieną pergalę po kitos pasiekia – viskas ten taip pat sudėtinga. Darkart kartoju – nesižvalgykime į tai, kas vyksta Rusijoje. Supraskime, kad pavojus yra, ir turime daryti savo darbus kaip galime greičiau.
– Dar viena tema – ūkininkų traktoriai Vilniaus gatvėse. Žinau, kad jūs esate gavęs kvietimą susitikti su protestuojančiais ūkininkais, bet dalyvauti negalėsite. Vis dėlto, kokia jūsų žinia jiems būtų?
– Na, negalėsiu dalyvauti dėl to, kad tiesiog mano regioninis vizitas suplanuotas gerokai anksčiau – lankysiuosi Radviliškyje ir Raseiniuose. Bet ir per tuos regioninius vizitus aš susitinku ne tik su verslininkais, bet ir ūkininkais taip pat. Šiuo konkrečiu atveju, dėl ko kilo nepasitenkinimas, turbūt tenka pripažinti, jog padaryta tam tikrų klaidų, iškraipymų, perlenkimų, jeigu juos taip galima pavadinti.
– Vyriausybės klaidos?
– Taip, šiuo atveju priimti sprendimai, kurie sukėlė ūkininkų nepasitenkinimą. Dabar jau aiškiai pasakyta, kad tuos perlenkimus bus mėginta ištaisyti pačiu artimiausiu metu. Tai yra, deja, tik pavasario sesijoje, bet jie bus ištaisyti. Aš matau tam tikrą politinę valią vis dėlto pripažinti klaidas, tai jau neblogai, nes dažnai ir to nėra padaroma. Tikiuosi, kad tai padės sugrąžinti normalią diskusiją ir dialogą tarp ūkininkų ir valdžios.
– Vadinasi, šiuo atveju jūs nesate visiškai to streiko palaikytojas?
– Žinote, aš už tai. Ir aš tikrai dar tada, kai rašiau disertaciją apie darbo rinką, apie socialinius santykius, supratau ir profesinių sąjungų, ir interesų grupių tam tikro interesų manifestavimo prasmę, nes tiktai šitokiu būdu kitąkart yra įmanoma atkreipti valdžios dėmesį. Šiaip mandagus kalbėjimasis arba, sakykime, tam tikras nepasitenkinimo išreiškimas švelniomis formomis labai gerai. Galbūt tai civilizuotos visuomenės požymis, bet kai labai skauda, įstatymu numatytuose ribose galima surengti ir streikų, ir štai tokį protestą, kuris netrikdo normalaus visuomenės gyvenimo. Tai buvo padaryta. Jeigu laikomasi visų nustatytų reikalavimų, ką gi, tai yra politinis svertas padaryti įtaką ir, kaip matome, šiuo atveju ta padaryta įtaka duoda rezultatą.
– Ačiū jums, prezidente.
– Ačiū jums.
