Vyriausybei iki šiol nėra aišku, kodėl šalies vadovui Gitanui Nausėdai netiko ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) pateiktos galimos diplomatų pavardės atstovybės Varšuvoje vadovo pareigoms užimti. Taip sako premjerė Ingrida Šimonytė, komentuodama jau ne pirmą savaitę besitęsiantį ginčą dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo.
Apskritai, pažymi ji, pagrindinė problema – Prezidentūros reakcija dėl pateiktų kandidatų į Lietuvos diplomatines atstovybes.
„Kitais metais turbūt keičiasi keliolika ambasadorių ir tas visas atrankų ir derinimo procesas prasidėjo praėjusių metų rudenį. Tikrai laiko sutarti dėl ambasadoriaus kandidatūros buvo, bet, ką galiu patvirtinti, kad pagrindinė problema yra sulaukti apskritai kažkokios reakcijos iš Prezidentūros“, – ketvirtadienį laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ teigė I. Šimonytė, komentuodama dėl stringančio ambasadorių paskyrimo subjurusius Prezidentūros ir valdančiųjų santykius.
„Galiu labai tiksliai pasakyti, kad pirmoji kandidatūra (į Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje pareigas – ELTA) buvo pateikta praėjusių metų rudenį. Kuo ji netiko – man iki šiol nėra aišku“, – pažymėjo ji.
Ministrų kabineto vadovė stebėjosi, kodėl atsilaisvinusių ambasadoriaus kaimyninėje Lenkijoje pareigų klausimas tapo „neišsprendžiamu kaltūnu“. I. Šimonytė pastebi, kad daugeliu atvejų URM ir Daukanto aikštei pavykdavo sutarti dėl diplomatinių paskyrimų gana sėkmingai. Todėl ir šiuo atveju, leido suprasti ji, siekiant rasti tinkamą kandidatūrą prezidentas galėtų teikti pasiūlymus, ką matytų atstovybės Varšuvoje vadovo pareigose.
„Kodėl dabar reikėtų viską suvelti į kažkokį neišsprendžiamą kaltūną, kad čia neįmanoma išspręsti? Turbūt 85 proc. iš šimto situacija buvo išspręsta. Nežinau, galbūt Lenkija prezidentui asmeniškai be galo svarbi valstybė, galbūt tai jam asmeniškai labai svarbu. Bet niekas niekada neuždraudė prezidentui įvardyti kandidatūras, kurios bent teoriškai būtų tinkamos“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Ji taip pat sureagavo į G. Nausėdos svarstymus dėl ambasadorių paskyrimo procedūros. I. Šimonytė akcentavo – atrankos ir derinimo procesai ne be reikalo yra nevieši. Taip, jos teigimu, siekiama apsaugoti konkursuose dalyvaujančių asmenų bei pačios valstybės reputaciją.
Politikė pakartojo, kad URM yra padariusi viską, jog ambasadorių skyrimas būtų depolitizuotas.
„Tiesa sakant, aš nežinau, ką kito Vyriausybė daro, negu tai, ką ji sako. Vyksta atranka, vyksta pakankamai iš anksto, gerbiant žmonių poreikį persikelti, rasti vaikams mokyklas, kažkaip susitvarkyti savo buitį. Yra siūlomi kandidatai, kurie laimi atranką. Kodėl prezidentas nepasako savo nuomonės apie tuos kandidatus – nei kad jie tinka, nei kad jie netinka – man labai sunku pasakyti“, – stebėjosi ji.
Svarsto, ar prezidentas gali būti suklaidintas
Premjerė pakomentavo ir G. Nausėdos sprendimą paviešinti dviejų diplomatų, anot prezidento, dalyvavusių atrankoje į ambasadoriaus Varšuvoje – Petro Zapolsko ir Kęstučio Kudzmano – pavardes. Tuomet prezidentas stebėjosi, kodėl šios pavardės jo nepasiekė.
I. Šimonytė patikino, kad neketina aptarinėti jokių diplomatų pavardžių viešai. Be to, ji svarstė, kodėl Daukanto aikštė skleidžia melagingą informaciją.
„Tiesiog yra netiksli informacija. Nežinau, ar prezidentas yra pats suklaidintas, ar jis nėra suklaidintas ir tiesiog sako dalykus, kurie nėra tiesa. Aš nenoriu komentuoti jokių pavardžių – nei tų pavardžių, kurios dalyvavo atrankoje, nei tų, kurios nedalyvavo atrankoje. Mano supratimu, tai vienodai kenkia reputaciškai visais atvejais“, – tepasakė ji.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad neturi atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Taip pat skaitykite
Šimonytė: su Nausėda turime mažai balsų, kuriais galėtumėme dalintis
Taip pat į prezidento postą kandidatuoti ketinanti premjerė I. Šimonytė tikina, kad į rinkimus eina ne dėl olimpinio principo. Ji pabrėžia, kad šį kartą prezidento rinkimuose balsais su dabartiniu prezidentu Gitanu Nausėda dalintis nereikės.
„Neinu dėl olimpinio principo, turiu ką pasiūlyti ir planuoju dalyvauti prezidento rinkimuose, o ne įsirašyti savo pavardę į biuletenį“, – ketvirtadienį Info TV teigė I. Šimonytė.
„Didelis skirtumas nuo 2019 metų yra tas, kad greičiausiai mes su prezidentu Gitanu Nausėda turime labai mažai balsų, kuriuos galėtume dalintis. Manau, kad jam reikės dalintis balsus su kitais kandidatais“, – pridūrė ji.
Premjerės nuomone, šiuo metu vertinti savo galimybes rinkimuose yra sunku, nes gali atsirasti naujų kandidatų.
„Aš nesiimsiu leistis į vertinimus. Mes turime dar labai daug nežinomųjų, dar pamatysime kandidatų pasipildymą ir tada bus aiškiau kas kokiose aikštelėse žaidžia, yra kandidatų, kurie žaidžia visose aikštelėse, yra politikų, kurie neapsisprendžia, kurioje aikštelėje žaidžia“, – sakė ministrė pirmininkė.
ELTA primena, kad šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios 5 politinės partijos. Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos regionų partija rems Kazlų Rūdos merą Mantą Varašką, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė buvusio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.
Taip pat yra žinomi 5 save išsikėlę kandidatai: advokatas Ignas Vėgėlė, gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas, riaušių prie Seimo bylos kaltinamasis, anksčiau teistas, aktyvus įvairių protesto akcijų dalyvis Antanas Kandrotas-Celofanas. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gruodžio mėnesį atmetė pastarojo prašymą registruoti jį kandidatu.
*2024-01-08 17.02 val. Šis tekstas buvo redaguotas. Jame patikslinta informacija apie kandidatą.
