Lietuvoje vyrauja buitinis alkoholizmas, geriame rečiau nei kitų šalių žmonės, bet nesaikingai, parodė antrus metus iš eilės Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimas. Jo duomenimis, suvartojamo alkoholio kiekis mažėja, bet vis dar egzistuoja santykinai nedidelė gyventojų grupė, kuri išgeria daugiau nei ketvirtadalį visų alkoholinių gėrimų.
Tyrimą užsakiusios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus nuomone, politinius sprendimus reikia priimti atidžiau analizuojant su alkoholio vartojimu susijusius duomenis ir priemones nukreipti į problemos židinį.
Dėmesys atkreiptinas į tai, kad alkoholio suvartojimas nuosekliai mažėja, tačiau girtaujantys asmenys išgeria neproporcingai daug. Pasak LVK prezidento V. Sutkaus, tyrimas parodė, kad, įvertinus ir nelegalaus alkoholio vartojimą, 2017 metais vienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui per metus teko 13,97 litro grynojo alkoholio. Tai yra gerokai mažiau, nei buvo skelbta prieš metus.
BNS nuotr.
Šią problemą patvirtino ir į tyrimą integruota UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ atliekamo darbuotojų blaivumo monitoringo analizė: neblaivių darbuotojų skaičius kaimo vietovėse 3,6 karto didesnis nei miestuose.
Išskirtiniai girtaujančiųjų gėrimai – tai spirituotas vynas ir stiprus alus: šie asmenys išgeria 92 proc. spirituoto vyno, 59 proc. stipraus alaus, taip pat didžiąją dalį nelegalių gėrimų.
„Norėdami rasti raktą į alkoholizmo problemos sprendimą, privalome suvokti girtaujančių asmenų aplinką, problemas, susipažinti su jų įpročiais ir gyvenimo būdu, įsiklausyti į jų nurodomas girtavimo priežastis. Tik tada galima bus rasti veiksmingų priemonių greitesniam šios žaizdos gydymui“ – teigė doc. A. Rastenienė.
Tyrimo duomenimis, net 22 proc. girtaujančių ir 16 proc. reguliariai alkoholį vartojančių asmenų per metus bandė atsisakyti (sumažinti) alkoholinių gėrimų vartojimą.
„Tai reiškia, kad reikšminga dalis girtaujančių supranta savo girtavimo problemą, suteikus tinkamą pagalbą galime tikėtis, kad problema bus išspręsta ar bent sumažinta“, – sako VU mokslininkė doc. Karpuškienė.
Jai antrino ir LVK prezidentas, pabrėždamas, kad nepakanka vien apriboti šios vartotojų grupės pamėgtų gėrimų prieinamumą, būtina suteikti pagalbą pereinamuoju laikotarpiu, spręsti užimtumo ir nedarbo problemas.
„Padidinus akcizus alkoholiniams gėrimams valstybė gavo daugiau pajamų. Reikėtų jų daugiau skirti ir girtaujančių asmenų gydymui, psichologinei pagalbai. Taip pat norime atkreipti dėmesį į kitą įsisenėjusią problemą – milžiniški pinigai, kurie šiuo metu nerezultatyviai panaudojami Darbo biržos organizuojamiems kursams ir seminarams, turėtų būti skiriami realioms perkvalifikavimo programoms. Tokiu būdu ne tik pagerinsime bendrą situaciją darbo rinkoje, bet ir pasieksime, kad nuo alkoholizmo išsigydę ir naujų profesinių kompetencijų įgiję asmenys taptų konkurencingi darbuotojai“, – komentavo V. Sutkus.
VU atliktas tyrimas atskleidė, kad didžiajai daliai Lietuvos gyventojų (75 proc.) yra priimtinas kultūringas alkoholio vartojimas, kai alkoholiniai gėrimai yra derinami su maistu, saikingai jais mėgaujamasi bei vartojama išskirtinėmis progomis ar švenčių metu.
Skiriasi ir gėrimai, kuriuos renkasi girtaujantys ir kuriuos renkasi progomis alkoholį vartojantys žmonės.
Pastarieji dažniausiai vartoja vyną, viskį, romą ar lengvą alų, o kaip alkoholio vartojimo priežastį įvardina ne problemas, o mėgavimąsi skoniu ir šventimo kultūrą.
BNS nuotr.
Tyrimas parodė, kad Lietuvoje santykinai mažai laiko praleidžiama viešojo maitinimo įstaigose, vyrauja buitinis alkoholio vartojimas.
„Barų ir restoranų kultūros plėtra galėtų tapti vienu iš būdų atsisakyti buitinio alkoholizmo. Tyrimas parodė, kad tik nedidelė girtaujančių asmenų grupės dalis lankosi viešojo maitinimo vietose. Apskritai Lietuvoje mažai viešojo maitinimo įstaigų, mažesniuose miestuose restoranų kultūros praktiškai nėra“, – teigė LVK prezidentas.
Tyrimo duomenimis, šiuo metu Lietuvoje alkoholiniais gėrimais prekiaujama 3691 parduotuvėje ir 3826 viešojo maitinimo vietose.
„Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenys apie maisto tvarkymo vietas parodė, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietų Lietuvoje yra gerokai mažiau, nei oficialiai buvo skaičiuojama. Jei palygintume, pavyzdžiui, su Italija, tai pas mus tokių vietų tankis yra kelis kartus mažesnis, todėl akivaizdu, kad ne prekybos vietų skaičiuje yra problema, o atskirų žmonių alkoholio vartojimo įpročiuose“, – reziumavo V. Sutkus.
Jo nuomone, girtavimas nėra visuotinė problema, girtauja ne tauta: konkretūs žmonės susiduria su konkrečiomis gyvenimo problemomis ir, ilgai nerasdami išeities, griebiasi alkoholio. Valstybė turi padėti išspręsti įsisenėjusiais Lietuvos gyventojų bėdas, turi padėti šiems žmonėms atsisakyti girtavimo.
„Gydykime alkoholikus, o ne tautą“, – reziumavo V. Sutkus.
Tyrimą „Alkoholio vartojimas Lietuvoje“ Lietuvos verslo konfederacijos užsakymu atliko VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkai. Tyrimas atliktas 2017 metų lapkričio – 2018 metų gegužės mėnesiais, jo metu „Baltijos tyrimai“ asmeninio interviu respondento namuose būdu apklausė 1120 žmonių, įskaitant asmenis iš socialinės rizikos šeimų.
Taip pat tyrėjai naudojosi Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ duomenimis.
Tyrimas atliktas, siekiant identifikuoti konkrečias alkoholizmo problemas Lietuvoje ir palyginti, kaip keičiasi vartojimo įpročiai.
Jo metu detaliai nagrinėti alkoholio vartojimo įpročiai ir apimtys skirtingose socialinėse grupėse, tirtas girtaujančių asmenų elgesys, gyvenimo būdas, nagrinėtos alkoholizmo priežastys.
