Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija į rezoliuciją tarp kitais metais Lietuvai svarbių sukakčių, įvykių ir asmenybių neįrašė pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos. Kitąmet bus minimos 80-osios jo mirties ir 150-osios gimimo metinės. Istorinės prezidentūros Kaune darbuotojai sako, jog tokia klaida – šokiruoja.
Istorinėje prezidentūroje Kaune, kurioje dirbo ir su šeima gyveno A. Smetona veikia paroda „Antanas Smetona: nelengvi pasirinkimai“. Ją galima aplankyti ir kitais metais, kai bus minimos 80-osios pirmojo Lietuvos prezidento mirties ir 150-osios gimimo metinės. Parodos rengėja, istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė sako negalinti suprasti, kodėl Seimo priimtoje rezoliucijoje tarp 17 kitais metais Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių nėra šio prezidento pavardės.
„Prezidentas Antanas Smetona yra neabejotinai pati iškiliausia lietuvių 20 amžiaus 1 pusės asmenybė. Ką mes betyrinėtume – kultūros įvykius, politiką, ekonomiką, ūkį, – bet ką, jei išimame Smetoną, praktiškai visas mūsų naratyvas sugriūva kaip kortų namelis“, – pabrėžia istorikė.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė sako, kad tai, kad rezoliucijoje nėra A. Smetonos – klaida.
„Pradžioje svarstėme skelbti Antano Smetonos metais, pažymėdami 150-ąją gimimo sukaktį, tačiau pažiūrėjome, kad 2019 metais tokius metus jau turėjome, tai nusprendėme tokių metų neskelbti. Pakeitėme savo sprendimą, tačiau pasimiršo įrašyti į 2024 metų rezoliuciją“, – aiškina P. Kuzmickienė.
Istorinės prezidentūros vadovė sako, kad tokia politikų klaida šokiruoja.
„Mes, kaip institucija, jaučiamės atsakingi. Tai neeilinė asmenybė, ta prasme, žmogus, neatsiejamas nuo Lietuvos valstybingumo“, – akcentuoja Istorinės prezidentūros vadovė Renata Mikalajūnaitė.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Gintauto Mažeikio, nesvarbu, ką nusprendė Seimas, kitais metais neabejotinai daug bus kalbama apie A. Smetoną.
„Žinoma, kad aš nematau tame tragedijos, matau priešingai – iššūkį visuomenei svarstyti klausimus, kurie yra labai prieštaringi ir būtent laisva visuomenė ir yra ta, kuri sugeba svarstyti prieštaringus klausimus“, – komentuoja jis.
Praėjusį gruodį Vilniaus savivaldybės taryba nusprendė, kad paminklas A. Smetonai bus pastatytas skvere priešais Vilniaus senąjį teatrą Jono Basanavičiaus gatvėje. Praėjus metams net nepaskelbtas architektūrinės idėjos konkursas.
