Tėvų kumščių sužalotas vaikas, gyvybei pavojingas dusulio priepuolis, mat tėvai nusprendė nebeduoti atžalai būtinų vaistų, seksualinis sūnaus ar dukros išnaudojimas. Smurto prieš vaikus mastas Lietuvoje vis dar didelis.
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovui Rimantui Kėvalui ne kartą teko gelbėti tėvų žalojamus vaikus. Jis sako, kad justi ir dar viena pavojinga tendencija – auga seksualinio smurto atvejų prieš vaikus skaičiai.
Iškalbingas ir tas faktas, kad tėvų apklausa rodo, jog beveik pusė linkę taikyti fizines bausmes. Neretai vaikai tampa ir besiskiriančių tėvų santykių aiškinimosi ir sąskaitų suvedimo ar net keršto įrankiu.
Apie smurtą prieš vaikus kalbėta per LRT TELEVIZIJOS laidą „Forumas“.
Skuodienė: galimai 200 tūkst. vaikų patiria fizines bausmes savo namuose
Naujausia Vaiko teisių apsaugos įvaikinimo tarnybos statistika rodo, kad 2022 m. užfiksuota daugiau nei 3100 pranešimų apie smurto atvejus prieš vaikus. Šiemet vos per dešimt mėnesių gauta beveik 3400 tokių pranešimų.
Iš šių pranešimų 2500 atvejų buvo fizinio smurto atvejai, beveik 330 – seksualinio smurto, dar beveik 300 – psichologinio smurto, beveik 200 vaiko nepriežiūros atvejų.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) vadovė Ilma Skuodienė pabrėžė, kad yra dar ir apklausos duomenys, kurie rodo, kad net 45 procentai apklaustų tėvų linkę taikyti fizines bausmes.
„Taigi Lietuvoje gyvena kiek daugiau nei pusė milijono vaikų, tai galime sakyti, kad galimai 200 tūkst. vaikų savo namuose patiria fizines bausmes“, – sakė I. Skuodienė.
Anot jos, duomenys, kuriuos rodo VTAĮT statistika (beveik 3400 smurto prieš vaikus atvejų), nėra tikslūs, jie galėtų būti kur kas didesni.
„Turbūt džiugu ir sveikintina, kad žmonės yra nebepakantūs vaikų skriaudimui, nebepakantūs mokytojai, kai ateina sumuštas vaikas, tikrai aktyvūs yra gydytojai, kurie kalbasi su mamomis, kalbasi su tėčiais, jeigu identifikuoja, kad sunkumai yra šeimoje, praneša. Taip, tie pokyčiai nevyksta taip greitai. Skandinavams prireikė 40 metų.
Mes esame tik šešerius metus kelyje, bet aš manau, kad pokyčiai vyksta ir jie vyksta teisingai“, – kalbėjo I. Skuodienė.
Žiobienė: reikėtų galvoti pirmiausia apie pagarbą vaikui
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sako norinti tikėti, kad pastarosiomis savaitėmis vienas po kito nuskambėjusios vaikų tragedijos yra pavieniai pavyzdžiai.
„Tai rodo, kiek nuveikė valstybė, bet dar labai daug reikia nuveikti, kad apsaugotume visus vaikus. O pagrindinis dalykas – čia ne apie institucijų darbą, čia labiau apie šeimą ir meilę, pagarbą vaikui. Labai dažnai yra supratimas, kad reikia užtikrinti tik tam tikrą socialinę gerovę. Negana tokio mąstymo, reikėtų galvoti pirmiausia apie pagarbą vaikui“, – kalbėjo E. Žiobienė.
R. Dičpetrienė sako tikinti, kad nuėjome labai ilgą kelią.
„Jeigu prisimintume, ką prieš dešimtmečius turėjome ir ką turime dabar, vis tiek tikiu, kad mūsų visuomenė yra sąmoningesnė. (...) Dabar jau tikrai galima rasti pagalbos – ir pozityvios tėvystės, ir psichologų, ir mediacijos“, – kalbėjo R. Dičpetrienė.
Pasak jos, didėjantys pranešimų apie smurtą patiriančius vaikus skaičiai rodo tai, kad mes, visuomenė, vis dažniau atkreipiame dėmesį į tai, kaip yra elgiamasi su vaikais.
„Kita vertus, pritarsiu, kad pirmiausia reikia atsigręžti į tėvus. Nebūtų šitų istorijų, jeigu tėvai, ypač besiskiriantys tėvai, sutartų kaip du brandūs, suaugę žmonės ir nemanipuliuotų vaiku kaip daiktu, pamatytų vaiką pirmiausia kaip žmogų, kaip lygiavertį sau“, – kalbėjo organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovės Rasa Dičpetrienė.
Pasak jos, būna atvejų, kai vaikai turi būti paimti iš tėvų.
„Kas geriau vis dėlto – palikti nesaugioje aplinkoje ar geriau vis dėlto paimti vaiką?“ – laidos metu klausė R. Dičpetrienė.
Kėvalas: seksualinis smurtas – pavojinga tendencija
Gydytojas R. Kėvalas priminė, kad prieš vaikus naudojamas ne tik fizinis smurtas. Dažnas ir psichologinis smurtas, vaiko nepriežiūra ar seksualinis smurtas.
„Praktiniame darbe mes kartais daugiau turime situacijų su seksualiniu vaikų išnaudojimu nei su fiziniu smurtu. Tai yra labai pavojinga tendencija“, – sakė medikas.
Kad seksualinio smurto atvejai Lietuvoje dažni, linkusi manyti ir R. Dičpetrienė.
„15 metų kartoju vis tą patį, kad Lietuvoje tai dar yra tabu. Mes vis dar nekalbame apie tai taip garsiai, kaip turėtume, ir vis dar nurašome aukas, negirdime, nes tai yra labai nepatogu, labai skausminga“, – sakė R. Dičpetrienė.
Ji pabrėžė, kad, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje kas penktas vaikas yra išnaudojamas seksualiai.
Vilniaus universiteto Teisės psichologijos tyrimų centro vadovė Ilona Laurinaitytė pritaria, kad ši tema vis dar yra tabu, bet, sakė ji, vyksta pokyčiai ir apie tai visuomenė kalba vis daugiau, ypač nevyriausybinės organizacijos.
Ji sakė, kad ir Lietuvoje yra atlikta įvairių tyrimų, jų rezultatai parodė, kad vaikų seksualinio smurto mastas mūsų šalyje siekia apie 10, 15, 17 procentų. Be to, pabrėžė ji, kalbėdami apie seksualinį smurtą turime galvoti ir apie tokį vaikų išnaudojimą internete.
Tėvai nutaria vaikams nebeduoti būtinų vaistų
R. Kėvalas pabrėžė, kad pavojinga ir nepriežiūra, kurios nereikia suprasti primityviai, kad vaikas prastai maitinamas ar prastai aprengtas.
„Sakykim, tėvams kažkas šauna į galvą ir jie nusprendžia vaikui, sergančiam pirmo tipo cukriniu diabetu, neskirti insulino arba kitų gyvybiškai svarbių vaistų, mat jiems taip atrodo, yra reikalinga.
Arba aš turiu atvejį, kai vaikui buvo nutrauktas bronchinės astmos gydymas ir vos spėjome išgelbėti vaikui gyvybę kilus dusulio priepuoliui. Tai juk yra smurtas – viena smurto formų“, – pavyzdžiais iš savo darbo padėtį apibrėžė medikas.
Vaikas atsiduria tarp dviejų ugnių
Dar vieni spąstai, į kuriuos neretai patenka vaikai, – tėvų skyrybos. Vos prieš kelias dienas per socialinius tinklus nusirito vaiko paėmimo iš mamos filmuotas fragmentas, į kurį viešai reagavo ir politikai.
„Vienas Filadelfijos profesorius man pasakė: „Žinai, Rimai, kai susiduria suaugusiųjų ir vaiko interesai, vaiko interesai visuomet nukenčia. Ar mes imtume valstybiniu mastu, ar institucijos, šiuo atveju kalbėčiau apie Sveikatos apsaugos ministeriją, ar mes imtume šeimą. Daugeliui šeimų suaugusiųjų asmeninis interesas yra kur kas aukščiau nei vaiko. O vaikas lieka tarp dviejų ugnių“, – kalbėjo R. Kėvalas.
Gydytojas sakė ir savo darbe matantis, kai vaikai tampa tėvų skyrybų įrankiu.
„Jau seniai pastebėjau, kad kai atvažiuoja kritinės būklės vaikai, kai vaikai atvažiuoja į skubią pagalbą, tėvai neretai bando spręsti savo asmenines problemas per to vaiko nelaimę. Mane tai stebina. Man atrodo, kad nesvarbu, kokie mūsų asmeniniai santykiai, gal mes neapkenčiame vienas kito, bet tai yra mūsų vaikas, mūsų kūrinys ir jam atsitiko bėda, tai susitelkime. Yra buvę tokių atvejų, jie pavieniai.
O šiuo atveju visi mažiausiai galvoja apie vaiką. Tas epizodas, kai vaikas šaukia, verkia, tokių situacijų jie patiria daug, kad ir pas mus imant kraują. Bet jei vaikas grįžta į normalią aplinką, tas stresas praeina.
Bet čia penkerius metus suaugusiųjų žalojamas vaikas. Ir kas keisčiausia: be to, kad jis turėjo tokį ilgą paėmimo periodą, kas, mano supratimu, turėtų būti 5–10 minučių, nes buvo vykdoma teismo nutartis, nedengiant veido į socialinę erdvę įdedamas vaizdo įrašas. Kaip moteriškos ambicijos užgožia motinišką instinktą. Juk motina turėtų apsaugoti savo vaiką“, – apie socialiniuose tinkluose daug aptarinėtą istoriją kalbėjo R. Kėvalas.
Tokiose ir panašiose situacijose, anot jo, vaikas tampa tiesiog įrankiu.
Aptardama šią istoriją I. Skuodienė patikino, kad per artimiausias savaites bus sudėliotas algoritmas, kaip elgtis, kai tėvai nebendradarbiauja ir neužtikrina vaiko interesų.
„Yra tokių atvejų, kai, perduodant vaiką vienam tėvui iš kito, vaikas apsišlapina. Tos kūno reakcijos. Kalbu apie devynmetį, nekalbu apie dvejų metų vaiką. Tai norisi sugrįžti pas tėvus ir kažkaip pakviesti įžvelgti, kas būtent vaikui yra geriausia. Ne man, ne tau, o mūsų vaikui“, – kalbėjo I. Skuodienė.
Vaiko teisių specialistai sulaukė grasinimų
Kai Lietuva skilo į dvi dalis per socialinius tinklus nusiritus vaizdo įrašui, kuriame matyti vaiko paėmimo iš mamos fragmentas, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai sulaukė daug aštrių reakcijų.
I. Skuodienė sakė, kad praėjusią savaitę tiek ji pati, tiek jos kolegos sulaukė begalės grasinimų susidoroti ir su šeimomis, ir su jų vaikais.
„Aš tikiu žmonėmis, kurie dirba šį darbą, kurie kiekvieną dieną tris ar keturis kartus pasibeldžia į svetimų namų duris, ir niekada nežinai, kas tave pasitiks, tu niekada nežinai, kokia situacija bus šeimoje.
Tai gali būti skyrybos, kur pasitinka viena pusė su dviem trim advokatais, ir tau reikia turėti vienų kompetencijų susitarti. Pasitinka pusė, kur yra seksualinis smurtas prieš vaiką ir kalba mergaitė vienuolikos metų arba devynerių metų berniukas, kuris patyrė iš savo tėvo seksualinę prievartą.
Tai tos situacijos yra skirtingos ir tu turi reaguoti čia ir dabar, išklausyti vaiko nuomonę, išklausyti tėvą, susirinkti informaciją, išlikti profesionalus. Tai tikrai yra nepaprasta“, – kalbėjo I. Skuodienė.
Ji sakė laukianti momento, kai bus galima mokytis iš savo sėkmių, o ne klaidų.
„Pasaulį galiu pakeisti keisdamas pats save. Pradėkime nuo savęs. Vaiko interesai turėtų būti bent jau lygiaverčiai su mūsų, visų suaugusiųjų, interesais, tai yra atskiras individas su savo teisėmis ir su savo pareigomis“, – pridūrė gydytojas R. Kėvalas.
Žiobienė: anksčiau toks sprendimas negalėjo būti priimtas
Lietuva paskutinė tarp kaimynų uždraudė fizines bausmes prieš vaikus. Tai nutiko tik po Matuko tragedijos, 2017-aisiais. Tuomet, sukrėsti šios tragedijos, tai palaikė visi Seimo nariai. Tačiau skandinavai tokį sprendimą priėmė dar 9-ąjį dešimtmetį, latviai – 1998 metais.
Pasak E. Žiobienės, anksčiau Lietuva vargiai būtų tai padariusi.
„Buvo ir Seimo narių, kurie drąsiai teigė, kad jie yra mušti ir, žiūrėkit, kuo jie užaugo.
Tai buvo tiesiog parodomasis šou: jūs pažiūrėkite, gerai, kad mus visus mušė ir mes toliau norime gyventi tokioje kultūroje.
Tai aš džiaugiuosi, kad 2023-iaisiais turbūt būtų gėda tai pasakyti iš Seimo tribūnos“, – kalbėjo E. Žiobienė.
