Lapkričio 10-osios rytas, kada prie automobilio vairo sėdėjęs nepilnametis sukėlė eismo įvykį, pražudžiusį pareigūną, šokiravo Lietuvą. Viešoje erdvėje kilo diskusijos, kas laukia dar 16-os neturinčio nepilnamečio ir kartu su juo važiavusių draugų. Docentas Gintautas Sakalauskas LRT.lt teigė – šiuo atveju situacija ganėtinai paini, nes Lietuva vis dar taiko sovietinę teisę, kada už tam tikrus nusikaltimus baudžiama nuo 14-os arba nuo 16-os, kai daugelyje Europos šalių taikoma viena amžiaus riba.
Tragiško eismo įvykio dalyviai – du nepilnamečiai, gimę 2008-aisiais metais, kiti du – 2009-aisiais.
Paklausus Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docento G. Sakalausko, kas gali grėsti minėtiems nepilnamečiams, jo atsakymas nebuvo vienareikšmiškas, mat yra tam tikrų teisinių niuansų.
Pavyzdžiui, vairavimas be teisių yra administracinis nusižengimas, už kurį atsakomybė kyla nuo 16-os metų. Kadangi įvykyje dalyvavusių nepilnamečių amžius tiek nesiekia, už tai jie neatsakys.
„Galima civiline tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš tėvų. Arba įrodinėti tėvų nepriežiūrą. Jeigu bus įrodyta, kad tėvai neprižiūrėjo, jie gali būti baudžiami administracine tvarka“, – teigė docentas.
Baudžiamojo kodekso (BK) 281-as straipsnyje nurodyta, kokios atsakomybės gresia pažeidus kelių transporto eismo saugumą ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles. Straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu dėl šių taisyklių pažeidimo įvyko eismo įvykis, kuriame žuvo žmogus, asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
„Yra atskiras nusikaltimas, kai žuvo žmogus. (...) Už šitą straipsnį atsakoma nuo 16-os metų. Tai iš tiesų, jie pagal tą straipsnį neatsakytų“, – sakė G. Sakalauskas.
Taip pat skaitykite
Tiesa, minėti nepilnamečiai galėtų atsakyti už turto sunaikinimą ar sugadinimą pagal BK 187 antrą dalį, tačiau ši dalis siejama su turtu, kurio vertė siekia iki 20 tūkst. Pasak G. Sakalausko, šiuo atveju žmogaus atimta gyvybė neįtraukiama į šią dalį, tačiau teoriškai, jei padaryta žala viršija 20 tūkst. eurų, nepilnamečiai galėtų būti nubausti. Visgi, dar išlieka klausimas, ar jų elgesys būtų pripažintas kaip visuotinai pavojingas, kas iš esmės reiškia grėsmę daugeliui žmonių.
Taip pat skaitykite
„Kiek pagal tą aprašymą mačiau, ten turbūt nebuvo visuotinai pavojingo būdo. Čia daugiau, kai pavojus gresia daugeliui žmonių“, – kalbėjo G. Sakalauskas.
Gali atsakyti ir tėvai
Egzistuoja ir civilinė atsakomybė, kuri yra susijusi su žalos atlyginimu, kai atlyginama tiek materialinė, tiek moralinė žala. Docentas pabrėžė, kad tėvai šiuo atveju tikrai atsako civiline tvarka, nes yra atsakingi už savo vaikus iki 18-os metų.
„Visiškai pilnai iki 14-os ir po to santykinai iki 18-os metų“, – pabrėžė G. Sakalauskas.
Keturiolikmetis keturiolikmečiui nelygu, kaip ir dešimtmetis dešimtmečiui nelygu.
Ilona Laurinaitytė
Tiesa, egzistuojantis vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas numato tam tikras socialines priemones vaikams, kurie nusižengia, tačiau nėra sulaukę atsakomybės amžiaus. Jie gali būti baudžiami 14-os arba 16-os, arba sulaukti administracinės atsakomybės, jei jiems yra 16-a metų.
„Tada galima taikyti konsultacijas, visokius kursus ir panašiai, bet, kai mes kalbame apie žmogaus gyvybės atėmimą, tai, aišku, skamba per švelniai ar neadekvačiai. Bet iš principo, kitokių galimybių nėra, nes yra žmonės 14-15 metų, kurie negali atsakyti pilnai“, – sakė jis.
Lietuva vis dar taiko sovietinę tvarką
G. Sakalauskas teigė, kad kiekviena valstybė numato amžių, kada žmogus laikomas pakankamai subrendusiu ir galėtų būti baudžiamas pagal įstatymą.
Daugumoje šalių, sakė jis, riba yra tarp 14 ir 15 metų. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse amžiaus riba yra nuo 15 metų, Latvijoje bei Estijoje – nuo 14 metų. Tačiau Lietuva, kaip ir Rusija, Baltarusija, Ukraina bei Moldova, vis dar taiko dvi amžiaus ribas.
„Turime seną sovietinę dviejų ribų sistemą, kai faktiškai yra atsakoma nuo 16-os metų, o už tam tikrus nusikaltimus, kuriuos dažniausiai padaro nepilnamečiai, pvz. smurtas, vagystė ir pan., atsako nuo 14-os metų. (...) Tada išeina taip, kad maždaug vagystės atveju žmogus baudžiamas nuo 14-os metų, o viešosios tvarkos pažeidimo atveju nuo 16-os metų, galvojant, kad jie yra skirtingai subrendę skirtingų nusikaltimų atžvilgiu“, – kalbėjo G. Sakalauskas.
Anot pašnekovo, daug lengviau ir racionaliau būtų taikyti vieną amžiaus ribą.
„Iš tiesų turi būti bendra riba, kur mes sakome, kad nuo tam tikro amžiaus mes galime bausti nepriklausomai nuo nusikaltimo pobūdžio. Branda neatsiranda pagal tam tikrus straipsnius, bet iš esmės, kada žmogus laikomas subrendusiu“, – sakė G. Sakalauskas.
Nėra sutarimo, kokia ta riba
VU Teisės psichologijos tyrimų centro vadovės Ilonos Laurinaitytės teigimu, kalbant tokiomis temomis, baudžiamoji teisė susiduria su vaikų teisėmis ir tada įsiplieskia diskusija, kada vaikas gali būti teisiamas laisvės atėmimo bausme ir ar jis supranta, ką padarė.
Pasaulyje niekur nėra sutarimo, kada žmogus laikomas visiškai subrendusiu, tai ir nėra vienos ribos. Kaip nėra tokios ribos, taip nėra ir standarto, kuris nurodytų, jog žmogus jau pasiekė brandą, nes kiekvienas individas yra skirtingas, sakė ji.
„Ir čia yra labai didelė įvairovė, kuri ateina iš įvairiausių [faktorių – LRT.lt]: žmogaus raidos, nacionalinio konteksto, kultūrinių dalykų ir panašiai. (...) Jeigu kalbėtume apie psichosocialinę brandą, fizinę brandą, kognityvinę brandą, yra labai daug netolygumų. Keturiolikmetis keturiolikmečiui nelygu, kaip ir dešimtmetis dešimtmečiui nelygu. Yra labai plačios normos, kas yra normalu“, – kalbėjo ji.
Lietuvoje, kai nepilnamečiai įvykdo sunkų nusikaltimą ir atsakinėja už tai teisme, būtinai yra daroma teismo psichiatrinė ir psichologinė ekspertizė. Už tai atsakinga Teismo psichiatrijos tarnyba.
„Jie ir atsakinėja į tokius klausimus, ar ta branda pakankama, ar jis suprato, ką darė, ar galėjo valdyti savo veiksmus. Jeigu nesuprato, ar negalėjo valdyti savo veiksmų, atitinkamai vėl kalbama, kokio pobūdžio teistumas galėtų atsirasti. Pavyzdžiui, gal yra koks sutrikimas ir to sutrikimo pagrindu galėtų būti skirtas gydymas“, – pasakojo ji.
Minėdama nepilnamečio sukeltą autoavariją, I. Laurinaitytė teigė nežinanti tikrosios situacijos, bet bendrai samprotavo, kad galbūt nepilnamečiai turėjo elgesio problemų, kurios jau buvo matomos mokykloje: konfliktų su autoritetais, t.y. tėvais, mokytojais ir panašiai. Galėjo būti ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo pasekmė, patyčios.
„Manau, kad ženklų buvo ir kad mes į tuos ženklus nereaguojame ir neturime įrankių tų ženklų valdyti, čia yra problema“, – sakė ji.
Teisingumo ministerija tikina, kad dabartinė sistema palaiko pusiausvyrą
LRT.lt kreipėsi į Teisingumo ministerija su klausimais, kokia būtų ministerijos pozicija dėl dviejų amžiaus ribų ir ar planuojama tokią tvarką keisti.
Kaip atsiųstuose atsakymuose teigė ministerija, baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos dviejų skirtingų amžių atžvilgiu yra nulemtos to, kad nuo 14 metų gali atsakyti asmenys iš esmės darantys pačius pavojingiausius nusikaltimus, kurių objektyviuosius požymius tikrai gali suvokti nuo 14 metų (pavyzdžiui, nužudymas, išžaginimas, seksualinis prievartavimas).
Ministerija akcentavo, kad nustatyta viena amžiaus riba gali sukelti tam tikrų iššūkių teisinėje sistemoje.
„Įtvirtinus vieną baudžiamosios atsakomybės ribą už visas nusikalstamas veikas, galimos dvejopos neigiamos pasekmės. Numačius ribą nuo 14 metų, būtų ženkliai išplėstas BK taikymas, itin sugriežtėtų baudžiamoji politika Lietuvoje, sukuriant prielaidas į baudžiamosios justicijos sistemą įtraukti itin didelį kiekį nepilnamečių asmenų.
Priešingu atveju, nustačius bendrą 16 m. ribą, būtų atliktas neproporcingai didelis baudžiamosios atsakomybės švelninimas, ypatingai pačių pavojingiausių nusikaltimų atveju, kuriuos kaip matome iš informacijos viešojoje erdvėje, atlieka asmenys nuo 14 m.“, – rašė Teisingumo ministerija.
Būtent todėl ir siekiama išlaikyti subalansuotą baudžiamąją politiką, laikantis dviejų amžių ribos už tam tikras ir pačias pavojingiausias veikas. Tiesa, ministerija pabrėžė, kad šiuo metu Seime yra svarstomas ministerijos ir VU Teisės fakulteto parengtas BK bendrosios dalies projektas, kuriuo siekiama, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys būtų baudžiami proporcingai ir pagrįstai.
„Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės amžiaus riba bus vienu iš klausimų, apie kurį diskutuos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas klausymų metu, kuriuose pareikšti nuomonę bus kviečiami tiek akademikai, tiek teisėjai ar prokurorai“, – teigė ministerija.
