Kiekvienam daugiabučio ir kone kiekvienam privataus namo gyventojui šiandien prieinami skirtingoms atliekoms skirti konteineriai. Vieniems rūšiavimas jau tapęs neatsiejama kasdienybės dalimi, tačiau dalis gyventojų vis dar pareigos rūšiuoti nesilaiko, rašoma Žaliosios politikos instituto pranešime žiniasklaidai.
Dažnas trukdis – paplitę su rūšiavimu susiję mitai. Tad kas iš tiesų su atliekomis vyksta vartotojams atlikus savo rūšiavimo pareigą ir kokios dažnos klaidos vis dar pasitaiko?
Trūksta valios ir noro
Apklausos rodo, kad Lietuvoje rūšiuoja didžioji dalis gyventojų – tai daryti leidžia tiek Lietuvoje išvystyta rūšiavimo sistema, tiek šia tema vykdomas švietimas. Tiesa, daugiau nei dešimtadalis lietuvių pripažįsta, kad rūšiuoja retai ar to nedaro visai.
Anot pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ atstovės Astos Burbaitės, dažniausiai gyventojų įvardijama priežastis nerūšiuoti – noro ar valios tą daryti neturėjimas.
„Ko gero, tai pakeisti sudėtingiausia, nes sąlygos Lietuvoje tą daryti yra, priemonės – taip pat, tačiau elgesys su atliekomis vis tiek nulemiamas paties atliekų turėtojo.
Taip pat dažnai žmonės sako, kad nerūšiuoja, nes neturi tam laiko – čia vertėtų permąstyti situaciją iš kitos pusės. Juk pakuotės mums sutaupo labai daug laiko – galime nusipirkti sriubos stiklainyje ar tvarkingai supakuotą sumuštinį ir ši galimybė sutaupo mums tikrai labai daug laiko. Tad atiduokime duoklę – skirkime kelias minutes tinkamam tų pakuočių išrūšiavimui“, – sako A. Burbaitė.
Kita dažnai lietuvių įvardijama priežastis nerūšiuoti – vietos tą daryti trūkumas.
„Aš tokiu atveju klausiu – o galbūt neturite vietos namuose mišrių atliekų laikymui? Nes jeigu pradėsite rūšiuoti, pamatysite, kad būtent pakuočių atliekos užima didžiąją dalį šiukšliadėžės, tad jei rūšiuosite, mišrioms atliekoms pakaks nedidelės talpos“, – tikina „Žaliojo taško“ atstovė.
Trukdo ir paplitę mitai
Šį pavasarį „Žaliojo taško“ atlikta apklausa parodė ir dar vieną liūdną faktą – Lietuvoje vis dar paplitęs nepasitikėjimas rūšiavimo sistema: daugiau nei trečdalis nerūšiuojančių mano, kad gyventojų išrūšiuotos atliekos yra išvežamos kartu su bendromis atliekomis.
Kaip tikina atliekų tvarkymą vykdančios bendrovės „Ekobazė“ atstovė Marina Curko-Notkuvienė, Lietuvoje atliekos iš rūšiavimo konteinerių visada surenkamos ir tvarkomos atskirai.
„Kartais tikrai gali atrodyti, kad atliekos iš skirtingų konteinerių pilamos į vieną mašiną, tačiau tokia mašina turi kelias sekcijas ir atliekos į rūšiavimo įrenginius transportuojamos atskirai. Buitinės atliekos surenkamos taip pat nemaišant jų su antrinėmis žaliavomis ir vežamos į mechaninio biologinio apdorojimo gamyklas“, – sako M. Curko-Notkuvienė.
Be to, kaip rodo „Žaliojo taško“ atliktas tyrimas, kas ketvirtas nerūšiuojantis Lietuvos gyventojas netiki, kad išrūšiuotos atliekos iš tiesų yra perdirbamos.
„Žmonėms atrodo, kad gyventojų išrūšiuotos atliekos vis tiek nėra perdirbamos, tačiau primename, kad būtent tam jos ir renkamos atskirai – turime ambicingus perdirbimo tikslus, turime nemažai atliekų perdirbimo gamyklų Lietuvoje, siekiame, kad kuo daugiau pakuočių atliekų patektų būtent pas perdirbėjus, o ne į sąvartynus. Visuomet pabrėžiame, kad jokios organizacijos nepasieks perdirbimo tikslų be žmonių pagalbos – kiekvienas atliekas rūšiuojantis gyventojas yra mūsų partneris kelyje į sėkmę“, – sako „Žaliojo taško“ atstovė A. Burbaitė.
Trečdalis konteinerio turinio – ne ten, kur turėtų būti
Beveik 9 iš 10 Lietuvos gyventojų tvirtina, kad rūšiuoja atliekas visada ar bent jau dažnai ir beveik visi iš jų tiki tai darantys teisingai, tačiau tyrimai rodo ką kitą – beveik trečdalį pakuočių konteinerių turinio sudaro atliekos, kurios juose būti neturėtų.
„Nors konteinerinė atliekų rūšiavimo sistema Lietuvoje labai paprasta, klaidų išvengti kol kas nepavyksta – rūšiavimo konteineriuose randame apie 30–40 proc. netinkamai išrūšiuotų atliekų.
Kalbėdami su žmonėmis apie rūšiavimą, visų pirma atkreipiame dėmesį į labai paprastą taisyklę – Lietuvoje turi būti rūšiuojamos visos pakuočių atliekos. Nusipirkome daiktą, produktą – jį išpakavome ar suvartojome, likusią vienkartinę pakuotę – rūšiuokime. Jei pakuotė stiklinė – metame į stiklui skirtą konteinerį. Jei pakuotė popierinė – metame į popieriui skirtą konteinerį. Jeigu turime bet kokios kitos medžiagos pakuotę – metame į plastiko konteinerį. Į plastiko konteinerį keliauja taip pat ir metalinės, kombinuotų medžiagų ar bet kokios kitos pakuotės.
Lyg ir labai paprasta, tačiau vis dar randame popieriaus konteineriuose higieninio popieriaus ir net naudotų sauskelnių – šių dalykų rūšiuoti apskritai negalima.
Dažnai žmonės mano, kad į stiklo konteinerį galima mesti viską, kas sudužo, tačiau, deja, kartu su stiklo tara negali būti perdirbami keramikos dirbiniai ir indai, veidrodžiai, taip pat ir namų ar automobilių langų stiklai – juos reikėtų vežti į stambių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Dar viena dažna klaida – kombinuotų pakuočių (pavyzdžiui, ilgo vartojimo pieno ar sulčių pakuotės) rūšiavimas į popieriaus konteinerį. Šios, nors iš išorės atrodo lyg popierinės, turi kelis įvairių medžiagų sluoksnius, tad kartu su kartono dėžėmis negalėtų būti perdirbtos“, – išsamiai paaiškina „Žaliojo taško“ atstovė A. Burbaitė, prisidedanti ir prie spalio 24-ąją vyksiančio Nacionalinio aplinkosaugos egzamino, siekiančio gyventojus šviesti ir atliekų tvarkymo tema, programos rengimo.
Kaip rūšiuojama rūšiavimo centruose
Anot „Ekobazės“ atstovės M. Curko-Notkuvienės, kai kurios gyventojų daromos rūšiavimo klaidos gali itin apsunkinti darbą rūšiavimo centruose.
„Blogai, kai į pakuočių rūšiavimo konteinerius išmetamos maisto atliekos, statybinės atliekos, rūbai, žolė, skysčiai. Visą tai apsunkina rūšiavimo procesą ir yra didelė rizika perdirbti mažiau atliekų“, – sako pašnekovė.
Be to, priduria M. Curko-Notkuvienė, nors perdirbimo gamyklose naudojamas specialus plovimas perdirbant pakuotes, rūšiuojant atliekas svarbu užtikrinti, kad pakuotėse neliktų maisto likučių.
Paklausta, kaip rūšiavimo centruose rūšiuojamas konteinerių turinys, „Ekobazės“ atstovė sako, kad šis procesas iš dalies automatizuotas, tačiau neapsieinama ir be žmogaus darbo.
„Plastiko konteinerio turinys rūšiuojamas į plastikus pagal rūšį, taip pat atskirai išrūšiuojamas metalas bei tetrapakas, o tai, kas netinka perdirbimui, atrenkama atskirai deginimui. Popieriaus konteinerio turinys rūšiuojamas pagal popieriaus rūšis, dažniausios jų – kartonas, pilkas kartonas, baltas popierius, laikraščiai, žurnalai, knygos. Viskas, kas tinka perdirbimui, toliau keliauja į Lietuvos arba Europos Sąjungos šalių fabrikus naujų produktų gamybai. Stiklas išvalomas nuo metalo, keramikos, akmenų ir kitų užterštumų ir išvalytas keliauja į perdirbimą“, – sako M. Curko-Notkuvienė.
Kviečia priimti iššūkį ir pasitikrinti žinias
Efektyvus atliekų tvarkymas ypatingai svarbus taupant ribotus gamtos išteklius, todėl patikimos informacijos, kaip rūšiuoti teisingai, svarba didžiulė, sako viena iš Nacionalinio aplinkosaugos egzamino organizatorių Ieva Budraitė.
„Kuo teisingiau ir atsakingiau rūšiuosime, tuo daugiau atliekų sugrįš į gamybos ciklą ir atgims naujais produktais. Tai išeitis, galinti nutraukti mūsų priklausomybę nuo pirminių ir baigtinių žaliavų eikvojimo. Daug žmonių tai supranta ir nori prisidėti. Būtent juos kviečiame žaismingu būdu pasitikrinti žinias tiek apie atliekų tvarkymą, tiek apie kitas su vartojimu susijusias temas, internetu laikant Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą“, – teigia I. Budraitė.
Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas vyks Klimato savaitės metu, spalio 24 d. Registracija į nemokamą žinių patikrinimą – čia.
