Penktadienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pradėjo neterminuotą streiką. Dalis streikuojančių mokytojų iš savo mokyklų žingsniuoja į Vilnių prie Vyriausybės. Išėjusieji iš atokiausių šalies vietovių sostinę galėtų pasiekti po kelių savaičių. Kiek po 8 val. ryto iš Klaipėdos centre esančios Atgimimo aikštės pajudėjo kelių dešimčių uostamiesčio mokytojų ir juos lydinčių bei palaikančių moksleivių kolona, streiką rengiančios LŠDPS vadovas Andrius Navickas su grupe kolegų eina iš Zarasų. Vidudienį Vyriausybės aikštėje prasidėjo mokytojų piketas, 14 val. čia užsuko ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Atnaujinta 19.47
Vakare Vyriausybės aikštėje apie švietimo aktualijas, mokytojų streiką diskutavo mokiniai, skambėjo dainos, Vilniuje piketuojantys pedagogai susisiekė su į sostinę pėsčiomis keliaujančiais kolegomis.
Klaipėdiečiai mokytojai pirmąją dieną įveikė 23 kilometrus. Kaip sakė į Vilnių iš uostamiesčio keliaujanti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė, diena buvo kupina įspūdžių, vis tekdavo stoti, mat tekdavo jungtis į tiesiogines transliacijas, o praeiviai streikuojančius mokytojus sutikdavo palaikymo šūksniais.
Jakštui – ir asmeniniai klausimai: ar jūsų tėtis laimingas uždirbantis 1000 eurų?
Popietę prie Vyriaysbės pasirodęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas naujienų pedagogams daug neturėjo – daugiau lėšų mokytojų atlyginimams, nei šiuo metu yra pasiūliusi Vyriausybė, pasak jo, tikrai nebus, bet derėtis su streikuojančiais mokytojais galima kitais klausimais.
Tiesa, ministras sulaukė ir asmeninių klausimų. G. Jakštui atskleidus, kad ir jo tėtis yra pedagogas, mokytojai suskubo klausti, ar jį tenkina jo gaunamas atlyginimas.
„Aš tikrai žinau, kiek uždirba mokytojai. Mano tėtis – mokytojas“, – į pedagogų klausimus apie atlyginimus sakė G. Jakštas.
„Ar jis laimingas, ar jis patenkintas? Jis laimingas šiandien uždirbdamas 1000 eurų?“, – toliau ministrą spaudė streikuotojai.
„Jis tikrai ne 1000 eurų uždirba“, – tęsė G. Jakštas.
„Įdomu kodėl ir įdomu kiek“, – neatlyžo pedagogai. Tiesa, ministras nebuvo linkęs detalizuoti ir atskleisti, kokią sumą už pedagoginį darbą gauna ministro tėvas.
Ministras dar kartą jį ratu apstojusiems pedagogams patikino – daugiau pinigų, nei suderėta iki šiol nebus, nes valstybė jau yra pasiekusi visus skolinimosi limitus.
„Su finansais – tikrai taip, finansinėj išraiškoj daugiau lėšų nebus, tai yra maksimumas, ką turi valstybė, įskaitant ir visus skolinimosi limitus. Tai yra absoliutus maksimumas finansiškai, bet suprantam, kad tų problemų yra, ne tik darbo užmokestis, apie visas galim kalbėt ir žiūrėt, nuo ko galim pradėt ir kokias reikia būtinai išspręst“, – penktadienį prie Vyriausybės susitikęs su streikuojančiais mokytojais sakė G. Jakštas.
Sakė kalbėsiąs su kiekvienu mokytoju, tam bus specialus kambarys
Ministro G. Jakšto darbotvarkėje streikuojančių mokytojų aplankymas buvo numatytas 14 val., tačiau visai prieš tai protestuojantys pedagogai paskelbė pertrauką ir nemaža dalis jų išsiskirstė. Kai ministras pasirodė Vinco Kudirkos aikštėje, ji apsupo čia likę pedagogai ir apipylė savo įžvalgomis ir klausimais. Ministras su streikuojančiais pedagogais kalbėjosi apie 45 minutes.
Jis sakė tikintis, kad pavyks susitarti ir su LŠDPS atstovaujamais mokytojais.
„Jei manyčiau, kad nepavyks, nebūčiau čia šiandien“, – sakė G. Jakštas.
Ministras sakė kalbėsiąs su kiekvienu to panorusiu mokytoju, tam Vyrausybės rūmuose bus skirtas kambarys.
Ministrą apsupę mokytojai išsakė juos kamuojančias bėdas – didelis krūvis, neskiriamos lėšos kanceliarinėms reikmėms, bėdos dėl atnaujintų bendrojo ugdymo problemų, laiku neparengti vadovėliai. Pedagogai siūlė atlikti auditą ir ministerijoje, ir ministerijai pavaldžiose įstaigose, savivaldybėse.
G. Jakštas sakė, kad visi mokytojų iškelti klausimai bus įtraukti į jo darbotvarkę.
Streikuojantys pedagogai žingsniuoja iš visų Lietuvos kampelių
LŠDPS vadovas Andrius Navickas yra sakęs, kad streikas galėtų vykti apie mėnesį. Ketvirtadienį jis sakė, kad streikuos apie 3 000 pedagogų.
Vidudienį prie Vyriausybės prasidėjo mokytojų piketas, pavadintas pilietiškumo pamoka. Čia, Vinco Kudirkos aikštėje, susirinko pedagogai iš įvairių šalies miestų.
Prie Vyriausybės, pirminiais duomenimis, susibūrė per pusantro šimto mokytojų ir juos palaikančių mokinių. Lietuvos moksleivių sąjungos pirmininko Jono Trumpos duomenimis, eisenoje iš įvairių miestų kartu su mokytojais į Vilnių keliauja šimtas mokinių. J. Trumpa sakė, kad mokiniai palaiko mokytojus, jų siekį būti išgirstiems, siekį, kad klasėje būtų mažesnis skaičius mokinių, vaikai nori, kad į klasę ateinantys pedagogai būtų energingi ir nepervargę.
Penktadienį prasidėjus streikui, prie Vyriausybės rūmų Vilniuje nuo vidudienio vyksta protesto akcija.
Atnaujinta 11.52
Dar prieš vidudienį Vinco Kudirkos aikštėje prieš Vyriausybę rinkosi mokytojai iš įvairių miestų.
„Atlieku pilietinę pareigą. Mano pilietinė pareiga yra pirmiausia ginti mokinį, kuris dabar yra skaičiuojamas kaip pramonės vienetas, nes į švietimą žiūrima kaip į pramonę, kaip į verslą. Šiandien mokinys pasmerktas dirbti be vadovėlių, tie, kuriems reikia pagalbos, neturi mokytojo padėjėjų, yra tik pažadai“, – kalbėjo Alytaus Putinų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Algida Sabonienė.
Jai pritarė ir kolegė Laima Bautronienė. Ji sakė, kad šiais mokslo metais mažinama vadinamosios antrosios etato kišenės valandų. Taip, anot pedagogių, siekiama sutaupyti lėšų atlygiui kelti.
„Kalbama tariamąja nuosaka: turėtų kitais metais, galėtų, mažėtų. O leksika turėtų būti konkreti: šiemet tiek, kitais metais – tiek. Tuomet bus susitarimas“, – sakė L. Bautronienė.
Vilniaus vaikų lopšelio-darželio „Lakštingala“ pedagogės sakė į piketą atvykusios, nes jaučiasi neišgirstos valdžios.
„Manau, susirinks mokytojai iš įvairių Lietuvos miestų, mes norime būti išgirsti“, – sakė šio ugdymo įstaigos mokytoja Nijolė Skeberaitė.
Ji išskyrė reikalavimą dėl vaikų skaičiaus klasėje, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupėse, nes kai vaikų daug, anot mokytojų, kenčia ugdymo kokybė.
Pedagogės sakė ir kad ministro duotas pažadas dėl atlygio kėlimo netinka.
„Kyla kainos, mokesčiai. Mes nepasivejame vidutinio darbo užmokesčio. Norime privilioti jaunų pedagogų, kad studentas po ketverių metų studijų norėtų dirbti, o jis gauna apie 800 eurų. Esi atsakingas už tai, kas svarbiausia, – vaiką“, – kalbėjo „Lakštingalos“ ikimokyklinio ugdymo pedagogė Diana Sipavičienė.
Atnaujinta 9.52
Iš Vilniaus Žemynos progimnazijos pusę dešimtos link Vyriausybės rūmų pajudėjo apie 30 mokytojų. Iš viso šioje mokykloje streikuoja 51 mokytojas.
Kaip sakė šios mokyklos anglų kalbos mokytoja ir LŠDPS pirmininko pavaduotoja Jurgita Kiškienė, ketvirtadienio derybos jos neįtikino. „Man buvo toks jausmas, lyg į egzaminą iškart atėjo su atsakymais“, – apie kitų profesinių sąjungų susitarimus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kalbėjo J. Kiškienė.
Ji sakė streikuosianti tiek, kiek reikės, tai yra kol pavyks susitarti su ministerija dėl LŠDPS reikalavimų, nes esami susitarimai, anot jos, nepakankami.
Pedagogė pasirengusi ir nakvoti prie Vyriausybės.
„Žodžiai „nevesiu pamokų“ labai skaudina, ir sūnus šiandien neina į pamokas. Bet streikuosiu tiek, kiek reikės. Bus sunkiau, galbūt ir šalčiau, bet žinau, kad žadėjo parūpinti palapines.
Atlyginimo mes negausime, bet ką reiškia vienas atlyginimas, kai pagalvoji, kokią investiciją gali padaryti vaikams, savo vaikų vaikams. Mums reikia pokyčio“, – kalbėjo J. Kiškienė.
Jos kolegė vokiečių kalbos mokytoja Regina Nemanienė, turinti 15 pamokų, yra senjorė, bet dirba, nes ir pensija negarantuotų deramos gerovės.
NŠA pateikia streikuojančiųjų skaičius
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šiuo metu mokytojų streike dalyvauja 1,9 tūkst. darbuotojų ir 100 ugdymo įstaigų.
Iš beveik 2 tūkstančių streikuojančiųjų – 1,7 tūkst. yra pedagoginiai darbuotojai, iš jų – 1 675 mokytojai.
NŠA duomenimis, daugiausia mokytojų streikuoja Klaipėdoje, Vilniuje, Kaišiadorių rajone, Panevėžyje ir Alytuje.
Penktadienį prasidėjo tikrasis mokytojų streikas, truksiantis mėnesį. Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovo Andriaus Navicko teigimu, streiką pradės 186 ugdymo įstaigos ir apie 3 tūkstančius mokytojų.
Atnaujinta 8.25
Aštuntą ryto kelionę į Vilnių iš Zarasų pradėjo ir LŠDPS pirmininkas A. Navickas drauge su dešimt streikuojančių savo miesto kolegų.
„Einame Zarasų tiltu, greitai paliksime miestą“, – LRT.lt po aštuntos ryto sakė A. Navickas.
Pasiekti Vilnių ši grupė planuoja po savaitės, apie pusantro šimto kilometrų trasa pailgės, mat streikuojantys mokytojai užsuks į netoli tiesioginio kelio esančias mokyklas, ten prie eisenos prisidės kolegos.
A. Navickas sakė, kad derybos su ministru G. Jakštu galės vykti ir jam einant. Jį pakeis dvi pavaduotojos, esančios Vilniuje, arba pirmininkas derėsis nuotoliniu būdu.
„Jei derybos bus organizuojamos, dalyvausime. Reikalavimų nekeičiam, nebent sulauksime kompromisinių siūlymų, o ne tik vidutinio darbo užmokesčio dydžio augimą“, – sakė LŠDPS vadovas.
Atnaujinta 9.53
Į Vinių prie Vyriausybės vyksianti LŠDPS Kauno miesto ir rajono susivienijimo pirmininkė Rūta Gaulienė sakė, kad svarbiausias streiko reikalavimas viena eilute neužrašomas, nes tai ne tik būtinybė kelti atlyginimą, bet ir krūvio klausimas.
„Mokytojai dirba virškrūviais norėdami užsidirbti bent tūkstantį. Štai iliustracija: mokytojai, dirbdami visu krūviu – turėdami 24 savaitines pamokas, valandas joms pasiruošti, turėdami auklėjamąją klasę, neuždirba tūkstančio eurų į rankas. Tai yra etatas arba beveik etatas, bet žmogus negauna tūkstančio. Taip kad deklaracija, kad beveik pasiekėme šalies vidutinį darbo užmokestį, yra deklaracija. Mums iki VDU dar toli“, – kalbėjo R. Gaulienė.
„Prie Vyriausybės vyks pilietiškumo pamoka, ten įrengsime lentą ir prie jos atsakinėti kviesime politikus, ekonomistus, politologus“, – sakė A. Navickas.
Streikuojantys mokytojai planuoja prie Vyriausybės vesti pamokas, prie lentos kviesti politikus, kai kurie ketina mėnesį čia pat nakvoti palapinėse.
Penktadienio popietę streikuojančius mokytojus Vinco Kudirkos aikštėje aplankys švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pedagogų streiko išvakarėse, ketvirtadienį, paskelbė, kad su keturiomis profesinėmis sąjungomis pasiektas susitarimas dėl jų keltų reikalavimų.
ŠMSM su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu, Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“ sutarta dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo.
Sutarti nepavyko tik su LŠDPS – ji penktadienį pradėjo neterminuotą streiką.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas, kaip ir skelbta prieš kelias dienas, ketvirtadienį pakartojo pasiūlęs algas mokytojams kitais metais kelti dviem etapais, iš viso atlygis kiltų 21 proc., iš jų 10 proc. – nuo sausio, likusi dalis – rugsėjį.
Siekiama įgyvendinti politinių partijų susitarimo tikslą, kad 2024 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
„Kaip žinote, pasiūlėme beprecedentį lėšų kiekį iš Vyriausybės darbo užmokesčiui kelti. Tai yra kitiems metams – 343 mln. eurų. Tai suteikia galimybę nuo metų pradžios tiek mokytojams, tiek dėstytojams kelti algas 10 proc.“, – ketvirtadienį po derybų sakė ministras G. Jakštas.
Išsamiau apie susitarimą su profesinėmis sąjungomis skaitykite ČIA
Į Vilnių – pėsčiomis iš Klaipėdos
Kiek po 8 val. ryto iš Klaipėdos centre esančios Atgimimo aikštės pajudėjo kelių dešimčių uostamiesčio mokytojų ir juos lydinčių bei palaikančių moksleivių kolona.
Šios dienos streikuojančiųjų tikslas yra pasiekti Gargžduose esančią „Kranto“ progimnaziją. Čia mokytojai ir juos lydintys mokiniai susitiks su kitais pedagogais, praleis naktį, o rytoj savo kelionę tęs toliau ir žingsniuos į Endriejavą. Toliau bus keliaujama iki Rietavo.
„Kol kas daug jėgų ir daug ryžto, nes norint ką nors keisti reikia daug jėgų ir ryžto“, – sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Lilija Bručkienė.
Viliamasi, kad kiekvienoje stotelėje prie nuo Klaipėdos žingsniuojančių mokytojų prisijungs vis daugiau streikuojančių kolegų.
„2018 m. pirmą savaitę streikavo tik 6 mokyklos ir mes žinome, į ką tai išsivystė. Tai mes labai tikimės, kad jeigu nepavyks susitarti su ministerija ir Vyriausybe, tai šitas streikas irgi išsivystys į visuomenės pilietiškumo nepasitenkinimą dėl to, kad nepriimami svarbūs sprendimai“, – teigė L. Bručkienė.
Susitarimas nenustebino
Dar įspėjamojo streiko metu pedagogė tvirtino turinti vilties, kad vis dėlto pavyks susitarti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir tikro ilgojo streiko neprireiks.
Žinia, ketvirtadienį paaiškėjo, kad daliai profsąjungų vis dėlto pavyko pasiekti susitarimą su ministerija, tačiau LŠDPS tam nepritaria, todėl ir pradėjo streiką.
„Jie ir 2018 m. dėl etatinio buvo susitarę. Tai čia nieko nuostabaus. Kai viena iš tų profsąjungų paskelbė, kad ji atnaujina derybas, mes žinojome, kada jie susitars, kad bus likusi viena diena iki mūsų streiko ir jie paskelbs, kad susitarė, sukvies spaudos konferenciją ir viešai paspaus vieni kitiems rankas“, – dėstė L. Bručkienė.
Anot pašnekovės, tokiu gestu esą siekiama parodyti, kad neva dalis profesinių sąjungų yra sukalbamos, o dalis – ne.
„Čia yra labai banalus scenarijus, jis galiojo daug metų“, – pridūrė pašnekovė.
Pagrindiniai šios profesinės sąjungos vienijamų mokytojų reikalavimai išlieka tie patys: mokinių skaičiaus klasėje mažėjimas, menkesnis mokytojų darbo krūvis ir atlyginimų didinimas.
„Tai yra pagrindiniai dalykai, dėl kurių mes norėtume derėtis. Bet derėtis, kad būtų realiai sprendžiamos problemos, o ne imituojamas jų sprendimas“, – akcentavo pašnekovė.
Streikuojantys mokytojai tvirtina jaučiantys spaudimą
Kol kas mokytojai ketina kasdien nueiti vidutiniškai po 15 km, tačiau, pasak L. Bručkienės, kai kurios atkarpos gali būti ir kiek ilgesnės ar trumpesnės.
Atstumas planuojamas pagal tai, kur mokytojai galės sustoti nakčiai, mat aiškėja, kad ne visos ugdymo įstaigos nori suteikti streikuojantiems pedagogams erdvę nakvynei. Pastarieji šį ženklą linkę vertinti kaip spaudimą.
„Reikia atsižvelgti į tai, kur mus priima miegoti. Nes, tiesą pasakius, turbūt spaudimas ugdymo įstaigoms irgi yra ir vadovai turi turėti daug pilietinės drąsos priimti streikuojančių mokytojų komandą miegoti savo ugdymo įstaigoje“, – dėstė pedagogė.
Šįkart, kaip ir per įspėjamąjį streiką, sulaukta ir žinių apie tai, kad mokytojai patyrė ir savo vadovų spaudimą nesijungti prie streikuojančiųjų.
„Kiekvieną kartą taip bus. Visų pirma dėl to, kad pasaulėžiūra yra skirtinga ir dalis vadovų yra atėję iš tos prosovietinės mokyklos, kur pasipriešinimas teoriškai yra palaikomas, tačiau praktiškai – ne. Kita vertus, turbūt jie patiria begalinį spaudimą iš aukštesnių instancijų, nes tai, kad jo mokytojai streikuoja, traktuojama kaip nesusitvarkymas su situacija“, – sakė L. Bručkienė.
Pastebima, kad ne visi mokytojai, kurie norėtų prisijungti prie streiko, gali tai sau leisti, nes streikuojantiems pedagogams streiko metu nemokamas atlyginimas.
Palaiko mokiniai ir tėvai
Prie streikuojančių ir į Vilnių iš Klaipėdos pėsčiomis išėjusių mokytojų prisideda ir dalis mokinių bei tėvų.
Lietuvos moksleivių sąjungos atstovas Tadas Kučinskas teigė, kad žingsniuoti kartu su mokytojais užsiregistravo keliasdešimt jaunuolių ir pedagogų, tačiau tikimasi, kad pakeliui prisijungs ir daugiau mokinių.
„Mokytojai ir mokiniai yra labai stipriai susiję. Nebus mokytojų, nebus ir mokinių. Kadangi mokytojams yra sunki situacija, tai ir mums yra taip pat, todėl mes norime prisidėti prie jų, eiti koja kojon ir su jais išsikovoti tą svarbumą“, – teigė T. Kučinskas.
Penktadienio rytą kartu su streikuojančiais pedagogais iš Klaipėdos į Vilnių patraukė ir keletas mokinių tėvų.
Jie teigė taip pat palaikantys nebetylėti nusprendusius mokytojus ir akcentuoja, kad šiuo metu pedagogai patiria didelį spaudimą, todėl palaikyti juos – svarbu.
„Kai girdi mokytojus nepatenkintus… Tiesiog girdi tą garsą, bendrą foną, kuris netenkina mūsų visų – vaikų ir mokytojų. Tai tiesiog norisi palaikyti tą garsą, kad išgirstų valdžia“, – sakė vieno iš uostamiesčio mokinių tėvas Arūnas.
Jis taip pat pridūrė, kad kai mokytojai yra nepatenkinti susiklosčiusia situacija, kenčia ir jų darbo kokybė, todėl būtina siekti permainų.
