Socialiniai tinklai, pasikeitę žiniasklaidos vartojimo įpročiai ir jos laikysena silpnina žurnalistikos galią, tačiau žiniasklaidos įtaka dar stipri – ji gali formuoti ir keisti politines darbotvarkes, atlikti sarginio šuns vaidmenį.
Apie žiniasklaidos įtaką, žurnalistų raišką socialiniuose tinkluose ir turinio kūrėjus – diskusija penktadienį vykusiame Romo Sakadolskio žurnalistikos forume.
Žiniasklaida – ketvirtoji valdžia?
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė diskusijos „Žurnalistika: galia ar pareiga“ metu svarstė, kad žiniasklaida praranda ketvirtosios valdžios statusą. Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, taip yra ne tik dėl pasikeitusio žiniasklaidos vartojimo ar socialinių tinklų įsigalėjimo, tačiau ir dėl pačios žiniasklaidos laikysenos.
„Žiniasklaidai reikėtų atsigręžti į aukštesnius standartus, etiką, pagalvoti, ką darome su galia“, – teigė LRT generalinė direktorė, kuri pažymėjo, kad tokie aukštesni standartai visų pirma taikomi visuomeniniam transliuotojui.
Kalbėdamas apie žurnalistikos įtaką, žurnalistas Edmundas Jakilaitis pateikė iniciatyvos „Skaidrinam“ pavyzdį. Pasak jo, ši iniciatyva aiškiai grąžina žiniasklaidą į ketvirtosios valdžios ar į galios, kontroliuojančios visas valdžias, vaidmenį.
„Žinoma, kad turinys, kuris randa rezonansą visuomenėje, paliečia jautrias vietas ar atskleidžia silpnybes bei nedorybes, turi turėti poveikį. Man atrodo, kad ir turi poveikį“, – kalbėjo E. Jakilaitis.
Žurnalistas tvirtino, kad vienas žurnalistikos siekių ir yra daryti įtaką: „Tam ir keliami dalykai, kad visuomenė sužinotų, tam ir užduodami kritiški klausimai. Vienas tikslų – keisti visuomenę informuojant“.
Stiprus sarginio šuns vaidmuo
„Youtube“ kanalo kūrėjas Skirmantas Malinauskas sakė savęs žurnalistu nevadinantis – anot jo, žurnalistas turi ne tik pareigas ar etikos kodeksą, bet ir teises, pavyzdžiui, pasinaudoti Registrų centro duomenimis ar gauti akreditaciją. Šiomis teisėmis, teigė S. Malinauskas, jis nesinaudoja.
„Diskutuojame, kas turi daugiau galios – žurnalistai ar influenceriai, – bet daugiausiai galios turi istorija“, – pastebėjo S. Malinauskas.
Jo vertinimu, šiuo metu žurnalistai ir turinio kūrėjai konkuruoja nebe formomis, bet turiniu ir žmones patraukiančia informacija.
„Kai žmonės pamato jiems aktualų turinį, jie jį atsidaro. Jie pradeda žiūrėti ne į kanalus, o į veidus“, – svarstė S. Malinauskas.
Visgi kalbėdama apie žurnalistikos įtaką žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė išskyrė, kad žiniasklaida dar turi begalines jėgas ir diktuoja politinę darbotvarkę bei ją keičia.
„Sarginio šuns vaidmuo Lietuvoje yra labai stiprus. Tikrai nesutinku, kad žiniasklaidos galios mažėja“, – tvirtino G. Ramanauskaitė.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad žiniasklaida savo turinį pateikia ir socialiniuose tinkluose, o etikos pažeidimai taip pat persikelia į socialinius tinklus, kur pasisakoma aršiau, kur mažiau paisoma etikos ir yra daugiau noro pažeisti įstatymus.
„Mūsų tradicinė žiniasklaida, profesionalūs žurnalistai tikrai yra padarę didžiulę pažangą, etikos prasme turėtume tuo džiaugtis ir didžiuotis“, – išskyrė žurnalistų etikos inspektorė.
Susiskaldymas ir netikrų naujienų pavojus
Kalbėdamas apie turinio persikėlimą į socialinius tinklus ar kitas platformas, žurnalistas E. Jakilaitis atkreipė dėmesį, kad visuomenė tampa labai fragmentuota, o atsiribojimas nuo kitų socialinių burbulų – labai aiškiai išreikštas.
„Žmonės užsidaro atskirose informacinėse bendruomenėse, pradeda aklai tikėti, kas man labai nepatinka“, – apie kritinio mąstymo būtinybę kalbėjo žurnalistas.
E. Jakilaitis pabrėžė nenorintis, kad žmonės aklai juo tikėtų: „Mums nereikia jokių pranašų, jokių visažinių – naudokite mane kaip vieną iš šaltinių, netikėkite aklai, ir turėsime visuomenę, kokios mes, kaip žurnalistai, norime“.
LRT vadovė M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat išskyrė visuomenės susiskaldymo problemą. Pasak jos, klasikinė žiniasklaida turėtų pasilikti prie keliamų standartų ir etikos, kai išklausomos abi pusės, o šaltiniai yra patikimi.
Visgi M. Garbačiauskaitė-Budrienė pastebėjo, kad dalis visuomenės tiki sąmokslo teorijomis, o tokiais atvejais neretai nepadeda ir faktų tikrinimas.
„Tokiu atveju labai svarbu stipri žiniasklaida – tiek visuomeninis transliuotojas, tiek kita žiniasklaida, kad ji būtų stipri ir kokybiška, kad būtų bendras imunitetas tokiems dalykams“, – sakė LRT vadovė.
Žurnalistų etikos inspektorė G. Ramanauskaitė taip pat akcentavo netikrų naujienų keliamus pavojus. Visgi, anot jos, kovoti su šia problema sudėtinga – institucijos nedidelės, socialiniai tinklai yra užsienio verslas, o netikros paskyros kuriamos technologijų pagrindu. Būtent netikras paskyras inspektorė įvardijo kaip didžiausią grėsmę.
„Jei per rinkimus pajudės botai, mes ir išsirinksime vieną iš tų personažų, nes botai ir rodys, kad jie geriausi personažai, kuriuos galime rinkti“, – akcentavo G. Ramanauskaitė.
Žiniasklaidos laisvė – jos įvairovėje
Pasak E. Jakilaičio, savaime turinio kūrėjai nėra problema – svarbu, kad būtų laikomasi įstatymų, o visuomenė būtų kritiška.
Žurnalisto vertinimu, jei auditorija nori aštresnės nuomonės, kurios negauna klasikinėje žiniasklaidoje, jie ją gali gauti nekonvencinėje žiniasklaidoje.
„Ji nebūtinai gali pažeidinėti įstatymus, bet ji gali sau leisti pasisakyti labai aštriai, ko kiti kanalai negalėtų sau leisti. (...) Žiniasklaidos laisvė yra jos įvairovėje. Turi būti kuo daugiau įvairesnės žiniasklaidos – tuo ji bus laisvesnė.
Nedarykime problemos ten, kur jos nėra. (...) Jei nepažeidinėjami įstatymai, jei turėsime kritišką visuomenę, neturėsime problemos – niekas jais netikės“, – argumentavo E. Jakilaitis.
Socialinių tinklų ir nuomonės klausimai
O kiek žurnalistas gali reikšti savo nuomonę socialiniuose tinkluose? LRT generalinės direktorės M. Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, šiuo atžvilgiu visuomeninis transliuotojas turi sau kelti aukščiausius standartus ir būti objektyvus.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė pažymėjo, kad ir LRT redakcinė politika, ir etikos kodeksas kalba apie nešališkumą, todėl visuomeninis transliuotojas negali sukelti abejonių dėl savo nešališkumo.
„Matome, kad žmonės mūsų žurnalistų nuomonę socialiniuose tinkluose sieja su LRT“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Jos teigimu, apie žurnalistų raišką socialiniuose tinkluose diskutuoja ne tik LRT, bet ir kiti visuomeniniai transliuotojai, pavyzdžiui, BBC, kuris šiais klausimais laikosi dar griežtesnės politikos.
E. Jakilaitis taip pat tvirtino, kad aktualijų žurnalistas laisvalaikiu neturėtų reikšti savo nuomonės apie politinius procesus.
„Stengiuosi be reikalo savo nuomonės apie politinius procesus viešai nereikšti“, – sakė žurnalistas.
