Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako, kad streikuoti susirengusių mokytojų reikalavimų nepavyktų įgyvendinti ne tik nuo rugsėjo, bet ir artimiausiais metais. Mat tam reikėtų kur kas daugiau mokytojų ir klasių, o drauge ir mokyklų. O tam nesame pasirengę.
Jis sakė, kad 50 proc. išaugtų klasių skaičius, dvigubėtų mokytojų poreikis. Reikėtų daugmaž šimto naujų mokyklų.
„Ta padaryti yra visiškai neįmanoma“, – susitikęs su Laisvės frakcija Seime kalbėjo ministras.
Ministras G. Jakštas nesyk yra pabrėžęs, kad ši Vyriausybė laikosi siekio, apibrėžto politinių partijų susitarime dėl švietimo. Jis yra toks: iki 2024 m. pabaigos vidutinis mokytojų atlygis turi pasiekti 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU).
Algos kėlimo etapai, anot ministro, būtų du – nuo kito sausio ir nuo rugsėjo. Per vieną etapą alga būtų keliama apie 20 procentų. G. Jakštas sakė, kad tikslus pasiūlymas bus pateiktas per porą savaičių.
„Jeigu visi reikalavimai iškart būtų įgyvendinami, reikėtų 50 proc. klasių daugiau, nes mažėjant klasės dydžiui nuo 30 iki 20 mokinių, jei buvo 60 vaikų dviejose klasėse, dabar turėtų būti po 20-imt trijose klasėse“, – po susitikimo su Laisvės frakcija aiškino G. Jakštas.
Pasak ministro, augant kontaktinių valandų skaičiui, kaip kad reikalauja profesinė sąjunga – nuo 24 iki 18, reikėtų 33 proc. daugiau mokytojų etatų.
Pasak jo, įgyvendinant tiek krūvio mažinimo, tiek klasių mažinimo reikalavimus sykiu, mokytojų poreikis išaugtų dvigubai. O pakėlus atlyginimus, anot G. Jakšto, lėšų poreikis išaugtų trigubai. O tai, ministro įsitikinimu, neįmanoma.
Tiesa, pasak ministro, dar neaišku, kiek mokytojų atlygis augs nuo sausio, kiek – nuo rugsėjo. Šie skaičiai, pasak G. Jakšto, turėtų paaiškėti kitą savaitę – tuomet Finansų ministerija pateiks kitų metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimo prognozes.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius pabrėžė, kad derėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad tarp karjerą pradedančių mokytojų ir ekspertų atlyginimo nėra didelio atotrūkio.
G. Jakštas sakė, kad ministerija derasi su profesinėmis sąjungomis dėl mokinių skaičiaus klasėje mažinimo.
„Dėl klasių dydžių diskutuojame su abiem profesinėmis sąjungomis, buvo vienos iš profsąjungų, būtent Egidijaus Milešino, siūlymas, kad pirmiausia reikėtų užkardyti, kad nebūtų didesnių nei su 30 mokinių klasių. Dabar tokių yra apie 600, nors teoriškai neturėtų būti“, – aiškino ministras.
Žukauskas: streikas suteiks dialogo galimybę, bet ambicijos per didelės
Pasak Laisvės frakcijos nario, Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko, streikas suteiks dialogo galimybę, padės abiem pusėms išsiaiškinti ir poreikius, ir realias galimybes.
„Šiuo požiūriu (streikas, – red. past.) yra naudinga, bet ambicijos, aišku, yra užkeltos per didelės. Profsąjungoms rekomenduočiau du dalykus. Pirma, nesutrikdyti ugdymo proceso. Kita, pasverti savo ambicijas, kad jos būtų šiek tiek didesnės nei galimybės, bet kad jos nebūtų tiek didesnės, kad nebūtų profsąjungų nariams vėliau ko pasakyti apie savo pasiekimus. (...)
Matau streike dialogo galimybę, galimybę daugiau šnekėtis ministerijai su profsąjungomis, Seimo nariams labiau domėtis ta problema. Tai turi teigiamą poveikį (...) Jei vėl pradės lipti per langus, vadinasi, nieko nepasimokė, nieko neišmoko, streikas bus bergždžias “, – prisimindamas 2018 metais vykusį mokytojų protestą kalbėjo A. Žukauskas.
Pasak jo, nerealu finansiškai patenkinti streiką jau paskelbusios profesinės sąjungos reikalavimus.
„Mūsų švietimo finansavimas nuo EBPO vidurkio atsilieka. EBPO vidurkis yra 6 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiai Vyriausybei, šiam politiniam cechui pavyko nuo 4 proc. pasiekti 5 proc. BVP. Tai milžiniškas šuolis. Bet ateityje valstybei susivokti dėl dar vieno procento“, – kalbėjo A. Žukauskas.
Jis mano, kad Lietuvoje derėtų mokytojų atlyginimo lygį skaičiuoti ne pagal bendrą vidutinį darbo užmokestį, o pagal aukštojo išsilavinimo reikalaujančio darbo vietų vidutinį darbo užmokestį, kaip kad daroma, tarkime, Suomijoje.
LRT.lt primena, kad streiką rengianti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) praėjusią savaitę paskelbė pasitraukianti iš kolektyvinės sutarties su ministerija, o prieš tai pranešė apie planuojamą streiką.
LŠDPS pagrindiniai reikalavimai yra trys: kad per vienus metus pradinėse klasėse mokinių skaičius sumažėtų nuo 24 iki 18, o vyresnėse – nuo 30 iki 20, kad atlyginimas augtų jau nuo šio rugsėjo, o darbo krūvis – mažėtų.
Pasak ministro, profesinė sąjunga, su kuria jau deramasi kelerius metus, vasarį pateikė naujų reikalavimų. Dėl trijų buvo susitarta išsyk, o likę 17 buvo gludinami, dėl dalies iš jų buvo beveik rastas sutarimas, bet, kaip sakė G. Jakštas, profesinė sąjunga pasitraukė iš derybų ir nutarė rengti streiką.
