Lietuvos miestuose jau ims dingti sovietmetį simbolizuojantys ar jo veikėjus primenantys gatvių pavadinimai bei simboliai. Vis dėlto dėl kai kurių asmenybių ar asociacijų keliančių pavadinimų kyla diskusijų, o Salomėjos Nėries atveju atsidurta aklavietėje. Kai kurie specialistai neslepia – ambicingai desovietizacijos įstatymu pakrikštytas teisės aktas atsako anaiptol ne į visus klausimus ir vis kylančiose diskusijose taško nepadės.
Įstatymas – ne be trūkumų: diskusijose taško jis nepadės
Miestams jau sulaukiant žinių apie tai, kokių gatvių pavadinimus teks keisti ar kokių simbolių atsisakyti, Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas pastebi, jog įstatymas kiek per skambiai krikštijamas desovietizacijos vardu.
„Problema yra tai, kad tas įstatymas labai ambicingai pavadintas, bet tai, kas jame parašyta, iš tikrųjų visiškai neatitinka to pavadinimo. Kalbama apie labai konkrečias kategorijas žmonių, kuriems jis yra taikomas. Vadinti tai desovietizacija… Nežinau… Kiekvieno pasirinkimo reikalas. Aišku, kad ir kiti gatvių pavadinimai turi labai daug asociacijų su sovietmečiu. Net centrinė Klaipėdos gatvė – Taikos pr. – tai apie kokią mes taiką kalbame? Tai buvo ta sovietinė taika. <…> Jeigu pasižiūrėtume į kiekvieną pavadinimą nuosekliai, daug kur rastume ideologinių poteksčių“, – sakė istorikas.
Įstatyme kalbama apie žmones, prisidėjusius prie Lietuvos okupacijos, sovietizacijos, apie pavadinimus ir simbolius, kurių reikėtų atsisakyti, bet kai kurios asmenybės, kurių vardais pavadintos gatvės ir pan., nors ir vertinamos prieštaringai, tų kriterijų neatitinka.
„J. Janonis mirė 1917 m., kai nebuvo nei Lietuvos sovietizacijos, nei okupacijos. Taip, jis skleidė kairiąsias idėjas, bet ar dėl to reikia žmogų įtraukti į juoduosius sąrašus – didelis klausimas. <...> Buvo ir dėl Paryžiaus komunos juk siūlymas, bet buvo nuspręsta, kad atvejis neatitinka to, kas parašyta įstatyme. Lygiai taip pat kaip Butkų Juzė. Yra ta gatvė Klaipėdoje, mes žinome, kad Juozas Butkus propagavo kairiąsias pažiūras tarpukariu, bet nei jis prisidėjo prie sovietinės okupacijos, nei bendradarbiavo su represinėmis struktūromis – tokių duomenų neturime“, – dėstė V. Safronovas.
Vis dėlto istorikas ragina susimąstyti, ar, nepaisant to, kad nemaža dalis gatvių pavadinimų kelia asociacijų su sovietmečiu, visuomenė vis dar yra prisirišusi prie tų reikšmių, ar, pvz., Artojų g. siejama tik su sovietiniais artojais.
„Buvo labai daug žadama, kad įstatymas visas diskusijas ir klausimus išspręs, bet kai jį pamatėme, paaiškėjo, kad šnipštas įvyks, ir viskas. Aišku, kad diskusijos tęsis ir toliau. Aišku, kad joks įstatymas ir jo priėmimas neišspręs šių klausimų. Manau, ir pačioms bendruomenėms reikia palikti teisę nuspręsti“, – sakė pašnekovas.
Kaunas sprendžia, ką daryti su S. Nėries gatve: pervadinti ar palikti?
Apie tai, kaip desovietizacijos procesas vyksta Kaune, LRT.lt kalbėjosi su savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausiąja specialiste Egle Knygauskaite-Liakiene. Anot jos, sovietiniai ženklai mieste pradėti naikinti nuo pirmųjų nepriklausomybės dienų. Daugelis objektų iškeliavo į šalia Druskininkų esantį Grūto parką. Mūsų laikus, pridūrė ji, pasiekė pavieniai reliktai, dažniausiai – turintys kultūros paveldo statusą.
„Kaunas atsisveikina ir su jais – praėjusiais metais demontuota Aukštųjų Šančių karių kapinėse buvusi skulptūra „Karys“, K. Baršausko g. stovėjęs atminimo akmuo, žymėjęs keturių komunarų sušaudymo vietą. Šiuo metu laukiama sprendimų dėl kultūros paveldo sąraše esančios atminimo lentos Aleksote ir S. Nėries gatvės Petrašiūnuose“, – LRT.lt sakė ji.
Pasak jos, aiškinamasi, ką daryti su Petrašiūnų seniūnijoje esančia S. Nėries gatve, vedančia kontroversiškai vertinamos poetės S. Nėries ir Bernardo Bučo namų-muziejaus link. Kaunas, kaip ir Vilnius, Klaipėda, dar gegužę kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) su prašymu pateikti rekomendacijas. Atsižvelgiant į jas, sakė E. Knygauskaitė-Liakienė, bus nuspręsta, ar keisti gatvės pavadinimą, ar palikti.
„Nusprendus atsisakyti dabartinio, naujasis galėtų būti pakeistas į skulptoriaus Bernardo Bučo. Jo kūriniai gerai žinomi kauniečiams: antkapinis Maironio bareljefas prie Kauno arkikatedros, skulptūra „Sėjėjas“ Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, ten pat esantys spaudos darbuotojo ir visuomenininko Martyno Jankaus bei inžinieriaus, visuomenininko ir politinio veikėjo Petro Vileišio biustai“, – kalbėjo Kultūros paveldo skyriaus specialistė.
LRT.lt primena, kad rugpjūčio 21 dieną Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija vertindama poetės Salomėjos veiklą padarė pertrauką – LGGRTC paprašė pateikti pažymą dėl jos kolaboravimo faktų.
Taip pat skaitykite
„Padarėme pertrauką, gausime ekspertinę pažymą ir priimsime galutinį sprendimą, kurį galima nujausti“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.
Žymių rusų kilmės veikėjų vardais pavadintos Mstislavo Dobužinskio, Levo Karsavino, Vladimiro Dubeneckio, Aleksandro Timinskio gatvės Kaune išliks, nes, anot savivaldybės, jie buvo lojalūs Lietuvai. Neplanuojama keisti ir Žemuosiuose Šančiuose esančios Rusų gatvės pavadinimo.
Savivaldybė P. Cvirkos biusto nenori matyti ir muziejaus viduje, pastarasis nesutinka
2021 m. iš Vaikų literatūros muziejaus – Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinio – kiemelio į pastato vidų perkeltas Petro Cvirkos biustas. E. Knygauskaitės-Liakienės teigimu, savivaldybė turi tik patariamąjį balsą, tačiau jau anksčiau siūlė P. Cvirkos biustą pašalinti ir išvežti.
„Džiaugiamės, kad biusto nebeliko viešojoje miesto erdvėje – vis tik ši asmenybė aktyviai kolaboravo su sovietine valdžia ir taip darė žalą Lietuvai bei jos gyventojams. Mūsų nuomone, biustas neturėtų likti ir muziejaus viduje, nes šiame pastate ilgą laiką gyveno tarpukario veikėjas, nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius. Žinoma, ar kūrinys bus eksponuojamas muziejuje, turėtų spręsti literatūrologai, įvertinę kūrinių vertę, bei skulptūros savininkai – Kultūros ministerija kartu su Maironio literatūros muziejumi“, – nurodė ji.
LRT.lt primena, kad desovietizacijos komisija yra nurodžiusi pakeisti Gargžduose esančios okupacinę valdžią rėmusio rašytojo P. Cvirkos gatvės pavadinimą.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus atstovas Armandas Druktenis LRT.lt teigė, kad rašytojo biustas saugomas kambarėlyje, kuriame P. Cvirka gyveno 1934–1935 m.
Šiuo metu vyksta Vaikų literatūros muziejaus pastato modernizavimo darbai, todėl lankytojams ši erdvė yra uždaryta. P. Cvirkos biustas Kaune, K. Donelaičio gatvėje, stovėjo nuo 1959 m., kai dabartiniame Vaikų literatūros muziejuje veikė memorialinis muziejus.
„Muziejus, prieš nukeldamas P. Cvirkos paminklą, aiškinosi, kam priklauso biustas. Buvo kreiptasi į Kauno miesto savivaldybę, klausta, ar tikrai paminklas nepriklauso jiems. Savivaldybė atsakė neigiamai ir pridūrė, kad neprieštarautų, jei muziejus įsitrauktų jį į turto apskaitą. Taip ir buvo padaryta. Kadangi 1951–1991 m. Vaikų literatūros muziejaus patalpose veikė P. Cvirkos memorialinis muziejus, rašytojo rinkinį, saugomą fonduose, sudaro beveik 5 tūkst. muziejinių vertybių. Muziejus yra atminties institucija, todėl muziejininkams visos muziejinės vertybės yra svarbios, nes pasakoja istoriją, mūsų atveju, literatūros istoriją, kurios nenorima nei pagražinti, nei iškraipyti, o juolab atsisakyti“, – paaiškino A. Druktenis.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus literatūros istorijos ekspozicijoje „Literatūra keičia“ P. Cvirka pristatomas ir kaip vienas iš tarpukario kūrėjų, pirmojo lietuvių satyrinio romano „Frank Kruk“ autorius, ir kaip vienas iš tragiško okupacijos periodo rašytojų, kur atskleidžiami žmonių pasirinkimai ir jų likimai, teigė jis.
Ministras: biusto klausimas – išspręstas
Nors muziejus nurodė, kad biustas laikomas kambaryje, kuriame rašytojas gyveno, LRT.lt kalbintas kultūros ministras Simonas Kairys pabrėžė, kad šis klausimas – išspręstas.
„Biustas yra rūsyje, jis nėra ekspozicijos dalis, lankytojų ten specialiai niekas neleidžia ir jie ten neina, bet kur toliau – į kitą rūsį perkelti ar panašiai, – manau, mums nebesolidu apie tai kalbėti“, – sakė S. Kairys.
Pasak jo, jeigu ateityje muziejus norės šį rūsį naudoti, biustas bus išvežtas. Be to, sakė jis, „atitinkami sprendimai“ būtų priimti ir tuo atveju, jeigu LGGRTC nuspręstų, kad ekspozicija netinkama ir propaguoja komunizmą.
Anot ministro, Maironio lietuvių literatūros muziejaus Lietuvių literatūros istorijos ekspozicija – pavyzdinė, gerai perteikianti sudėtingus Lietuvos istorijos etapus. Vienoje erdvėje, LRT.lt sakė S. Kairys, P. Cvirka matomas kaip vienas iš žymiausių to laikotarpio rašytojų, tačiau kitoje pristatomas jau kitas laikotarpis, pasakojama apie rašytojų pasirinkimus.
„Vieni kolaboravo su sovietų valdžia, kiti priešinosi, buvo ištremti, dar kiti pasirinko pasitraukimą į Vakarus. Būtent per tą kontekstą, per palyginimą, manau, mes tiksliausiai parodome, kokia asmenybė buvo P. Cvirka“, – LRT.lt sakė S. Kairys.
Nuo karo belaisvių palaidojimo žyminčios lentos pašalins sovietinę simboliką
Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse stovėjusios Konstantino Bogdano skulptūros „Karys“ nebėra, tačiau liko kitas kūrinys – „Motina tėvynė“. Pasak E. Knygauskaitės-Liakienės, ši skulptūra neturi sovietinės ar tarybinės simbolikos, o gedinti motina – universalus archetipinis simbolis, todėl jos nuimti neplanuojama.
„Karo belaisvių palaidojimo vieta prie VI forto ir Europos pr. esantis paminklas – lenta, primenanti apie nacistinės Vokietijos stovyklos Sovietų Sąjungos karo belaisvių palaidojimo vietą – išliks, palaikai neperkeliami, kapai nenaikinami. Tiesa, karo belaisvių palaidojimo vietą Aleksote žyminčią lentą ketinama koreguoti: nuvalyti žvaigždę ir palikti paminklą be sovietinės simbolikos, atnaujinti jos tekstą. Šiuos darbus bus galima organizuoti sulaukus LGGRTC pritarimo“, – kitus planuojamus darbus vardijo ji.
Kauno rajono savivaldybė spręsti paliko seniūnijoms: gyventojai pavadinimų keisti nenori
Kulautuvoje, Kauno rajone, diskusijas kelia kelios gatvės – L. Giros, P. Cvirkos bei S. Nėries. Jos bei Juliaus Janonio gatvės driekiasi ir Raudondvaryje, Garliavoje, Ežerėlyje. Garliavoje esanti gatvė pavadinta Vytauto Montvilos vardu, tačiau, kaip LRT.lt paaiškino rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Žilvinas Rinkšelis, atsakingas už kultūros paveldo sritį, jos dar kurį laiką pervadinti negalima, nes gatvių tinklas rekonstruotas naudojant Europos Sąjungos lėšas, o taisyklėse pokyčiai draudžiami.
Dėl gatvių pavadinimų savivaldybė patikėjo spręsti pačioms seniūnijoms, vasarą atliktos apklausos parodė, kad pokyčių gyventojai nenori.
„Žmonėms ne tiek svarbus keitimo faktas – iš ko keičiama į ką, – kiek su tuo susijusios neva problemos, kad teks keisti dokumentus, kas už tai mokės ir panašiai“, – pridūrė Ž. Rinkšelis.
Pasak jo, Kauno rajonas patirties keičiant gatvių pavadinimus neturi, todėl domisi, kaip šis klausimas sprendžiamas kitose savivaldybėse.
„Artimiausiu metu ketiname prašyti LGGRTC pateikti paminklų ir gatvių Kauno rajone, kurie galimai turi totalitarinių režimų ženklų ar požymių, ataskaitą <...> Lauksime LGGRTC sudarytos komisijos išvadų“, – sakė jis bei pridūrė, kad sulaukus rekomendacijų, gatvių keitimo klausimas bus svarstomas savivaldybės taryboje.
Dar 3 gyvenvietėse yra išlikę sovietinių, tačiau okupacinio režimo simbolių neturinčių paminklų, dėl kurių taip pat laukiama ekspertų išvadų. Karmėlavos II kaime, kur sovietmečiu įsikūrė karininkai, tebėra paminklas žuvusiems kariams, Ežerėlyje – paminklas nacių sudeginto kaimo aukoms atminti.
Taip pat skaitykite
Pasak Ž. Rinkšelio, didžiausią pasipiktinimą kelia Vilkijos centre, senosiose nebeveikiančiose kapinėse, stūksantis paminklas čia pat palaidotiems sovietų kariams.
„Priimtas sprendimas palaikų neiškelti, bet atsinaujinus Rusijos ir Ukrainos karui, buvo pašalintos iki tol buvusios sovietinės žvaigždės ir rusiški užrašai“, – nurodė pašnekovas.
Įtartinų objektų buvo daugiau
Pokyčių keičiant gatvių pavadinimus bus ir kitoje Lietuvos pusėje – Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone.
Pastarajame esančiuose Gargžduose, kaip minėta, neliks P. Cvirkos gatvės.
Tiesa, Klaipėdos rajono valdžia buvo numačiusi ir LGGRTC pateikusi daugiau savivaldybės teritorijoje esančių viešųjų objektų, kurie galimai atitinka Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nuostatas.
Iš viso centro prašyta apsispręsti dėl 9 objektų: Butkų Juzės, J. Janonio, Pirmūnų, Kosmonautų, Pergalės ir P. Cvirkos gatvių pavadinimų bei dėl simbolių ant Gargždų muzikos mokyklos fasado bei Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų įamžinimo.
Vis dėlto centras nusprendė, kad Klaipėdos rajonui reikėtų atsisakyti tik P. Cvirkos gatvės pavadinimo. Numatoma, kad gatvė galėtų būti pervadinta į Vinco Kudirkos.
„Siūlymas P. Cvirkos gatvei suteikti Vinco Kudirkos gatvės pavadinimą tarybai teikiamas gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimų suteikimo komisijos siūlymu. Būtent už šį pavadinimą balsavo daugiausiai gyventojų, kurie pernai dalyvavo apklausoje dėl P. Cvirkos, J. Janonio ir Butkų Juzės gatvių, esančių Gargžduose, pavadinimų keitimo“, – teigė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovė Gintarė Plungienė.
Tvirtinama, kad dėl permainų gyventojai jokių nepatogumų nepatirs. Žmonėms nereikės keisti dokumentų, kuriuose minimas buvęs gatvės pavadinimas, nes duomenys apie pakeistą gatvės pavadinimą Lietuvos Respublikos valstybės registruose ir informacinėse sistemose pakeičiami automatiškai.
Gargždų seniūnija taip pat pakeis gatvės pradžioje ir pabaigoje esančias lenteles su pavadinimu: gyventojams prievolės ant namo kabinti lentelės su pavadinimu nėra.
Anot G. Plungienės, gyventojai nepatirs nei išlaidų, nei rūpesčių ir dėl sutarčių su paslaugų tiekėjais. Savivaldybė informuos įmones ir sutartyse adresai bus pakeisti automatiškai, vartotojo kodas išliks toks pat.
Klaipėdoje neliks L. Giros ir A. Venclovos simbolių
Uostamiestis dar laukia LGGRTC sprendimo, kurių iš pasiūlytų gatvių pavadinimus reikėtų keisti, tačiau neoficialiai jau žinoma, kad mieste turėtų nelikti L. Giros g. pavadinimo ir Antano Venclovos atminimo lentelės.
Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška teigė, kad savivaldybė iki šiol ne kartą buvo sulaukusi gyventojų skundų dėl S. Nėries, L. Giros, J. Janonio, Butkų Juzės gatvių pavadinimų, atminimo lentelių.
Uostamiestis, kaip ir kiti miestai, dar gegužę turėjo centrui pateikti atitinkamą medžiagą dėl galbūt keistinų gatvių pavadinimų ar objektų. LGGRTC medžiaga buvo pateikta dėl trijų asmenybių: L. Giros ir S. Nėries gatvių ir A. Venclovos lentelės.
„Neoficialiomis žiniomis, tarpinstitucinė komisija posėdžiavo ir priėmė sprendimą dėl 2 asmenybių – L. Giros gatvės ir A. Venclovos lentelės“, – pastebėjo V. Juška ir pridūrė, kad po to, kai bus gautas oficialus sprendimas, lentelę pašalinti ir gatvės pavadinimą pakeisti savivaldybė turės per 3 mėnesius.
A. Venclovos lentelė ant privataus namo buvo pakabinta dar sovietmečiu, tačiau neabejojama, kad šį klausimą išspręsti pavyks.
Jau turima minčių, ir kaip galėtų būti pervadinta L. Giros gatvė. Istoriškai ši miesto arterija buvo pavadinta teisininko, rašytojo, dramaturgo ir visuomenės veikėjo Ernsto Vicherto vardu, tad manoma, kad ši istorinė tiesa galėtų būti sugrąžinta.
Tiesa, dėl S. Nėries pavadinimo, kaip jau minėta, laukiama papildomo sprendimo.
„Dėl S. Nėries gims kažkokia pažyma, kur bus aiškiai parašyta, ar literatūrinis palikimas ims viršų, ar visgi kolaboravimas ir pan. Tikimės to, be abejo. Ir S. Nėries gatvės istorinis pavadinimas – Geležinkelio stoties g. Čia įvairūs variantai įmanomi“, – sakė V. Juška.
