Nuo penktadienio bus uždaryti du pasienio su Baltarusija kontrolės punktai, tačiau dalis politikų ir analitikų kelia klausimą, kodėl neuždaroma visa siena su Baltarusija. Klausimų kelia ir tai, koks likimas tokiu atveju lauktų Lietuvoje jau gyvenančių ir nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo bėgančių baltarusių. Apie tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
– Šiandien paskutinė diena, kai buvo galima kirsti Tverečiaus ir Šumsko pasienio postus. Punktų uždarymas turi sumažinti, nes tai viena iš priežasčių, kodėl jie yra uždaromi, ir grupuotės „Wagner“ grėsmę Lietuvai. Kas būtų, jeigu nors vienas „Wagner“ kovotojas kirstų Lietuvos sieną?
– Pirmiausia, mūsų pareigūnai atitinkamai reaguotų, nes yra pasiruošę, ir mūsų sienos apsauga yra aukščiausios parengties – mes turime infrastruktūrą, t. y. sienos stebėjimo sistemas, fizinį barjerą. Taip pat turime dislokuotą kariuomenę ir, be to, veikia kiti mūsų vidaus reikalų sistemos pareigūnai: tiek „Aro“ pareigūnai, tiek Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Tikrai esam pasiruošę. Ir visai neseniai buvo atnaujintas sienos priedangos planas – tai yra bendra Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kariuomenės sąveika, esant skirtingiems grėsmės lygiams. Tai reiškia, kad artimiausiu metu mes šitą planą planuojame ne tik kad turėti popierinį, bet ir patikrinti.
Rugpjūčio 25 dieną vyks bendros pratybos, mes patikrinsime šitą planą. Bus keli scenarijai. Vienas scenarijus yra susijęs su neteisėta migracija, tarkime, kažkoks nestandartinis neteisėtų migrantų antplūdis. Ir kitas atvejis, kuris bus patikrintas, yra karinė hibridinė ataka, kuri galėtų taip pat vykti, ir kaip veiktų mūsų pareigūnai kartu su kariuomenės atstovais.
– Lenkija dabar turi vieną perėjimo punktą, latviai – du, Lietuvos pasienyje iš šešių šiandien lieka keturi. Kodėl mes vis dar turime daugiausiai perėjimo punktų?
– Kalbant apie Lenkijos situaciją, tai jų likęs kontrolės punktas turi labai didelį pralaidumą ir būtų sudėtinga lyginti dabar tą visą situaciją. Aš turiu pažymėti, kad šitas sprendimas dėl kontrolės punktų uždarymo buvo susijęs ne tik su „Wagner“ grėsmėmis. Jis buvo dėl to, kad mes turime kontrabandos problemą ir todėl, kad šituose kontrolės punktuose nėra rentgeno įrangos, kuria galima patikrinti krovininius automobilius ir užkardyti šitą kontrabandos problemą. Todėl buvo priimtas sprendimas, kad ribosime judėjimą šituose kontrolės punktuose ir tiesiog nukreipsime srautus ten, kur yra rentgeno įranga. Vadinasi, vienas dalykas – kontrabandos klausimas. Antras dalykas, paskatinęs greičiau tuos sprendimus priimti, žinoma, yra susiję su tuo, kad mes turime papildomų naujų grėsmių, susijusių su grupuotės „Wagner“ buvimu Baltarusijos teritorijoje.
– Jeigu žiūrėtume plačiau, tai aiškiai įvardijama, kad mūsų rytinė siena yra ir civilizacijų siena, opozicija sako, kad punktų uždarymas yra gana nereikšmingas žingsnis ir reikėtų imtis daugiau veiksmų. Jūsų manymu, ar tik laiko klausimas, kada mes su kaimynais visiškai uždarysime savo sienas su Baltarusija?
– Norėčiau pasakyti, kad esame labai daug jau padarę ir, tarkime, jeigu lygintume situaciją su mūsų kaimynais: jie tik dabar imasi veiksmų, kad Latvijoje atsirastų kariuomenė prie sienos, jie tik dabar stato fizinį barjerą, jo dar jie neturi, neturi stebėjimo sistemų. Mes visus šituos dalykus jau turime, esame padarę. Kalbant apie sienos uždarymą – prasidėjus visai šitai situacijai su grupuote „Wagner“, mes nedelsdami priėmėme sprendimus, paruošėme atitinkamus teisės aktus, kad esant kažkokiai situacijai, grėsmės lygio pasikeitimui, mes iš karto galėtume uždaryti savo visą [pasienį – LRT.lt].
– Kas identifikuotų tą grėsmės lygio pasikeitimą?
– Tai yra atitinkami incidentai, mūsų tam tikrų žvalgybos institucijų informacija ir, aišku, kalbėdama apie šitą sprendimą turiu pažymėti, jog labai svarbu, kad tai būtų ne vien nacionalinis vienos valstybės sprendimas. Jeigu mes pasiliksime vieni arba paliksime kitą šalį vieną, rezultato nebus. Todėl su Lenkijos vidaus reikalų ministru mes ėmėmės iniciatyvos inicijuoti susitikimą 28 dieną Varšuvoje kartu su Baltijos šalimis ir Lenkija tam, kad, pasikeitus situacijai dieną X ir valandą X, galėtumėm imtis sinchronizuotų veiksmų ir turėti regioninį sinchroninį sprendimą dėl visų sienų dangos.
– Ką reiškia visiškas sienos uždarymas?
– Tai reiškia, kad nelieka kontrolės punktų, t. y. visi kontrolės punktai yra uždaromi.
– Nei piliečiai, nei joks transportas negali kirsti sienos? Tai yra visiškas sienos uždarymas?
– Tai yra visiškas sienos uždarymas, nebent ten galbūt lieka kažkoks humanitarinis arba diplomatų perėjimas, bet šiaip siena yra visiškai uždaroma.
– Į Lietuvą nuo A. Lukašenkos režimo pabėgo daugiau kaip 50 tūkst. baltarusių ir, jei visiškai uždarome sieną, kas bus su nuo A. Lukašenkos režimo bėgančiais žmonėmis?
– Šiame kontekste mes turime įvairių grėsmių, kurios yra susijusios [viena su kita]. Mes šiandien nežinome, kas tarp tų asmenų, kurie bando patekti, gali būti. Suvokdami, kad gali būti įvairių provokacijų, mes laikomės griežtos pozicijos, susijusios su mūsų nacionaliniu saugumu, kad mūsų siena yra uždaryta, siekiant išvengti galimų provokacijų ir dalykų, kurie tikrai keltų rimtų [grėsmių – LRT.lt].
– Ar tai reiškia, kad mes neįleistume nuo režimo bėgančių žmonių?
– Ir šiuo metu mes turime tokią situaciją, kad, jeigu Užsienio reikalų ministerija tarpininkauja dėl tam tikrų asmenų, tie asmenys yra įleidžiami. Vadinamas humanitarinis koridorius egzistuoja, bet, kalbant apie naują geopolitinį kontekstą, saugumo situaciją, mes turime laikytis pozicijos, kad pirmiausia būtų užtikrintas mūsų valstybės saugumas.
– Ar Lietuva, Jūsų manymu, turi būti atvira nuo režimo bėgantiems baltarusiams?
– Manau, kad žmonės, kurie tikrai turi gauti pagalbą, turi tą pagalbą gauti ir Lietuvoje gauna. Bet šiandien, naujame visos situacijos kontekste, grėsmių situacija – visai kitokia ir mes suvokiame, kad bandymų patekti, kertant mūsų sieną, gali būti įvairių, prisidengiant ir bandant kažkaip pateikti vienokią informaciją, o slepiant kitus tikslus. Atsižvelgdami į šitą naują kontekstą, mes turime vertinti adekvačiai ir situaciją.
– Vidaus reikalų ministerijos pozicija, Jūsų pozicija, nesikeičia? Ribojimai rusams ir baltarusiams turėtų būti vienodi – Jūs tą šiandien dar pakartojote. Seimas nusprendęs yra kitaip. Ar rudens sesijoje Jūs galbūt pati imsitės iniciatyvos ir kelsite šį klausimą iš naujo?
– Šiame pasikeitusiame kontekste vėl grįžtama prie tos diskusijos. Pačioje pradžioje, kai buvo teikiami visi ribojimo įstatymo projektai, susiję su situacija tiek dėl Rusijos piliečių, tiek Baltarusijos, Vidaus reikalų ministerija turėjo nuoseklią poziciją ir mes laikėmės principo, kad turėtų būti taikomas vienodas reglamentavimas tiek vieniems, tiek kitiems. Bet, žinoma, Parlamentas nusprendė kitaip, vertindamas tą situaciją. Šiandien situacija, manau, yra pasikeitusi ir Seimas turėtų grįžti prie svarstymų. Žinau, kad ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas imasi tam tikrų iniciatyvų. Derinsime savo veiksmus, kad nedubliuotume ir pateiktume tas iniciatyvas, kad darbas būtų atliekamas efektyviai.
– Dabar mes kalbame tik apie sienos su Baltarusija uždarymą. Vyksite, tarsitės su kaimynais rugpjūčio pabaigoje. Ar kalbėsit su Lenkija apie sienos su Rusija uždarymą? Ar jau gal kalbėjote?
– Šiandien turėjome pasitarimą su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovu ir visa komanda aptarėme ne tik sienos uždarymą su Baltarusija, bet ir kitas galimybes, t. y. sienos uždarymą su Rusijos Federacija, nes grėsmių gali būti įvairių ir turime būti pasiruošę. Turime būti susidėlioję savo veiksmus, kas turėtų po ko sekti, kokie reikalingi teisės aktų pakeitimai, kokių veiksmų turi imtis mūsų pareigūnai tam, kad iškilus naujoms grėsmėms mūsų valstybė galėtų užtikrinti sklandų procesą ir mūsų valstybės saugumą.
– Jei uždaroma siena su Baltarusija, automatiškai būtų uždaroma ir siena su Rusija?
– Šiandien labai sunku pasakyti. Šiame etape aš turiu pasakyti, kad mes kažkokių realių dabar grėsmių neturime, bet tikrai matome, kad yra tam tikrų rizikų, kad gali būti įvairių provokacijų. Mūsų valstybės institucijos ir valstybė privalo būti budri, aukščiausios parengties lygmens ir daryti viską, kad pasirūpintų mūsų žmonių saugumu.
– Vakar, Lietuvai priimant sprendimą dėl Tverečiaus ir Šumsko punktų uždarymo, Baltarusijoje lankėsi Kinijos gynybos ministras. Prieš tai jis buvo Rusijoje. Šiandien A. Lukašenka pareiškė, kad Pekinas ir Minskas susitarė stiprinti karinį bendradarbiavimą. Jūsų manymu, ar tai kelia mums papildomą grėsmę?
– Turėdami tokius kaimynus – tiek Baltarusijos režimą, tiek Rusijos režimą, – turime grėsmių ir turime su tuo gyventi. Bet mes esame NATO ir tikrai daug investuojame į savo gynybą ir mūsų žmonės, mūsų visuomenė turėtų jausti, kad mes turėsime, kas padės, ateis mums į pagalbą, bet taip pat turime padaryti viską patys, kad užtikrintume patys savo saugumą.
– Jeigu diktatūros, Jūsų manymu, griebtųsi teroristinių išpuolių ir atviros agresijos prieš Baltijos šalis ar Lenkiją, ar mes esame tam pasirengę? Ar esame tam visiškai pasirengę?
– Aš manau, kad mes darome viską, kad būtume maksimaliai pasiruošę ir privalome [tai] kiekvienas padaryti: tiek institucijos, tiek politikai, nes tai yra mūsų pareiga ir, žinoma, turime būti budrūs. Negalima atsipalaiduoti ir turime padaryti net daugiau, negu priklauso <...>.
– Bet kokiu atveju, sprendimai dar tik priimami ir tarsitės su regioniniais partneriais, todėl kai kuriems politikams kyla klausimų, ir ne tik politikams, bet ir analitikams, kokia šiandien apskritai Lietuvos politika dėl Baltarusijos?
– Jeigu klausiate manęs apie Vidaus reikalų ministerijos poziciją, tai mūsų santykis su Baltarusijos režimu yra atitinkamas. Mes jau kuris laikas kariaujame [su] hibridine ataka, vykdoma prieš mus, t. y. turime mums siunčiamus neteisėtus migrantus, kai nevyksta joks bendradarbiavimas ir daromas spaudimas mūsų valstybei, mūsų institucijoms. Todėl apie bendradarbiavimą su nusikaltėliais net negali būti kalbos.
