LRT trumpai. Kas yra Stambulo konvencija, joje minima socialinė lytis ir ką reiškia EP sprendimas

Dokumentas, skirtas kovai su smurtu artimoje aplinkoje, tačiau apipintas mitais – taip ekspertai apibūdina Stambulo konvenciją. Europarlamentarams pritarus, kad ES prisijungtų prie konvencijos, siunčiamas stiprus raginimas konvencijos neratifikavusioms valstybėms, tačiau tam kelią užkerta stereotipai ir netikslus socialinės lyties sąvokos vartojimas. Portalas LRT.lt trumpai paaiškina, kas yra Stambulo konvencija ir dėl ko kyla diskusijos. 

Trečiadienį Europos Parlamentas pritarė tam, kad ES prisijungtų prie Stambulo konvencijos, skirtos smurto prieš moteris prevencijai. Tokiu žingsniu siekiama pabaigti konvencijos ratifikavimo ES procesą.

2011 m. Stambule priimta Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo nustato tarptautinius kovos su smurtu prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos standartus.

Tiesa, ES prisijungimas prie Stambulo konvencijos nereiškia, kad visos ES valstybės narės ratifikavo konvenciją – jos tai vis dar turėtų padaryti nacionaline tvarka. Tačiau šis žingsnis – stiprus raginimas tai padaryti. Stambulo konvenciją yra ratifikavusios visos ES valstybės, išskyrus šešias – Lietuvą, Bulgariją, Čekiją, Vengriją, Latviją ir Slovakiją.

Konvenciją Lietuva jau pasirašė prieš 10 metų, bet Seimas iki šiol jos nėra ratifikavęs. Tam kelią užkerta dalies politikų baimės dėl „trečiosios lyties“ ir „gender ideologijos“ – baiminamasi, kad Stambulo konvencija skirta įteisinti socialinės lyties sąvokai Lietuvos teisinėje sistemoje ar įveda „privalomą lytinį švietimą“.

Kas iš tiesų rašoma Stambulo konvencijoje?

Konvencija pasmerkia „visų formų smurtą prieš moteris ir smurtą šeimoje“, pripažįsta, kad „esminis smurto prieš moteris prevencijos elementas yra moterų ir vyrų de jure ir de facto lygybės įgyvendinimas“.

Konvencijoje teigiama, kad dėl smurto šeimoje neproporcingai dažniau kenčia moterys, tačiau vyrai taip pat gali tapti smurto šeimoje aukomis, o vaikai būna smurto šeimoje aukos, įskaitant atvejus, kai jie yra smurto savo šeimoje liudininkai.

Socialinės lyties sąvoka konvencijoje iš tiesų vartojama, ji apibūdinama kaip „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“.

Kompleksinė strategija

Europos Parlamento sprendimas – stipri rekomendacija visoms ES šalims narėms ratifikuoti Stambulo konvenciją, LRT.lt sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Jungtinių Tautų (JT) CEDAW komiteto narė Dalia Leinartė.

„Jei konvencijos neratifikavusios valstybės iš tikrųjų galvoja, kad jų kasdienį gyvenimą modeliuoja demokratinės vertybės, jungiančios ES šalis, tai jos turėtų vadovautis rekomendacija ir ratifikuoti konvenciją. Tuo labiau, kad dauguma ES šalių tai ir padarė“, – teigia D. Leinartė.

JT CEDAW komiteto narė Stambulo konvenciją įvardija kaip be galo svarbų dokumentą, kuris siūlo kompleksinį smurto artimoje aplinkoje sprendimo planą ir kompleksinę strategiją, visa apimančią teisinę bazę, nurodo, kokia turėtų būti prevencija ir kaip turėtų būti informuota visuomenė.

„Vienu įstatymu neįmanoma kovoti su smurtu artimoje aplinkoje, nes tai yra reiškinys, kuris klostėsi amžių amžiais. Konvencija yra kompleksinis teisinių, prevencinių ir informacinių priemonių rinkinys Vyriausybėms, pilietinės visuomenės organizacijoms, švietimo įstaigoms, teisėsaugos organams“, – pabrėžia ekspertė.

Pasak profesorės, įvairūs mitai apie konvenciją dažniausiai ateina iš Maskvos propagandos. Kaip aiškina D. Leinartė, nuo pat konvencijos paskelbimo prieš ją veikė Maskvos propaganda, skelbianti kovą su Vakarų vertybėmis.

„Maskva įjungia ir minkštąją galią kovoti su vakarietiškomis vertybėmis, propaganda vykdoma ne pirmus metus, jie žaidžia ir su po konvencijos ratifikavimo neva atsirandančiu lyčių skaičiumi“, – pastebi JT CEDAW komiteto narė.

Kritikuoja socialinės lyties sąvoką

Kalbėdama apie visuomenėje kylančias baimės, D. Leinartė atkreipia dėmesį į netinkamą terminų vartojimą skirtingomis kalbomis išvertus konvenciją. Profesorė atkreipia dėmesį, kad kai kurių šalių žodynai apibrėžti biologinei lyčiai ir lyčių stereotipams turi skirtingus terminus – sex ir gender.

Pasak D. Leinartės, lietuvių kalboje yra tik vienas terminas – lytis, o imtas vartoti socialinės lyties terminas konvencijos vertime yra netikslus ir netinkamas.

„Mūsų kalbininkai nepasistengė įvesti naujo termino, kuris be jokių komplikacijų būtų apibrėžęs ne biologinę lytį, o stereotipus“, – sako D. Leinartė.

Ekspertės vertinimu, „nėra tokio termino kaip socialinė lytis – tai yra naujas išradimas, perimtas iš akademinių darbų“. Tokį terminą galima atsekti feministinėje filosofijoje, tačiau, pažymėjo D. Leinartė, Stambulo konvencija yra teisinis dokumentas, kuris remiasi tarptautinių dokumentų kalba.

„Tarptautiniuose dokumentuose tokio dalyko kaip socialinė lytis nėra. (...) Yra biologinė lytis, nes lytis yra biologinė kategorija – vyrai, moterys, translyčiai žmonės. Bet Stambulo konvencija daug kalba apie stereotipus lyties pagrindu, kurie yra atėję iš patriarchalinių visuomenių. Socialinė lytis yra blogas terminas, kuris visiškai neatitinka teisinės dvasios ir tikslo“, – argumentuoja CEDAW komiteto narė.

Kova su smurtu

Stambulo konvencijoje nurodoma, kad konvencijos nuostatas, ypač dėl smurto aukų teisių apsaugojimo, valstybės įgyvendintų be diskriminacijos dėl bet kokių priežasčių, pavyzdžiui, biologinės ar socialinės lyties ir kitų savybių.

Tarp įsipareigojimų ratifikavus konvenciją – imtis būtinų priemonių, kad būtų priimta politika, apimanti visas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią visų formų smurtui. Šalys taip pat įsipareigoja skirti tinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius kovai su smurtu ir jo prevencijai.

Konvenciją ratifikavusios šalys turėtų paskirti arba įsteigti vieną ar daugiau oficialių įstaigų, atsakingų už politikos ir priemonių, skirtų smurto prevencijai ir kovai su juo, koordinavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą.

Tarp kitų įsipareigojimų – imtis būtinų priemonių, kuriomis būtų skatinami socialinių ir kultūrinių moterų ir vyrų elgsenos modelių pokyčiai, siekiant panaikinti praktiką, grindžiamą žemesnės moterų padėties idėja arba stereotipiniais moterų ir vyrų vaidmenimis.

Konvencijoje dėmesio skiriama ir švietimui – rašoma, kad šalys „tinkamais atvejais imasi būtinų priemonių“, kad į mokymo programą būtų įtraukta pagal gebėjimus pritaikyta medžiaga, pavyzdžiui, moterų ir vyrų lygybės, nestereotipinių lyčių vaidmenų, tarpusavio pagarbos temomis.