Ukrainos gynybos ministro patarėjas Jurijus Sakas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ tvirtino, kad Ukraina supranta, jog į NATO nebus priimta, kol vyksta aktyvi karo fazė, tačiau tai nereiškia, kad šalis negali gauti pasiūlymo stoti į NATO. Jis taip pat pridūrė, kad Zelenskio atvykimas priklausys nuo situacijos fronto linijoje, ir pabrėžė naikintuvų F-16 reikalingumą bei svarbą vykstančiame kontrpuolime.
– Iš karto pradėkime nuo situacijos fronte. Naujausiais pranešimais, iš viso pietuose dabar yra išlaisvinta 160 kvadratinių kilometrų okupuotos teritorijos. Tai čia yra maždaug pusės Vilniaus teritorija. Jūs galėtumėte įvardinti, kiek iš viso yra išlaisvinta okupuotų žemių iki šio vakaro?
– Taip, iš tikrųjų, tai yra mūsų naujausi turimi duomenys ir mūsų kariuomenė kasdien stumiasi į priekį skirtinguose fronto ruožuose tiek rytuose, tiek pietuose. Kartais 500 metrų, kartais kilometrą pasistūmėja, kartais daugiau, bet apskritai progresas yra nuoseklus ir turime 160 kvadratinių kilometrų, kurių yra daug daugiau, negu Rusijos agresoriai galėjo pasiekti per pastaruosius 10–11 mėnesių.
– Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Michailas Podoliakas pastarajame savo interviu BBC pareiškė, kad Rusijos fronto žlugimas yra ne už kalnų. Tai gali įvykti už savaitės, po dviejų, galbūt po mėnesio. Kaip Jūs vertinate tokias prognozes kaip Gynybos ministerija?
– Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas labai atidžiai vertina situaciją, mes vykdome daug kasdienių žvalgomųjų atakų, parengiamųjų operacijų, nes mes labai vertiname savo karių gyvybes. Mes nesame rusai, mes nemesime visų savo karių į mūšio lauką kaip patrankų mėsos. Mes nebandysime pasiekti rezultatų, be reikalo statydami gyvybes į pavojus, todėl esame patenkinti pasiektu rezultatu. Kiekvienas kilometras, kiekvienas šimtas metrų mums reiškia daug. Ir, kaip sakė mūsų vyriausiasis pajėgų vadas, ukrainiečiai už savo kilometrą moka krauju, todėl mums šis progresas yra nuoseklus. Žinoma, tai yra karas, abi pusės patiria nuostolių, bet, mūsų vertinimais, ukrainiečių nuostoliai yra žymiai mažesni negu rusų agresoriaus.
– Ukrainos pažangą rodo ir tas faktas, kad Rusija meta vis didesnius rezervus. Ar tai reiškia, kad mes netrukus galime pamatyti pagrindinę kontrpuolimo fazę?
– Mes iš tikrųjų taip pat matome, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos verbuoja karius į tas fronto dalis, kurios mums yra svarbios ir kur mes pasiekėme sėkmės. Šiuo metu suprantame, kad Ukrainos rytuose, rytiniame fronto ruože rusai sukaupė 180 tūkst. karių. Žinoma, tai yra didelės pajėgos ir, atsižvelgus į faktą, kad sritis palei fronto liniją yra labai smarkiai užminuota, jeigu atsižvelgsime į faktą, kad rusų agresoriai vis dar turi viršenybę ore, o mes vis dar negavome F-16 naikintuvų, – žinoma, situacija sunki. Bet pasikartosiu: mes ir toliau stumiamės į priekį ir esame pasiryžę išlaisvinti savo miestus, kol pasieksime visišką pergalę ir įveiksime šiuos teroristus mūšio lauke.
– Ir Zelenskis, ir Zalužnas davė pastaruoju metu interviu JAV žiniasklaidai. Zelenskis kalba apie konkretų pakvietimą į NATO – mes dar pakalbėsime apie tai su Jumis vėliau, – bet Zalužnas nuolat kartoja, beveik reikalauja, kad būtini naikintuvai, jis sako, kad kito kelio tiesiog nėra. Jūsų manymu, kiek ilgai gali vykti tokie intensyvūs mūšiai, kaip dabar, be naikintuvų?
– Neabejoju, suprantate, kad mums tai yra išlikimo karas. Tai yra ne tik karas dėl laisvės, nepriklausomybės. Mes puikiai suprantame, kad Rusija yra teroristinė valstybė, iš esmės vykdanti ukrainiečių tautos genocidą, todėl mes neturime pasirinkimo, todėl ir toliau tęsime tiek, kiek reikės, kol visiškai išlaisvinsime savo žemes ir įveiksime Rusiją mūšio lauke.
Kalbant apie F-16 – nei vienas iš mūsų sąjungininkų nebūtų pradėjęs tokių didžiulių sausumos pajėgų operacijų be pranašumo ore, todėl ir kalbame su sąjungininkais, reikalaujame, kad ukrainiečių pilotų mokymai su F-16 prasidėtų kuo greičiau. Jie pastaruoju metu buvo atidėti ir mes nesuprantame kodėl, nes mūsų sąjungininkai, įskaitant ir JAV, neseniai įsipareigojo paruošti ukrainiečių pilotus, siųsti F-16 naikintuvus artimiausioje ateityje. Todėl prašome savo sąjungininkų pagreitinti procesus ir paspartinti pilotų mokymus ir orlaivių tiekimą Ukrainai. Bet tai mūsų nesustabdys, mes bandome kompensuoti oro galios stygių kaip galima daugiau naudodami dronus, oro gynybos pajėgumus, įskaitant tuos, kuriuos gavome iš sąjungininkų. Taigi, mūšis ir kova sunki, bet tęsiame toliau.
– Ar be naikintuvų kontrpuolimas gali rimtai įstrigti?
– Kaip suprantate, puolimas kol kas neįstrigęs, bet mes kovojame, judame į priekį. Žinoma, su naikintuvais viskas vyktų žymiai sparčiau, procesas būtų greitesnis ir mes laukiame, kol mus pasieks F-16 naikintuvai. Tikimės, kad greitai. Bet mes ir toliau kovojame, kovosime ir toliau.
– Ar gerai yra įtvirtintos Rusijos gynybinės pozicijos?
– Jos labai gerai įtvirtintos. Rusai turėjo daug laiko įsikasti, jų apkasai labai gilūs. Yra 3 gynybinės linijos, fronto linijos užminuotos milijonais minų, todėl mūsų kariuomenei labai sunku stumtis į priekį, todėl ir ieškome silpnybių jų gynybos planuose, kuriuos galėtume išnaudoti, kad ir toliau stumtumėmės į priekį ir prasilaužtume pro gynybines linijas. Bet jos tikrai labai stipriai įtvirtintos, tai tiesa.
– NATO vadovų susitikimas Vilniuje visai ne už kalnų. Koks susitikimo rezultatas tenkintų Ukrainą?
– Mes daug kartų kartojome ir mūsų prezidentas dar vakar pakartojo, kad esame realistai – žinome, kad kol tęsis aktyvi šio karo fazė ir kol mes neįveiksime šių teroristų ir karo nusikaltėlių iš Rusijos Federacijos mūšio lauke, negalime tikėtis kvietimo, bet niekas neturėtų sustabdyti NATO pateikti labai aiškų pasiūlymą Ukrainai stoti į NATO. Tokie yra mūsų lūkesčiai. Mes tikimės, kad mūsų sąjungininkai supranta, jog Ukraina jau de facto yra NATO narė, mes jau saugome rytinį NATO flangą nuo šio blogio plitimo, nuo Rusijos teroristinės valstybės blogio plitimo. Tad pasikartosiu – mes suprantame, kad turime laukti ir įveikti Rusiją mūšio lauke, bet kai tik šis karas baigsis, mes turime galėti prisijungti prie NATO be atidėliojimų ir tikimės, kad tokią žinutę NATO sąjungininkai pasiųs pasauliui, Ukrainai ir Rusijai per viršūnių susitikimą Vilniuje.
– Buvęs užsienio ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius neseniai LRT interviu pareiškė, kad NATO dabar atrodo kaip naujas gražus automobilis „Ferrari“, tačiau jis nuolat stovi garaže ir niekur nejuda iš to garažo. Kaip Jums atrodo dabartinė NATO laikysena?
– Klausimas tikrai labai įdomus, bet, jeigu anksčiau buvo skeptikų, kurie abejojo NATO Aljanso ateitimi iki šio plataus masto įsiveržimo į Ukrainą, manau, kad tų skeptikų skaičius gerokai sumažėjo, nes per šį karą, kur Ukraina gina mūsų bendrąsias vertybes, NATO Aljansas ir NATO valstybės narės labai reikšmingai rėmė Ukrainą, padėjo Ukrainai kovoti su agresoriumi. Norėčiau pasinaudoti galimybe ir asmeniškai padėkoti Lietuvos žmonėms, krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui už nuolatinę paramą Ukrainai. Mes labai ją vertiname, [vertiname – LRT.lt] viską, ką jūs mums tiekiate. Labai greitu metu bendra Lietuvos Vyriausybės parama Ukrainai sieks pusę milijardo eurų. Tai yra labai daug tokiai šaliai kaip Lietuva, tad esame labai dėkingi už tai ir matome, kad jūs esate Ukrainos partneriai, rėmėjai ir tikiuosi, kad palaikysite mūsų siekius įstoti į NATO.
– Jau palaikome. Ar planuojamas prezidento Zelenskio vizitas Vilniuje?
– Esame girdėję iš jo patarėjų vakar, kad viskas priklausys nuo situacijos mūšio lauke. Mūsų prezidentas, priešingai negu teroristinės valstybės Rusijos prezidentas, nesislepia bunkeryje, jis daug keliauja, lanko mūsų karius fronto linijoje, kad suteiktų jiems moralinę paramą, padrąsintų, padėkotų už jų aukas. Taigi prezidento Zelenskio planai yra visada paremti situacija fronto linijoje. Būtent šis veiksnys ir nulems, ar jis atvyks, ar ne.
