Rasizmas ir diskriminacija, klausimai dėl religijos bei vidiniai konfliktai – su tuo susiduria pabėgėlės iš Sirijos, portalui LRT.lt sakė mokslininkė Aybiçe Tosun iš Turkijos Eskisehir Osmangazi universiteto, „COREnet“ tinklo tyrėja. Ji pažymėjo, kad pabėgėlės nori integruotis į Turkijos visuomenę, tačiau tai stabdo ir kalbos barjeras, ir kartais priešiškas žmonių nusiteikimas.
Kartu su komanda A. Tosun atlieka tyrimą „Pasakojimų kavinė: migracijos iš Sirijos į Turkiją istorijos“. Tyrimo metu mokslininkė kalbėjosi su grupele sirių pabėgėlių ir siekė išsiaiškinti, kaip religija veikė jų migracijos ir prisitaikymo kitoje valstybėje procesus.
Kol kas įvyko vienas susitikimas Turkijoje, Ankaroje, planuojami dar du susitikimai Belgrade ir Vienoje.
Pasak mokslininkės, dėl nusistovėjusių lyčių vaidmenų šiose pabėgėlių šeimose vyrai dirbo ir nenorėjo dalyvauti tyrime, o moterys sutiko pasidalyti savo išgyvenimais ir patirtimi.
„Joms tokie susitikimai ir dalyvavimas projekte yra pabendravimo ir komunikacijos galimybė, taigi nusprendėme koncentruotis tik į moteris pabėgėles Turkijoje. Kalbėjome su vidutinio amžiaus moterimis – jos visos susituokusios, į Turkiją atvyko su šeimomis“, – LRT.lt pasakojo mokslininkė iš Turkijos.
Rasizmas ir diskriminacija
Kaip dalijosi A. Tosun, pabėgėlėms sirėms buvo sudėtinga prisitaikyti prie naujo gyvenimo Turkijoje – jos susidūrė su rasizmu ir diskriminacija, o situaciją apsunkino savos bendruomenės neturėjimas.
Mokslininkės iš Turkijos teigimu, pabėgėlės iš Sirijos džiaugėsi, kad atvyko gyventi į musulmonišką šalį, kadangi, anot jų, integruotis Europoje ar kitose krikščioniškose šalyse būtų sudėtingiau.
„Viena moteris pasakojo, kad jos sesuo išvyko gyventi į Vokietiją, kur dauguma moterų nedėvi hidžabo, todėl ir jos dukra nebenori jo dėvėti, su hidžabu Vokietijoje jaučiasi keistai. Moterys, su kuriomis kalbėjome Turkijoje, sakė, kad jos ir jų dukros Turkijoje nesusiduria su šia problema, jos jaučiasi jaukiai tai darydamos“, – pasakojo A. Tosun.
Visgi, pridūrė pašnekovė, pabėgėlės nerimauja, kad Turkijoje hidžabas dėvimas kiek kitaip nei Sirijoje, todėl, nenorėdamos, kad jas atpažintų, nenorėdamos sulaukti nepageidaujamo dėmesio, sirės bandė pakeisti savo hidžabo dėvėjimo stilių.
„Taip jos norėjo lengvai „pradingti“, pritapti visuomenėje“, – atkreipė dėmesį A. Tosun.
Atsiranda vidinių konfliktų
Moterys iš Sirijos taip pat išskyrė, kad, nors Turkijoje, kaip ir Sirijoje, paplitęs islamas, yra tam tikrų skirtumų, o tai šiek tiek apsunkina integracijos procesus.
„Situaciją galima palyginti su katalikais, protestantais ir ortodoksais – tai ta pati krikščionybė, tačiau skiriasi jos šakos. Panašiai yra ir su Sirijos bei Turkijos musulmonais“, – kalbėjo A. Tosun.
Pavyzdžiui, pasak jos, Turkijos mokyklose privalomas religinis ugdymas, paremtas Turkijos islamiška kultūra. Čia pabėgėlių vaikai susiduria su iššūkiais – namuose jie girdi kitokią informaciją nei mokykloje, jaučiasi sutrikę ir pasimetę, o tėvai juos taiso, ragina ruoštis pamokoms, tačiau pabrėžia, kad jų šeimoje tikima kitaip.
„Atsiranda toks konfliktas, kaip suprantama religija“, – paaiškino A. Tosun.
Mokslininkė pastebėjo, kad neretai atsakymų į įvairius klausimus dėl santykių ar šeimos musulmonai ieško religijoje, tačiau, gyvendamos Turkijoje, pabėgėlės vengia kreiptis į Turkijos imamus ar kitus religijoje autoritetingus žmones.
„Turkijoje yra mečečių, imamų, religijos mokytojų, bet visos pabėgėlės mums sakė, kad jos nesikreipia į šiuos žmones ir religijos ekspertus, o situacijas renkasi spręsti pačios arba savo bendruomenėje“, – sakė A. Tosun.
Sunkiausia – kai vaikai ima lankyti mokyklą
Pasak jos, pabėgėlės Turkijoje bando suprasti, kodėl turkai nesivadovauja kai kuriomis islamo nuostatomis, pastebi, kad, pavyzdžiui, Turkijoje moteriai paprasčiau išsiskirti nei Sirijoje.
„Moterys sako, kad Turkijoje yra daug daugiau laisvės, joms nesunku prisitaikyti prie kultūrinių aspektų, bet jos jaučia, kad praranda savo tradicinį gyvenimo būdą, kad tai paveikia jų kasdienį gyvenimą ir ryšį su religija.
Sirijoje joms lengviau, jos turi savo bendruomenę. Turkijoje sirai taip pat gyvena bendruomenėje su kitais sirais, bet bendruomeniškumo jausmas ne toks stiprus“, – pažymėjo A. Tosun.
Kaip tvirtino mokslininkė, sunkiausia pabėgėlėms tuomet, kai jų vaikai pradeda lankyti mokyklą – kai kurie vaikai gali elgtis nemandagiai, įžeidinėti, o dėl tokios priešiškos aplinkos pabėgėlių vaikai gali nebenorėti lankyti mokyklos.
A. Tosun atliekamas tyrimas yra dalis „COREnet“ projekto. „COREnet“ yra tarpdisciplininis tinklas, kuris siekia bendradarbiauti migracijos ir religinės įvairovės klausimais visoje Europoje. „COREnet“ skiria dėmesį teoriniams ir praktiniams klausimams, susijusiems su sankirtomis tarp migracijos ir religinės įvairovės, suderinti.
„COREnet“ siekia paaiškinti, suprasti ir išanalizuoti aktualias problemas bei iššūkius, susijusius su migracijos procesais, migrantais ir religine įvairove Europoje. Šis tinklas siekia dalytis žiniomis ir idėjomis tarp tyrėjų, akademikų ir suinteresuotųjų šalių – vyriausybinių, nevyriausybinių ir žiniasklaidos organizacijų – dirbančių įvairovės valdymo srityje vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis.
2021 m. spalį pradėjusiam veikti „COREnet“ tinklui šiuo metu priklauso 163 nariai – akademikai, tyrėjai ir įvairių organizacijų, dirbančių religijos ir migracijos srityje, atstovai iš 38 Europos šalių ir Pietų Afrikos Respublikos.
