Pirmadienį abiturientai laikė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą – rašė samprotavimo arba literatūrinį rašinį. Pasak ekspertų, temos atitiko programą, tačiau jose slypėjo ir keletas nemenkų iššūkių.
Didžiausio rezonanso visuomenėje sulauks žemdirbiškosios kultūros tema ir vėl paskatins kalbas apie mūsų literatūrą kaip žemdirbiškąją. Visuomenės tobulėjimo siekių tema abiturientams galėjo pasirodyti sudėtinga, o prie jos nurodyti rekomenduojami autoriai galėjo net atbaidyti nuo jos.
Tad iš keturių siūlytų temų greičiausiai daugiausia egzaminą laikiusiųjų rinkosi temas apie savivertę ar moterų vaizdavimą. Šitaip LRT.lt kalbėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai.
Miknevičienė: rinkosi atmetimo būdu
„Jei lyginčiau su praėjusių metų temomis, tai šiemetinės buvo tokios, kurios mokiniams leidžia gerai parodyti savo žinias, gebėjimus, temos yra platesnės, ne siaurai orientuotos, kaip kad buvo pernai“, – kalbėjo Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos mokytoja Rita Miknevičienė.
Tiesa, pedagogė, pabendravusi su iš egzamino išeinančiais abiturientais, susidarė įspūdį, kad iš keturių valstybinio egzamino temų jaunuoliai rinkosi vos dvi – apie savivertę ir moterų vaizdavimą.
„Ir aš juos visiškai suprantu“, – neslėpė R. Miknevičienė ir pridūrė, kad turbūt dažnas abiturientas rinkosi temą atmetimo būdu.
Iš samprotavimo rašinio temų pirmoji, apie asmens savivertę, anot mokytojos, yra aktuali jaunam žmogui, abiturientui.
„Apie tai yra kalbama per pamokas nagrinėjant kūrinius, kalbama apie šių dienų gyvenimo problemas, apie tai, koks dabar yra žmogus, kalbama, kad savivertė dabartinėje visuomenėje yra dvilypė – arba kritusi, arba kaip tik žmogus linkęs save pervertinti. Tad manau, kad vaikai ir šio rašinio temą suprato, ir noriai rinkosi, ir turėjo ką rašyti.
Antroji samprotavimo tema – apie žemdirbiškąją kultūrą – yra smarkiai nutolusi nuo gimnazijos ketvirtokų. Ji juk reikalauja parodyti savo požiūrį, o savo požiūrį žmogus juk gali turėti tik apie tuos dalykus, kurie jam yra svarbūs, kurie aktualūs. Apie kokį savo požiūrį gali rašyti aštuoniolikos, devyniolikos metų žmogus, jei jis yra absoliučiai nutolęs nuo žemdirbiškosios kultūros?“ – svarstė pedagogė.
Ji sakė nesutikusi nė vieno abituriento, kuris būtų rinkęsis šią temą.
Svarstydama apie literatūrinio rašinio temas mokytoja taip pat išskyrė du aspektus.
„Pirmoji – moterų tema – yra plati, juolab kad yra žodis „vaizdavimas“, mokinys gali pasirinkti daug aspektų. Ar tai įdomi tema? Abejočiau. Vaikas elementariai nesigilindamas į moters pasaulį papasakos, kokia ta moteris yra, ir viskas“, – pavojų įžvelgė R. Miknevičienė.
Rekomenduoti pasirinkti pirmosios temos autoriai – Šatrijos Ragana, Antanas Škėma.
Grėsmę abiturientams paklysti mokytoja R. Miknevičienė teigė matanti ir antrojoje literatūrinėje temoje – „Visuomenės tobulinimo siekiai literatūroje“. Rekomenduoti autoriai – Martynas Mažvydas, Marius Ivaškevičius.
„Visuomenės tobulinimo siekių tema man atrodo įdomi. Bet man, kaip mokytojai. Ji man atrodo ir gana aktuali. Bet mokiniui? Mokinį galėjo suklaidinti, atgrasyti nuo šio rašinio rekomenduojami autoriai. Jie labai toli vienas nuo kito.
Be to, M. Mažvydas, mano galva, yra labiau kultūrinis reiškinys. Abejoju, ar vaikas susidarys įspūdį apie visuomenės tobulinimą. Ivaškevičių reikia labai suprasti, reikia pagauti jo kalbėjimo stilių, ironiją suvokti, tragizmą suprasti. Tad manau, vaikai tiesiog atmetė šį foną išvydę autorius“, – svarstė R. Miknevičienė.
Vis dėlto apibendrindama lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą mokytoja sakė, kad žmogus, skaitęs privalomus kūrinius ir ruošęsis egzaminui, neturėjo nustebti ar pabūgti išvydęs temas.
„Jos nėra atitrūkusios nei nuo bendrosios, nei nuo egzamino programos“, – sakė pedagogė.
Avčininkas: temos orientuotos ne į mokinio horizontus
Vilniaus Užupio mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Alius Avčininkas buvo griežtas – pirmadienį įvykusio egzamino temos įdomios galėjo pasirodyti tik sąmoningiems mokiniams, kuriems nekyla iššūkių samprotauti bet kokia tema.
„Bet, mano požiūriu, jos yra toli nuo mokinio realybės. Žinoma, daug ką riboja pati programa. Esu tikras, kad temų buvo galima paieškoti originalesnių, bet tai kasmetinis iššūkis.
Žodžiu, ne į mokinį, ne į jo patirtį ir horizontą orientuotos temos, o į tai, kas rūpi turbūt nuo mokyklos atitrūkusiam žmogui“, – kalbėjo pedagogas.
Jam atrodo visiškai suprantama, kodėl nė vienas LRT.lt kalbintas abiturientas nesirinko temos apie žemdirbiškąją kultūrą.
„O ką jis gali pasakyti apie žemdirbiškąją kultūrą, jei jam atrodo, kad arklys laikomas garaže, jei bulvės jam skinamos, o ne kasamos? Dirbu Vilniuje, tad suprantu, kad miesto žmogui žemdirbiškoji patirtis yra teorinė. O ką gali samprotauti teoriškai neparagavęs tos kultūros? Būtų gryna spekuliacija ir bandymas pataikyti į vertinimo normas. Aišku, kad tai būtų baisiausia apgavystė. Suprantu, kodėl mokiniai jos nerašė. Aš irgi nebūčiau ja rašęs“, – kalbėjo A. Avčininkas.
Grigaitis: didžiausio rezonanso sulauks žemdirbiškosios kultūros tema
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas Mindaugas Grigaitis mano, kad šiemet formuluojant temas išvengta vieno svarbaus trūkumo, kuris buvo akivaizdus ankstesniais metais.
„Šiemetinės temos nesusiaurino kūrinio iki vieno neesminio elemento, kaip kad pernai buvo su užsienio literatūra ar būta su švenčių simbolinėmis prasmėmis literatūroje. Manyčiau, temos atitiko ir bendrąją, ir egzamino programą.
Bet yra kitas niuansas. Man atrodo, kad kai kuriais autoriais pasiremti yra sudėtinga. Tarkime, labai sudėtingas variantas yra pasitelkti M. Mažvydą rašant apie visuomenės tobulėjimo siekius. Pratarme, kurią mes skaitome kitu aspektu, pasiremti kalbant apie tai, kad intelektualinis tobulėjimas yra dvasinio tobulėjimo sąlyga, gana sudėtinga“, – įsitikinęs M. Grigaitis.
Pirmąją samprotavimo temą – apie savivertę – jis vadino standartine, o autorių pasirinkimą – originaliu sprendimu, mat šie kūrėjai siūlo visiškai skirtingus savivertės scenarijus.
„Balys Sruoga siūlo įsipareigoti žmogiškumui, gintis nuo totalitarinės sistemos išlaikant moralinius principus. Kunčinas siūlo hohemišką scenarijų – atsiriboti nuo visko, niekam neįsipareigoti. Nors temos formuluotė atrodo standartinė, atsiveria nemažas laukas samprotauti, parodyti kūrybiškumą“, – kalbėjo mokytojas.
Pedagogas nedvejoja, kad didžiausio rezonanso visuomenėje sulauks žemdirbiškosios kultūros tema ir pasipils kaltinimų mūsų literatūrai, neva ji žemdirbiška, kaimo.
„Bet, mano galva, visai įdomus variantas, jei žiūrėtume iš tos perspektyvos, kad šiuo metu plinta kontraurbanistinės gyvensenos būdai, ekologiška gyvensena, grįžimas prie natūralios gyvensenos, grįžimas į kaimus, kai kurie žmonės renkasi žemdirbiškąjį gyvenimo būdą kaip varginančios miesto civilizacijos alternatyvą.
Iš tokios perspektyvos samprotaujant būtų galima visai įdomiai pasukti. Žinoma, kyla rizika nirti į standartinius pavirkavimus, kad kaimai nyksta, niekas nemyli žemės ir niekas nemyli lietuviškumo. Tai yra banalus lygmuo, jis, beje, rašiniuose dažnai aptinkamas“, – svarstė M. Grigaitis.
Pedagogas mano, kad daug abiturientų rinkosi moterų vaizdavimo literatūroje temą.
„Ji iš pažiūros atrodo lyg ir lengva, bet jei pažiūrėtume, kas rekomenduojama kaip autoriai, pamatytume, kad ne viskas taip paprasta. Antanas Škėma nėra toks jau paprastas variantas, čia jau reikia ir kūrybiškumo, ir įžvalgumo, mat ten yra bent keli moterų portretai, beje, labai skirtingi. Susiformuluoti vieną aiškų aspektą yra iššūkis“, – svarstė M. Grigaitis.
Pedagogas spėjo, kad temų autoriai žiūrėjo plačiau, nei kad pati egzamino programa koduoja žiūrėti, o mokyklines temas jis pavadino standartinėmis.
Banytė: pedagoginė siela patenkina, literatūrologinė – labai nepatenkinta
Lietuvių kalbos mokytoja Elžbieta Banytė aptardama šiemetines egzamino temas prisipažino besijaučianti it Faustas, kuriame grumiasi dvi sielos – literatūrologinė ir pedagoginė.
„Mano pedagoginė siela temomis yra tikrai patenkinta, jos, mano nuomone, yra lengvos, net sakyčiau, primityvokos truputėlį“, – sakė mokytoja ir literatūrologė.
Pasak jos, šiumečiams abiturientams pasisekė, mat temos buvo klasikinės, tokios, apie kurias per pamokas kalbama daug, jos aprašytos konspektuose.
„Mano literatūrologinė siela temomis yra labai nepatenkinta, nes man atrodo, kad šios temos skatina atrajoti tai, ką esame išmokę, visiškai neskatina kritinio mąstymo, neskatina į problemą pažvelgti naujai arba nagrinėti kokią nors naują, neaptartą problemą“, – kalbėjo E. Banytė.
Mokytoja šiemet pasigedo sudėtingesnės temos, kokia paprastai būna skirta geriau pasirengusiems mokiniams. Anot jos, visos keturios temos orientuotos į vidutinį mokinį.
E. Banytė spėjo, kad daugiausia mokinių rinkosi temą apie savivertę, nes ji iš keturių šiuolaikiniam žmogui yra bene aktualiausia. O apie temą apie žemdirbiškąją kultūrą, anot jos, rinkosi drąsiausi.
Pasak pedagogės, temos buvo nepavojingos, tad mokiniams paslysti iš esmės buvo neįmanoma.
Šiemetinės temos, anot mokytojos, orientuotos į tradiciją, tarkime, mokyklinio egzamino rašiniai apie drąsą ar apie šeimą. Šios temos, mokytojos manymu, galėtų atsidurti ir etikos egzamine.
Iš mokyklinio egzamino temų ji kaip įdomiausią išskyrė svajonių temą ir mielai ją sukeistų su valstybinio egzamino tema.
