Pirmadienį Lietuvoje vyksta valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Jis privalomas norintiems baigti mokyklą. Kaip sakė pirmieji iš egzamino, dar jam nesibaigus, išėję abiturientai, teko rašyti apie asmens savivertę, moters vaizdavimą literatūroje ir žemdirbiškąją kultūrą.
Iš egzaminų centro Vilniuje išėję abiturientai dažniausiai sakė rašę apie savivertę arba apie moteris. O žemdirbiškosios kultūros temą jie apibūdino kaip neaktualią ir nedominančią.
Į Salomėjos Nėries gimnaziją, kuri pirmadienį virto egzaminų centru, buvo iškviesta ir medikų brigada – susijaudinusiam abiturientui pasidarė silpna, gavęs pagalbą, jis tęsė darbą.
Valstybinio egzamino temos buvo tokios:
Samprotavimo rašinys
Nuo ko priklauso asmens savivertė? (Balys Sruoga, Jurgis Kunčinas)
Ar žemdirbiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui? (Kristijonas Donelaitis, Marius Katiliškis)
Literatūrinis rašinys
Moters vaizdavimas literatūros kūriniuose (Šatrijos Ragana, Antanas Škėma)
Visuomenės tobulinimo siekiai literatūroje (Martynas Mažvydas, Marius Ivaškevičius)
Abiturientams, laikiusiems mokyklinį brandos egzaminą, buvo pasiūlytos šios samprotavimo rašinio temos: „Kada prireikia drąsos?“ (rekomenduojami autoriai Jurgis Savickis, Bronius Krivickas) ir „Kuo žmogui svarbi šeima?“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai – Juozas Tumas-Vaižgantas, Juozas Aputis).
Iš literatūrinio rašinio užduočių kandidatai galėjo rinktis iš šių dviejų temų: „Seno žmogaus vaizdavimas lietuvių literatūroje“ ir „Svajonės reikšmė literatūroje“ bei remtis Jonu Biliūnu, Vincu Krėve (pirmoji tema), Maironiu, Mariumi Katiliškiu (antroji tema) kaip rekomenduojamais autoriais.
Žemdirbiškoji kultūra nepasirodė patraukli
Vilniaus Užupio gimnazijos abiturientas Juras Šablevičius rinkosi rašyti apie tai, nuo ko priklauso asmens savivertė. Jis buvo tikras, kad rinksis samprotavimo rašinį, o antroji tema – apie žemdirbiškąją kultūrą – jam nepasirodė patraukli.
„Rėmiausi Kafkos „Metamorfoze“ tokiu aspektu, kad jei žmogus pats neturi savivertės, tai jo ir kiti negerbs. Rėmiausi ir Kudirka, rinkausi tokį įdomesnį aspektą. Kudirka visus lietuvius matė kaip vieną organizmą ir jų savivertę siejo su Lietuva, su valstybe, gimtine“, – kalbėjo Juras.
V. Kudirka jis rėmėsi ir per kalbėjimo dalį, tad vaikinui šis aspektas nebuvo naujas.
„Dėl egzamino labai nesinervinau, kiek baiminausi, kad bus neaiški tema, bet mano pasirinkta tema pasirodė visai aiški. Žinoma, pažiūrėsim, koks bus rezultatas“, – sakė vaikinas.
Aktuali pasirodė moterų tema
Moters vaizdavimas literatūros kūriniuose – šią temą rinkosi abiturientė Aušrinė. Ji rėmėsi tais autoriais, kurie ir buvo nurodyti egzamino lape.
„Norėjau rašyti literatūrinį rašinį. Škėma rėmiausi ir per kalbėjimo įskaitą, tad jau išmaniau šį autorių. Tikėjausi sudėtingesnių temų, tad kai pamačiau šiemetines, nudžiugau. Šiaip visos temos nebuvo sunkios, būčiau visomis parašiusi rašinius. Mokytojai prieš egzaminą davė kur kas sunkesnių temų, turbūt ruošė pačiam blogiausiam scenarijui, todėl šiandien temos pasirodė lengvos“, – kalbėjo Aušrinė.
Kitų abiturientų prieš egzaminą išsakytas nerimas, kad per egzaminą tarp rekomenduojamų autorių galėtų būti M. Ivaškevičius, kurio nereta klasė nespėja išeiti per pamokas, merginai atrodo nepagrįstas – su bendramoksliais suspėjo šį autorių išnagrinėti, o ir šiaip, net nespėjus klasėje, anot merginos, galima pačiam tokį trumpą kūrinį įveikti.
Tą pačią temą – apie moteris – rinkosi ir vilnietė Bazilė. Ji rėmėsi A. Škėma ir J. Savickiu.
„Truputį pagalvojau: „O Dieve, ką rinktis? Ai, moterys. Kaip ir daug žinau, galėčiau iš turimų žinių tikrai daug ką pritaikyti, tad ir pasirinkau“, – pasakojo vilnietė.
Ji sakė nesvarsčiusi išvakarėse, kokios temos galėtų būti per egzaminą. Matė tik pokštų, plintančių internete, kur kaip esą galima nurodoma tema apie tai, ar elektroninės cigaretės dora. Mergina viliasi surinkti daugiau nei pusę galimų balų.
Kauno abiturientams egzaminas nebuvo sunkus, tikisi gerų rezultatų
„Parašiau antras iš visos mokyklos, kiek girdėjau“, – linksmai kalbėjo šalia Kauno „Aušros“ gimnazijos kiek po 11 val. sutiktas abiturientas. LRT.lt ji sakė rašęs rašinį apie žmogaus savivertę.
„Literatūrinių (literatūrinio rašinio – LRT.lt) temų net nežiūrėjau, nes ne mano sritis, paprasčiau samprotavimo rašinį rašyti. Nebuvo labai sunku. Šiaip labai norėjau gauti ką nors apie meilę arba humaniškumą“, – įspūdžiais dalijosi jis.
Pašnekovas tikisi aukšto įvertinimo, nes per lietuvių kalbos pamokas iki šiol jam gana gerai sekėsi, metinis pažymys – 7. Anot jo, pasiruošimas egzaminui taip pat buvo gana sklandus.
„Rašinį rašiau tikrai ne vieną ir ne du, tai nebuvo nieko įspūdingo egzamine“, – pridūrė vaikinas.
„Iš pradžių buvo baisu, bet temos labai įdomios, atitinkančios tai, ką išgyvenome per karantiną ir kas gyvenime dabar vyksta“, – LRT.lt sakė kita kaunietė abiturientė. Jos nuomone, šiemet literatūrinio rašinio temos buvo lengvesnės už samprotavimo rašinio temas, o paprastai būna priešingai.
Galvojau, kad bus baisiau, o temos – su tėvyne susijusios.
„Rašiau, kaip moteris vaizduojama literatūros kūriniuose. Kitų neprisimenu, buvo viena įdomi samprotavimo tema, bet kūrinys nelabai patiko, todėl pasirinkau kitą temą. Galvojau, kad bus baisiau, o temos – su tėvyne susijusios“, – įspūdžiais dalijosi mergina.
Apie tai, kokio įvertinimo tikisi, ji kalba kukliai ir viliasi tiesiog „išlaikyti“, nors lietuvių kalbos pamokose iki šiol sekėsi puikiai.
„Karantinas labai sutrikdė visą mokymosi procesą, bet labai geros mokytojos „Aušros“ gimnazijoje, visada pasiruošusios padėti, tarsi šeima“, – pridūrė ji.
„Rašiau apie tai, kas formuoja asmens savivertę, visai gerai sekėsi“, – LRT.lt sakė abiturientė Ugnė ir pridūrė, kad panašios temos tikėjosi ir labai norėjo remtis mėgstamais autoriais – Albert`u Camus ir Baliu Sruoga.
Anot jos, temos buvo tikrai įdomios, tik prieš egzaminą kilo šiokia tokia sumaištis – nusidriekė eilė, nebuvo lengva suprasti, į kurį kabinetą eiti, tačiau greitai viskas paaiškėjo.
„Man tai svarbiausias egzaminas, nes į lietuvių filologiją stoju. Pamokose sekėsi gerai ir mano mokytoja labai gera buvo“ – pridūrė ji.
Kaunietis Emilis antrino, kad egzaminas nebuvo sunkus, o temos – įdomios. „Ruošdamasis prisiminiau apie 11 autorių ir „pakrito“ su tais autoriais. Tema – nuo ko priklauso asmens savivertė, o rėmiausi Baliu Sruoga, Jonu Biliūnu ir dar vienu, bet užmiršau“, – juokėsi jis.
LRT.lt pašnekovas tikisi gauti gerą įvertinimą – 70 ar 80 balų. „Metinį pažymį 8 turėjau“, – pridūrė vaikinas.
Lietuvių kalbos egzaminą Kauno „Aušros“ gimnazijoje laikiusi Patricija pabrėžė, kad jai šis egzaminas nėra svarbus, todėl pirmadienį ji nesijaudino, jos metinis pažymys – 9.
„Rašiau, kaip ir Emilis, apie tai, nuo ko priklauso asmens savivertė. Rėmiausi tik vienu autoriumi – Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“, rašiau, kad žmogus įgauna savivertės, kai gali save realizuoti veikloje, kurią mėgsta, o kitą pastraipą rašiau apie socialines medijas, šiuolaikinę visuomenę“, – pasakojo ji.
„Svarbu, kad išlaikyčiau. Labiau savęs išbandymas“, – kalbėjo Patricija.
Petra: žemės ūkis atbaidė
Užupio gimnazijos abiturientei Petrai taip pat artimiausia pasirodė moterų tema, ji rėmėsi V. Mykolaičiu-Putinu ir Šatrijos Ragana.
Vos pamačiusi temas ji išsyk apsisprendė, ką rašyti.
„Viena tema buvo susijusi su žemės ūkiu, ji iškart mane atbaidė. Svarsčiau, gal visuomenės tobulinimą dar rinktis, bet moterys pasirodė man aiškiausios.
Labiausiai bijojau, kad bus temos, iš kurių nė viena nebus artima. Bet prieš egzaminą nusiraminau: kas bus, tas bus, dvylika metų atsimokiau, tai nieko nebepakeisiu“, – kalbėjo Petra.
Egzaminas privalomas visiems
Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą šiemet laikyti pasirinko 17 364 abiturientai, mokyklinį – 8 852.
Dalyvauti brandos egzaminų sesijoje turės teisę tik tie moksleiviai, kurių egzaminuojamo dalyko metiniai pažymiai – ne žemesni nei ketvertas.
Per lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą kandidatai gali naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo.
Iš viso per šį brandos egzaminą kompiuteriu galima naudotis 20 minučių (šį laiką išnaudojant vienu prisėdimu arba du kartus po 10 minučių), o iki egzamino pabaigos likus pusantros valandos kompiuteriu galima naudotis tik 10 min., jei laukia kiti mokiniai.
Vienu kompiuteriu naudojasi ne daugiau kaip penki kandidatai. Jei, pavyzdžiui, jie visi vienu metu sumanys pasinaudoti kompiuteriu, tokiu atveju eilė naudotis kompiuteriu bus sudaroma pagal kandidatų sėdėjimo vietų numerius didėjimo tvarka.
Kandidatai, atvykę į brandos egzaminą, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę, pasą arba leidimą gyventi Lietuvoje) ar vairuotojo pažymėjimą. Be to, svarbu, kad per visus brandos egzaminus kandidatai rašytų juodai rašančiais tušinukais.
Tai turėtų užtikrinti skenuotų atsakymų lapų vaizdų, kuriuos kandidatai matys skelbiant valstybinio brandos egzamino rezultatus, kokybę. Be to, svarbu, kad mokiniai tinkamai suplanuotų laiką ir jo pasiliktų pakankamai rašiniui į atsakymų lapą perrašyti.
