Į politinę darbotvarkę sugrįžta seksualinių nusikaltėlių registro klausimas. Praėjusį penktadienį trys Seimo narės registravo tokį įstatymo projektą. Jame numatoma, kad registrą sudarytų dvi duomenų bazės – dalis duomenų būtų preinama viešai, dalis būtų ribotos prieigos. Portalas LRT.lt paaiškina, kaip atrodytų toks registras.
Penktadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės Rimantė Šalaševičiūtė, Aušrinė Norkienė ir Mišrios Seimo narių grupės narė Rita Tamašunienė registravo seksualinių nusikaltėlių registro – Asmenų, įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus, užkardymo – įstatymo projektą.
R. Šalaševičiūtė apie registro poreikį kalba kelerius metus. Anksčiau Seimui ji teikė įstatymo projektus, tačiau tada didelio palaikymo tokie siūlymai nesulaukė. Kaip portalui LRT.lt sakė R. Šalaševičiūtė, šį kartą palaikymas Seime turėtų būti didesnis: „Yra nusiteikimas, kad turime kažko papildomai imtis.“
Taip pat skaitykite
Kalbos apie tokį registrą kilo po kelių rezonansinių įvykių, kai nukentėjo nepilnamečiai, o institucijos paskelbė, kad stebi išaugusį seksualinių nusikaltimų prieš vaikus mastą.
Tiesa, tam, kad įstatymas būtų priimtas, jo projektas turės pereiti kelis etapus – pateikimą, svarstymą komitetuose bei Seimo posėdyje ir priėmimą.
Kaip atrodytų registras?
Įstatymo projekte nurodoma, kad įstatymas būtų taikomas seksualinių nusikalstamų veikų atveju, įskaitant nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat išžaginimo, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo atvejais, vaiko išnaudojimo pornografijai, taip pat tuomet, kai pelnomasi iš kito žmogaus prostitucijos, į ją įtraukiama ir disponuojama pornografiniu turiniu.
Tokių nusikaltėlių registrą sudarytų du registrai – ribotos prieigos ir viešasis.
Ribotos prieigos duomenų bazėje būtų kaupiami duomenys apie už anksčiau paminėtus nusikaltimus teistus asmenis, taip pat apie tuos, kurių atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas ar buvo pritaikytos apsaugos priemonės, taip pat apie nepilnamečius, kuriems paskirtos auklėjamojo pobūdžio, pataisos ar gydymo priemonės.
Taip pat skaitykite
Ribotos prieigos registre būtų pateikiama žmogaus pavardė, vardas, lytis, gimimo data ir vieta, gimimo šalis, tėvų vardai, pilietybė, motinos mergautinė pavardė, gyvenamoji vieta. Taip pat būtų informacija apie nusikalstamos veikos padarymo datą ir vietą, nukentėjusiojo nepilnamečio amžių. Tarp pateikiamų duomenų – informacija apie paskirtas nuobaudas, baudžiamąsias, apsaugos ir auklėjamąsias priemones ir kita.
Viešajame registre būtų pateikti duomenys apie nusikaltimą padariusio asmens gimimo šalį, jo vardas, pavardė, vietoj gyvenamosios vietos adreso būtų paskelbtas tik vietovės, kurioje jis gyvena, pavadinimas.
„Siūlome viešajame registre nurodyti tik vardą, pavardę ir vietovę, nenurodant jokių kitų duomenų – nei adresų, nei viso aprašymo, už ką ir kaip. Ir registre atsirastų tik tais atvejais, kai yra baudžiami už ypač sunkius nusikaltimus – išžaginimą, priverstinius seksualinius santykius ir pagal atskirus Baudžiamojo kodekso straipsnius, kai padaryti dideli nusikaltimai“, – anksčiau LRT.lt sakė R. Šalaševičiūtė.
Taip pat skaitykite
Įstatymo projekte nurodoma, kad asmuo, kurio duomenys įtraukti į registrą ir kuris nėra sulaikytas ar suimtas, privalo pranešti apie savo gyvenamosios vietos adresą, jei ji pasikeičia, per tris dienas nurodyti pasikeitusį adresą.
Informacija, esanti Ribotos prieigos registre, būtų prieinama ne visiems – teisę ją gauti turėtų teismai, prokurorai ir kiti teisėsaugos organai, policijos pareigūnai, valstybės administracijos ir teritorinės savivaldos organai bei kiti organai, vykdantys viešąsias užduotis.
Informacija apie nusikaltimą būtų pasiekiama darbdaviams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, kai darbas susijęs su nepilnamečių auklėjimu, švietimu, poilsiu, gydymu ar jų priežiūra. Tokiais atvejais būtų suteikiama teisė gauti informaciją, ar registre renkami to asmens duomenys.
Taip pat skaitykite
Kiekvienas asmuo, norintis sužinoti, ar juo duomenys kaupiami registre, taip pat galėtų kreiptis tokios informacijos.
Įstatymo projektas taip pat numato, kad ypatingos seksualinių nusikaltimų rizikos vietos būtų nustatomos viešai prieinamame policijos seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapyje.
