Matomos tam tikros seksualinių nusikaltimų prieš vaikus augimo tendencijos, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Anot jos, per pirmuosius šių metų mėnesius užfiksuota 212 nusikalstamų veikų dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus. Dažniausiai tai – vaikų pornografija, antroje vietoje – tvirkinimas.
Trečiadienį vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene, teisingumo ministre Ewelina Dobrowolska ir socialinės apsaugos ir darbo viceministre Vilma Augiene bei aptarė seksualinių nusikaltimų prieš vaikus ir narkotikų paplitimo mokyklose problematiką ir prevenciją.
Fiksuojama daugiau seksualinių nusikaltimų
„Vaikai turi būti mūsų prioritetas, ir visos mūsų institucijos, nepriklausomai nuo jų kuruojamos srities, privalo padaryti viską, kad vaikai gyventų saugioje aplinkoje (...) Matome, kad reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas ir susitelkimas“, – po susitikimo kalbėjo A. Bilotaitė.
Pasak vidaus reikalų ministrės, matomos seksualinių nusikaltimų prieš vaikus augimo tendencijos. 2022 metais buvo užregistruotos 498 nusikalstamos veikos dėl seksualinių nusikaltimų nepilnamečių asmenų atžvilgiu, o 2023 metais per pirmuosius tris mėnesius stebimas šių veikų progresavimas, jau fiksuota 212 tokių veikų.
„Tai galima sieti su tuo, kad viešojoje erdvėje apie šią problemą kalbama labai daug. Matyt, vis daugiau atvejų, kai kreipiamasi į teisėsaugos institucijas, problema identifikuojama. Tai yra, matyt, gerai, nes svarbu, kad aukos prabiltų, kreiptųsi į teisėsaugą ir būtų ieškoma sprendimų“, – akcentavo A. Bilotaitė.
Ministrės teigimu, dažniausiai užfiksuojami vaikų pornografijos atvejai, antrojoje vietoje pagal veikų skaičių yra vaikų tvirkinimo atvejai.
„Prievartavimo ir tvirkinimo atvejai dažniausiai nutinka šių vaikų artimoje aplinkoje, o tai labai skaudu. Panašu, kad čia taip pat reikalingi tam tikri sprendimai“, – pastebėjo ministrė.
A. Bilotaitė atkreipė dėmesį, kad su vaikais dirbančioms institucijoms numatyta pareiga prieš įdarbinant asmenis paprašyti informacijos apie jų kriminalinę praeitį. Institucijos turi kreiptis į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, kuriame registruota apie 2600 asmenų. Visgi, anot ministrės, dažnai institucijos neįvykdo šios pareigos.
Kaip tvirtino A. Bilotaitė, 2021 metais buvo inicijuotas pakeitimas ir atsirado registras, o asmenys, kurie yra pripažinti padarę seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, turi informuoti apie savo gyvenamąją vietą.
„Šiandien aptarėme, kaip sistema galėtų daug efektyviau dirbti, kad būtų sukurtas gerai veikiantis algoritmas tarp policijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos ir probacijos tarnybos. Tikimės, kad artimiausiu metu tai bus padaryta, įrankis veiks ir teiks naudą“, – vylėsi ministrė.
Narkotikų problema tarp nepilnamečių
Pasak A. Bilotaitės, susitikimo metu taip pat aptarta narkotinių medžiagų vartojimo problema tarp nepilnamečių. Ministrė sutiko, kad policijos pareigūnų atsakomybė daugiau susijusi su reagavimu į jau nutikusius įvykius, todėl reikalingas visų institucijų įsitraukimas, prevencinė veikla.
„Mano pačios labai aiškus pavedimas mūsų teisėsaugai, kad būtų netoleruojama, ypač daug dėmesio skiriama tam, kas susiję su prekyba narkotinėmis medžiagomis, tinklų organizavimu“, – vardijo A. Bilotaitė.
Kaip sakė ji, aptarta, kad turėtų atsirasti labai aiškus mechanizmas, kaip mokyklos testuojamos dėl narkotinių medžiagų, kokie pagalbos paketai toms mokykloms gali būti skiriami.
Šiugždinienė: parengta nauja gyvenimo įgūdžių programa
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pabrėžė, kad svarbi ne tik saugi vaikų aplinka, bet ir pačių vaikų gebėjimas atsispirti ir atpažinti tam tikras pavojingas situacijas, susijusias su seksualiniu smurtu ar psichotropinių medžiagų vartojimu.
Pasak J. Šiugždinienės, ministerijos parengta nauja gyvenimo įgūdžių programa pradės veikti nuo rugsėjo 1 dienos – remiantis šia programa, skirtingo amžiaus vaikams bus ugdomi gebėjimai, kaip atpažinti tinkamą arba netinkamą elgesį ir ką reiškia psichotropinių medžiagų vartojimas.
„Su šia programa ateina ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimas. (...) Buvome gal labiau įpratę priešokiais spręsti šiuos klausimus, tad labai svarbu, kad atsiranda pamoka nuo pirmos klasės, tai yra nuoseklus įgūdžių ir žinių ugdymas“, – akcentavo ministrė.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila sutiko, kad policijos pareigūnai paprastai reaguoja jau į įvykių pasekmes, tačiau, tvirtino jis, taip pat kreipiamas dėmesys į prevenciją. Prevencija vykdoma tiek dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tiek dėl vaikų seksualinio išnaudojimo, sakė M. Draudvila.
„Neapsiribojame vien tik darbu su pasekmėmis, bet pagrindinis dėmesys, kad į tą prevencijos procesą įsitrauktų kuo daugiau institucijų“, – teigė policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
Daugiau dėmesio prevencijai
Vidaus reikalų ministerija siekdama mažinti nusikalstamumo lygį ketina daugiau dėmesio skirti prevencijai, yra parengusi Teisės pažeidimų prevencijos modelį ir atitinkamą įstatymą.
Teisės pažeidimų prevencijos įstatyme atsiras teisės pažeidimų prevencijos apibrėžimas, bus aiškiai nustatytos visų prevencijoje dalyvaujančių institucijų funkcijos ir atsakomybės.
Įstatymu bus įkurta centrinė koordinuojanti institucija – kompetencijų centras, kuris atliks analizę, vertinimą, identifikuos problemas, siūlys priemones, kurios bus įgyvendinamos vietos lygmeniu.
„Mes turėtume atskirą instituciją, kuri būtų atsakinga už prevenciją, ji dirbtų su ekspertais, specialistais. (...) Imant konkrečią savivaldybę būtų pritaikytas konkretus paketas, būtent tai savivaldybei. Narkotinės medžiagos, jų vartojimas nepilnamečių tarpe būtų vienokios priemonės, savižudybės – kitokios priemonės“, – per spaudos konferenciją sakė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Ji pažymėjo, jog šiuo metu yra diskutuojama apie galimybes modelį pritaikyti problematiškiausiose savivaldybėse.
„Mes turime atskiras savivaldybe, kuriuose yra ypatingai ryškios problemos, ir galėtume bendrai, sutelkę pajėgas visų institucijų, savivaldos, bendruomenės, švietimo jas spręsti“, – kalbėjo ministrė.
„Mes jau esame paruošę šią koncepciją, ji yra atiduota, dabar, matyt, tik laiko klausimas kada ji atsidurs ant Vyriausybės stalo“, – teigė ji.
