Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius sako, kad realu, jog jau šių metų pabaigoje Ukrainai pavyks pradėti derybas dėl narystės Bendrijoje. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad šiuo metu dedamos visos pastangos, kad toks tikslas būtų pasiektas. Visgi Lietuvos diplomatijos vadovas LRT RADIJUI pabrėžia, kad šiam žingsniui žengti ES reikalingos esminės reformos.
„Darom tikrai viską, kad taip atsitiktų. Manau, kad tiek narystė NATO, tiek narystė ES Ukrainai yra esminiai ateities saugumo faktoriai, kurie užtikrins ne tiktai tą tokį istorinį teisingumą, bet ir realų saugumą. Kitaip tariant, žmonės, šiandien kovojantys už savo šalies suverenitetą, teritorinį integralumą, jie turi suprasti, kad jų ateitis – Europoje ir transatlantiniame aljanse ir kad jų ateitis yra saugi.
(...) Ar mes sugebėsim tą padaryti – sakyčiau, klausimas dar nėra atsakytas iki galo, atsakymas reikalauja konsensuso, visi turi būti sutarę, 27 valstybės. Sutarimas kol kas nėra pasiektas“, – LRT RADIJUI sako G. Landsbergis.
Paklaustas, o kam labiausiai potenciali Ukrainos narystė ES šiuo metu užkliūva, politikas tikina, kad kalba eina ne apie konkrečias valstybes, o visos Bendrijos nepakankamą pasiruošimą priimti naujas nares.
„Sakyčiau, [kalba eina] net ne [apie] valstybių grupę ar vieną kitą valstybę, kuri prieštarautų šitam principui, o daugiau [apie tai], kad Europa yra atsidūrusi prie tokios sienos, kad reikia ir pačios Europos reformos. Mums stojant į Europos Sąjungą, mes ėjom per reforminį laikotarpį: buvo priimta Lisabonos sutartis, (...) buvo institucinė reforma, Europos Parlamentas perdarytas, gausybė kitų dalykų buvo pakeista tam, kad Europa galėtų susitvarkyti su naujomis prisijungusiomis valstybėmis.
Dabar mes kalbam apie vėlgi naują būrį potencialiai prisijungiančių valstybių: tai yra ne tik Ukraina – tai ir Moldova, ir Sakartvelas, tikėtina, anksčiau ar vėliau, nors jis vienu ar kitu žingsniu atsilieka. Lygiai taip pat Vakarų Balkanai, kurie jau kurį laiką beldžiasi į duris ir netgi yra pradėję derybas.
Tai Europa pirmiausiai turi suprasti, kad tai yra neišvengiama – plėtra tikrai bus ir ES augs. Ji turi būti pasiruošusi ne mažiau, nei Ukraina turi būti pasiruošusi“, – LRT RADIJUI dėsto užsienio reikalų ministras.
Kaip tam tikrus namų darbus, kuriuos ES privalu pasidaryti, G. Landsbergis įvardija pokyčius dėl balsavimo principų Europos Taryboje.
„Ar tikrai galima augančioje ES išlaikyti vienbalsiškumo principą, kitaip tariant, veto teisę, ar vis dėlto turim pereiti prie kvalifikuotos daugumos principo, apie kurį jau tikrai yra stipriai kalbama?“ – svarsto Lietuvos diplomatijos vadovas.
Visgi, žvelgiant bendrai, ministras Bendrijos ateitį vertina pozityviai.
„Bus sudėtingų klausimų, tikiu, kad pavyks rasti į juos atsakymus ir bendrai visi eisim į stipresnę Europą“, – tikina jis.
Landsbergis: stodami į ES tikėjomės kitokio pasaulio
Antradienį, gegužės 9-ąją, minima Europos diena. Lygiai prieš 20 metų, 2003 m. gegužę Lietuvoje vyko referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės ES. Anot užsienio reikalų ministro G. Landsbergio, kad mūsų ir bendrai Vakarų ateityje nusimato tokio masto problemos, kaip Rusijos karas prieš Ukrainą, tuomet nė nebuvo pagalvota.
„Prieš beveik 20 metų, mums stojant į ES, manau, buvo visiškai kita pasaulėžiūra apie tai, kokio pasaulio tikėjosi ir didžiosios Vakarų valstybės, ir, tiesą sakant, greičiausiai mes patys. (...) Gyvenom, kaip sakoma, istorijos pabaigos paradigmoje, manydami, kad ateityje mūsų nebelaukia jokie dideli karai, pasaulis gyvena geriausiais savo įmanomais laikais, taikos laikais ir mes esame tos taikos, ramybės dalis.
(...) Tačiau akivaizdu, kad realybė visiškai pasikeitė. Tiek ir mums, šiek tiek mažiau, tiek ir Vakarų mūsų partneriams reikia prie tos naujos realybės prisitaikyti“, – LRT RADIJUI tvirtina politikas.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, apie geopolitines grėsmes Europai šiuo metu daugiausiai kalbama NATO formatuose, per gynybos prizmę, išskirtinį dėmesį skiriant strateginei Suvalkų koridoriaus reikšmei. Laikui bėgant, į šį aspektą vis labiau susitelkiama ir Europos formatuose. Visgi, pabrėžia pašnekovas, dar ne visi supranta, kokioje keblioje situacijoje yra atsidūrusi Lietuva.
„Dažnai matau nustebusius žmones, kuriems staiga tampa aišku, kad norint prekėms pasiekti Rytus, tų valstybių, per kurias tą galim padaryti, yra tik penkios: Suomija, Baltijos šalys ir Lenkija. Arba, sakykim, kai buvo kalba apie atvykstančius iš Rusijos turistus ir kai mes aiškinom, kodėl mums tai yra problema, na, tai sakė: „Visi tų turistų turi“. Taip, visi jų turi, bet jie atvykti gali tiktai per penkias valstybes ir jeigu viena iš jų užsidaro, reiškia, dar tas srautas mažėja. Ir tada staiga mes tampam tokia pereinamąja valstybe, kuria nenorime būti“, – dėsto G. Landsbergis.
„Tai geografijos pamokos per paskutinius metus, ko gero, tapo nepaprastai aktualios ir vėl reikia paaiškinti tą naują realybę, kurioje mes esam“, – priduria politikas.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
