Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič paragino Lietuvos parlamentą atmesti Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisas, kurios „legalizuotų dabartinę apgręžimo praktiką, keliančią pavojų asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos“. Komisarės pareiškimas paskelbtas Europos Tarybos portale.
D. Mijatovič paragino parlamentarus „garantuoti, kad teisiniame procese būtų vadovaujamasi žmogaus teisių standartais“ ir kad būtų priimtas žmogaus teisių ir apsaugos paisantis „stiprus“ įstatymas dėl migracijos ir prieglobsčio.
Komisarė pabrėžė, kad nacionaliniai įstatymai turėtų visiškai atitikti Europos žmogaus teisių konvencijos nustatytus standartus, 1951 m. Pabėgėlių konvenciją ir kitus teisės aktus. Ji pakartojo, kad svarbu „visiškai uždrausti“ persekiojimą ir kolektyvinį apgręžimą bei garantuoti „platesnę ir veiksmingą prieigą suteikiant prieglobstį“.
„Nuolat gaunu nerimą keliančių pranešimų apie smurtą prieš migrantus ir kitus žmogaus teisių pažeidimus, taip pat ir apgręžimų prie Lietuvos sienos su Baltarusija kontekste. Parlamentas turi prisidėti, kad žmogaus teisių pažeidimai būtų sustabdyti, ir prisiimti lyderystę garantuojant žmogaus teises atitinkančią migracijos politiką“, – sakė komisarė. Ji pridūrė, kad tam reikės ir nepriklausomo bei veiksmingo žmogaus teisių stebėjimo prie sienų, pašalinti prieglobsčio prašymų teikimo suvaržymus ir garantuoti nekliudomą nevyriausybinių organizacijų darbą.
„Raginu parlamentą maksimaliai panaudoti savo priemones sprendžiant apgręžimo praktikos problemą, kaip išdėstyta mano rekomendacijoje šiuo klausimu“, – sakoma D. Mijatovič pranešime.
Kaip pranešta praėjusią savaitę, po svarstymo Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisoms pritarė 69 parlamentarai, 7 buvo prieš, o 24 Seimo nariai balsavimo metu susilaikė. Kad įsigaliotų inicijuotos pataisos liko dar vienas balsavimas, jis planuojamas šį antradienį.
Kaip numato pirminis projektas, šio įstatymo pakeitimais būtų sudaroma galimybė užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai ar neteisėtai. Taip pat įstatymo projektu būtų panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.
Vis dėlto Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) siūlo įstatymo projektą pakoreguoti numatant, kad migrantai galėtų būti apgręžiami iki penkių kilometrų nuo Lietuvos pasienio su Baltarusija. Šiam pasiūlymui kaip kompromisiniam pritarė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Taip pat siūloma, kad išimtis būtų taikoma nuo ginkluoto konflikto besitraukiantiems asmenims. Taip pat pasiūlyta patikslinti persekiojimo sąvokos apibrėžimą. Siūloma, kad žmonėms besitraukiantiems nuo religinio, socialinio, politinio persekiojimo apgręžimo politika nebūtų taikoma.
Taip pat siūloma karinės agresijos sąvoką keisti ginkluoto konflikto sąvoka pagal šalių sąrašą, kurį tvirtina Vyriausybė. Toks sprendimas taip pat išplėstų galimų subjektų sąrašą, kuriems apgręžimo politika nebūtų taikoma.
