Nors kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pasidžiaugė „lūkesčius atitinkančiais“ Baltijos šalių gynybos planais, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina – skubėti džiaugtis dar nereikėtų, o planai apie gynybą karo atveju, tačiau kalbėti reikia ir apie agresorės atgrasymą.
Antradienį žurnalistams Seime G. Landsbergis komentavo, kad NATO gynybos planai bus tvirtinami politiniu šalių narių sutarimu ir kol kas jie nėra patvirtinti. Taip jis reagavo paklaustas apie kariuomenės vado Valdemaro Rupšio žodžius, kad nauji Baltijos šalių gynybos planai atitinka lūkesčius.
„Kol jie nėra patvirtinti, aš paprastai susilaikau nuo komentarų dėl to, kad kiekvienas labai išsamus komentavimas riboja mūsų galimybes tuos planus kokiu nors būdu pagerinti. Palaukime, ateis tos diskusijos, <...> visa apimtimi įvertinsime juos, ar galime ko nors reikalauti“, – kalbėjo ministras.
Jis kartojo, kad jo pagrindinė nuostata yra, jog planais Lietuva džiaugiasi, supranta, kad jie reaguoja į situaciją, esančią arti Lietuvos ir tikisi, kad bus rastas sutarimas. Tiesa, sutarimas kol kas nėra garantuotas.
„Noriu priminti, kad ankstesnieji gynybos planai buvo labai ilgai užstabdyti, todėl, kad viena valstybė, mūsų Aljanso narė, užstabdė labai panašiai, kaip dabar Švedijos narystė yra užstabdyta.
Taip kad kol kas šampaną dar palaikyčiau šaldytuve, palaukime kol visa tai įvyks“, – komentavo G. Landsbergis.
Be to, ministras kalbėjo, kad planuose kalbama apie tai, kaip Baltijos šalys būtų ginamos karo atveju, tačiau, jo tvirtinimu, reikėtų kalbėti ir apie atgrasymą.
Taip pat skaitykite
„Reikia nepamiršti ir atgrasymo. Atgrasymo veiksnys yra iki karo, kad karo net nereikėtų, kad tų planų nereikėtų ištraukti iš stalčiaus, jų įgyvendinti tam, kad priešas, oponentas net nesvarstytų arba būtų atgrasytas nuo bet kokių veiksmų prieš Lietuvą, Latviją, Estiją, kitas Rytų flango valstybes.
Šito dėmens planas neapima, todėl mes raginame nepamiršto to, kas buvo įsipareigota praėjusių metų Madrido susitarimuose ir čia visi klausimai, kurių aktyviai šioje spaudos konferencijoje netrauksiu, bet jums jie yra puikiai žinomi“, – dėstė G. Landsbergis, omenyje turėdamas susitarimus dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje.
Saugumui svarbi ir Švedijos narystė NATO
Ministras taip pat teigė, kad būtų puiku, jog liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime šalia visų Aljanso narių vėliavų būtų iškelta ir Švedijos vėliava. Jos narystei NATO kelia kol kas užkirto Turkija. Visgi, pasak G. Landsbergio, Švedijos narystė Aljanse svarbi ir Lietuvos saugumui.
„Labai norėčiau, kad būtent Vilniuje būtų iškelta Švedijos vėliava šalia 31-os Aljanso vėliavos. Tai būtų vienas iš sėkmės parametrų Vilniuje vyksiančiam NATO vadovų susitikimui. Ar tai pavyks padaryti, priklauso nuo daug faktorių.
Palaikome ryšį nuolat su tiek su Ankara, tiek ir su Stokholmu. Noriu tikėti, kad diplomatiniai sprendimai bus rasti, nes tai ypatingai svarbu ne tik Švedijai, NATO, bet taip pat ir mums, nes Švedijos narystė NATO yra ir mūsų saugumo sustiprinimas“, – žurnalistams komentavo užsienio reikalų ministras.
