Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Seime svarstomas neteisėtų migrantų apgręžimą pasienyje įteisinantis įstatymas yra bandymas surasti balansą tarp nacionalinio saugumo interesų ir žmogaus teisių. Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia kol kas jokiuose formatuose negirdėjęs kritikos Lietuvai dėl taikomos neteisėtų migrantų apgręžimo politikos.
„Į jį (projektą) sudėta nemažai saugiklių, tikrai iš dalies atsižvelgiant į išsakytas pastabas. Mums reikia visą laiką balansuoti tarp nacionalinio saugumo, tarp suvokimo, kad Lukašenkos režimas naudojasi žmonėmis, mėgindamas sukelti įtampas ir pavojų, ir, žinoma, rūpesčio žmogaus teisėmis“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Seimo pirmininkė.
Parlamento vadovė patvirtino per svarstymą pritarsianti projektui, taip pat pažymėjo, kad jis dar gali keistis.
„Tai yra sudėtingi sprendimai, bet aš sakyčiau, kad didelis dėmesys teikiamas tam, kad į pastabas būtų atsižvelgta, ir dar gali keisti projektas“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Nevyriausybininkai iš įvairių pasaulio antradienį išplatino pareiškimą, kuriuo ragina Seimą nepriimti neteisėtų migrantų apgręžimą įteisinančio įstatymo, o žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pirmadienį pareiškė, kad toks įstatymas „uždegs žalią šviesą kankinimams“.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas laikosi pozicijos, kad nepriėmus siūlomo įstatymo dėl neteisėtų migrantų apgręžimo tai prilygtų „nelegalios migracijos kelio atidarymui“.
„Nevyriausybininkų silpnoji vieta visose diskusijose, kad jie nesiūlo jokios alternatyvos, jie siūlo Europą ir Lietuvą be sienų, aš niekada nesutiksiu su tokia pozicija, nes tai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – BNS antradienį sakė L. Kasčiūnas.
Komiteto vadovas taip pat Seime svarstymui teikiamą variantą vadino kompromisiniu, teigdamas, kad jame numatyti saugikliai pažeidžiamiems asmenims.
„Neįleidimo mechanizmas yra apgalvotas nacionalinio saugumo požiūriu, yra mechanizmai, kaip galima pažeidžiamus asmenis atskirti ir jiems suteikti paslaugas, jei jų reikia, ir pateikti prieglobsčio prašymą, ir aš manau, kad tas mechanizmas yra optimalus, gal net per minkštas, aš norėčiau griežtesnio, bet tai yra kompromisas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Užsienio reikalų ministras teigia kol kas negirdėjęs kritikos dėl migrantų apgręžimo
„Kol kas bent jau aš nesu susilaukęs nei privačiuose, nei oficialiuose pokalbiuose, kur būtų kritikuojama ar raginama tą politiką keisti, ieškoti kitų sprendimų“, – antradienį Seime žurnalistams sakė jis.
„Klausimų yra, tai suprantama, stengiuosi į juos visą laiką atsakyti, koks yra faktas, ir kviečiu pasiūlyti geresnių sprendimų. Kol kas tokių, deja, neatsiranda“, – tvirtino ministras.
G. Landsbergis pabrėžė, kad Lietuva nėra vienintelė valstybė, norinti įteisinti apgręžimą.
„Nuo pat hibridinės atakos pradžios esu davęs pažadą ir jo laikiausi, kad Lietuva visuose žingsniuose bus maksimaliai pagal mūsų galimybes, mūsų įstatymus skaidri. Kitaip tariant, mes aiškinsime savo sprendimų seką ir drauge ieškosime geresnių sprendimų, jeigu jų yra“, – tvirtino užsienio reikalų ministras.
Jis pabrėžė, kad migracija, su kuria susiduria Lietuva, Latvija ir Lenkija, nėra natūrali, tai yra hibridinė ataka.
„Kadangi mūsų traktavimas buvo, kad tai nėra natūralioji migracija, tai nėra žmonės, bėgantys nuo karo ar nuo gamtinių, stichinių dalykų, tai yra ekonominė migracija, inicijuota politinių tikslų. Kitaip tariant, tai net nėra žmonės, kurie savarankiškai ieškotų geresnio gyvenimo, tiesiog jiems yra patarta (...), tas patarėjas sau politinius dividendus bando užsidirbti ar pakeisti kitos valstybės politinę kryptį“, – sakė G. Landsbergis.
„Būtent į tokį kitos mums nedraugiškos valstybės spaudimą mes ieškojome geriausio atsako. Kito atsako, deja, rasti nepavyko. Aišku, šalia kitų veiksmų – buvo pastatytas barjeras, sutarta su Iraku (dėl skrydžių atšaukimo – BNS), tačiau, panašu, yra nemaža tikimybė, kad skrydžiai gali būti atnaujinti ir tas politiškai motyvuotas spaudimas Lietuvos pasieniui gali tęstis“, – tvirtino jis.
Seimas šią savaitę ketina svarstyti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotas pataisas, kurios įstatymu įtvirtintų neteisėtų migrantų apgręžimą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu.
Pagrindinis projektą svarstęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pirmadienį į projektą kaip kompromisinę įrašė nuostatą, kad neteisėtų migrantų apgręžimas būtų galimas tik pasienio ruože – iki penkių kilometrų į teritorijos gilumą nuo sienos. Ją pasiūlė Žmogaus teisių komitetas.
Komiteto siūlymas numato, kad į Lietuvos teritoriją būtų neįleidžiami tik tie užsieniečiai, kurie ketina kirsti ar kirto valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeidė valstybės sienos kirtimo tvarką, ir vis dar yra pasienio ruože.
VRM parengtame Valstybės sienos apsaugos įstatymo pataisų projekte buvo įrašyta, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją neteisėtai į šalį patekę užsieniečiai neįleidžiami neapibrėžiant, kurioje šalies vietoje jie sulaikomi.
Taip pat Žmogaus teisių komiteto siūlymu pritarta nuostatai, kad tarp išimčių, kai užsieniečiai įleidžiami į šalį, būtų ne tik nuo karinės agresijos bėgantys asmenys, bet ir kitos grėsmės, pavyzdžiui, ginkluoti konfliktai. Be to, persekiojimo sąvoka papildyta, suvienodinant ją su Jungtinių Tautų pabėgėlių konvencija.
Migrantų apgręžimą įteisinančias pataisas dėl prieštaravimo tarptautinei teisei kritikuojantys žmogaus teisių gynėjai komiteto pirmadienį aprobuotą variantą įvertino palankiau, nors teigė, kad prieštaravimai tarptautinei teisei išlieka.
Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisomis siekiama įtvirtinti migrantų apgręžimą pasienyje, kuris pradėtas vykdyti vidaus reikalų ministrės įsakymu ir vėliau įrašytas į Vyriausybės nutarimą.
Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista 20,1 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.
Nevyriausybininkai ragina nepriimti įstatymo, įteisinančio neteisėtų migrantų apgręžimą
Nevyriausybininkai iš įvairių pasaulio šalių ragina Lietuvos Seimą nepriimti neteisėtų migrantų apgręžimą įteisinantį įstatymo.
Per 300 organizacijų ir atskirų asmenų teigia, kad migrantų atstūmimas ekstremalių situacijų metu ne tik pažeis tarptautinę teisę, bet ir Lietuvą pastatys greta tokių valstybių kaip Vengrija.
Anot jų, pataisose numatytas pasieniečių civilių rėmėjų institutas – vengriško modelio kopija, tokie rėmėjai kitose šalyse jau vadinami „pasienio medžiotojais“.
Kreipimąsi inicijavo organizacijos „Globalūs Lietuvos Lyderiai“ (GLL) migracijos grupė, humanitarinės pagalbos organizacija „Sienos grupė“ ir Lietuvos žmogaus teisių centras.
„Seime svarstymo stadiją pasiekusios pataisos ne tik nemoralios, tačiau ir turės ilgalaikių pasekmių Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje: viena ranka Lietuva priima pabėgėlius iš Ukrainos, kita – net neleidžia pateikti prieglobsčio prašymų Lietuvos pasienyje galūnes šąlantiems žmonėms. Lietuva vis dažniau siejama su selektyvia teisės viršenybe“, – sakė GLL migracijos grupės narė Lina Vosyliūtė.
Tarp pasirašiusiųjų kreipimąsi – Europos tinklas prieš rasizmą, jungiantis daugiau kaip 150 nevyriausybinių organizacijų Europoje, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, vienijanti devynias žmogaus teisių organizacijas Lietuvoje, Europos pabėgėlių ir tremtinių taryba, kuriai priklauso per 100 organizacijų, ir kt.
Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pirmadienį pareiškė, kad Lietuvos siekis įstatymu įteisinti neteisėtų migrantų apgręžimą pasienyje „uždegs žalią šviesą kankinimams“.
Seimas šią savaitę ketina svarstyti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotas pataisas, kurios įstatymu įtvirtintų neteisėtų migrantų apgręžimą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu.
Pagrindinis projektą svarstęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pirmadienį į projektą kaip kompromisinę įrašė nuostatą, kad neteisėtų migrantų apgręžimas būtų galimas tik pasienio ruože – iki penkių kilometrų į teritorijos gilumą nuo sienos. Ją pasiūlė Žmogaus teisių komitetas.
