Naujus mokslo metus švietimo įstaigos pasitiks su pokyčiais. Atnaujintose ugdymo programose mokytojai patys galės rinktis trisdešimt procentų mokomojo dalyko turinio. Mokinių laukia ir nauji pasirenkamieji dalykai. Tačiau Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas pokyčius kritikuoja – gali didėti mokytojų krūvis.
Nors mokslo metai dar nesibaigė, Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazija jau ruošiasi rudeniui. Planuojama, kad nuo rugsėjo bus galima pasirinkti naują pamoką – filosofiją. Įstaigoje šio dalyko moduliai jau įtraukti.
„Nesant filosofijos mokyklose mes turime krūvas žmonių šiuolaikinėse demokratinėse visuomenėse, kurie masto nekritiškai. Kurie priima įvairius fake news, pramanus“, – teigia Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos mokytojas Algis Davidavičius.
Tokia ateitis laukia visų šalies mokyklų. Kitais mokslo metais mokiniai galės pasirinkti 6 naujus papildomus dalykus. Tarp jų filosofiją, musulmonų sunitų tikybą ar astronomiją. Taip pat nelyginių klasių moksleiviai dirbs pagal atnaujintas programas. Ugdymas turės būti orientuotas į septynias kompetencijas, o mokytojai galės dažniau pasirinkti, kokį turinį dėstyti pamokose.
„Anksčiau mokytojai galėdavo 5-7, iki 10 rezervinių pamokų, kurias skirdavo tarkim turinio ir žinių gilinimui, kažkokių spragų užlopymui. <...> Pagal atnaujintas programas, mokytojai galės skirti 30 procentų viso pamokos laiko“, – nurodo Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Dalis mokyklų jau dirba pagal atnaujintas programas. Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas sako – pokyčiai buvo neišvengiami. Jie įstaigose vyksta kas dešimtmetį.
„Niekas nepuola ir netikrina, ir nekritikuoja. Pirmiausia švietimo priežiūra įvyksta švietimo pagalba. Jei kuriai įstaigai ir nesiseks, tikrai galima sutelkti švietimo centrų lygmenyje, ministerijos lygmenyje ekspertų komandą“, – mini Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
Tačiau ne visi pokyčius vertina palankiai. Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko manymu, mokytojų darbo krūvis padvigubės. Be to, nauji vadovėliai dar neparuošti, o jų gali tekti laukti trejus metus.
„Aš neįsivaizduoju, kaip ministerija skaičiuoja ir kaip vertina mokytojo darbą. Kiek tai užtruks, nes realiai pasiruošti praktiškai reikia naujam ugdymo turiniui“, – teigia Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
Pirmininko manymu, pedagogams taip pat nepavyks pasirinkti dėstomo turinio kai kuriose pamokose, nes per šį laiką teks kaišioti spragas, atsiradusias dėl atnaujintos programos.
„Pavyzdžiui, 4 klasėje matematikoje dabartiniai ketvirtokai trupmenų nesimoko, 5 klasėje jie pagal naują ugdymo turinį, jau turi mokėti tas trupmenas spręsti“ – sako E. Milešinas.
Tuo metu Ugdymo mokslų instituto docentė Rita Makarskaitė-Petkevičienė programas vertina teigiamai. Tačiau sako, kad esant mokytojų trūkumui teks galvoti, kas dėstys naujus pasirenkamuosius dalykus bei kaip specialistus pritrauks regionai.
„Jei tai yra pasirenkamasis dalykas, kaip jis yra traktuojamas, tai nebūtinai mokykla turi jį pasirinkti. Galbūt iš tų alternatyvių dalykų jie pasirinks kažkokius kitokius, bet jei ateisime iki to, kad tai yra egzamino dalykas. Tada reikia galvoti, ar vienodos starto galimybės visiems vaikams yra“, – mini R. Makarskaitė-Petkevičienė.
Pasak Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko, antradienį vyks susitikimas su ministerijos atstovais. Bus teiraujamasi ar didėjant pedagogų krūviui, bus ieškoma papildomų lėšų jų atlyginimams.
