„Neįsivaizduoju jokio kito sprendimo, tik Rusijos pralaimėjimą“, – apie tai, kaip turėtų baigtis karas Ukrainoje, sakė Vokietijos Bundestago narys Knutas Abrahamas. Bendraudamas su LRT.lt jis taip pat kalbėjo apie Vokietijai padarytą reputacinę žalą ir teigė, kad dėl to atsakingi ne tik dabartiniai Vokietijos valdantieji.
„Mums nieko neleidžia kabinti ant sienų, bet man sekasi šitos taisyklės nesilaikyti“, – susitikęs su Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žurnalistais pokalbį juokaudamas pradėjo Vokietijos Bundestago narys K. Abrahamas.
Sėsdamas prie stalo ranka jis parodė į ant sienos kabantį Europos žemėlapį. Priežastis, kodėl buvęs diplomatas smeigtukais ant sienos pakabino žemėlapį, kiek nustebino – kai kurie jo svečiai tiesiog nežino, kaip Europos valstybės atrodo žemėlapyje.
K. Abrahamas dirba Užsienio reikalų komitete ir nors priklauso Krikščionių demokratų sąjungai, nevengia pagirti dabartinio kanclerio, socialdemokrato Olafo Scholzo ir supeikti buvusios konservatorių kanclerės Angelos Merkel.
„Mums tenka nemaža dalis atsakomybės dėl Vidurio Europoje sugadintos Vokietijos reputacijos“, – kritikos saviems pažerė K. Abrahamas.
Kalbėdamas su Baltijos šalių ir Lenkijos žurnalistais jis įvertino ir Vokietijos pagalbą nuo Rusijos invazijos besiginančiai Ukrainai, ir netylančias diskusijas dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje.
Taip pat skaitykite
Nerimas – ir Vokietijoje
„Vladimiro Putino tikslas nėra tiesiog nuversti Volodymyrą Zelenskį“, – pradėdamas kalbą apie Rusijos karą Ukrainoje sakė K. Abrahamas. Jis teigė, kad agresorei vadovaujantis V. Putinas dar 2021-ųjų pabaigoje aiškiai išdėstė savo planą: „Jo tikslas yra dramatiškai susilpninti Vakarus. Mes galime tai įrodyti.“
Nerimas dėl to, kokia gali būti tolesnė karo dėlionė, pasak K. Abrahamo, pasiekė ir Vokietiją. Žurnalistams jis pasakojo neseniai kalbėjęsis su vieno Vokietijos miesto meru. Bundestago nario kabinete apsilankęs meras puolė į ašaras.
Mums tenka nemaža dalis atsakomybės dėl Vidurio Europoje sugadintos Vokietijos reputacijos.
„Jis verkė ir kalbėjo, kad mūsų politika karą atves į Vokietiją. Jis sakė: „Knutai, nepriimkime tokių įstatymų, netiekime ginklų. Tai pavojinga mums, mes žūsime“.
Nebuvau su juo mandagus, raginau prisiminti istoriją ir sakiau, kad kai turi reikalų su diktatoriumi, turi suprasti, kad jis niekada nebus sotus, todėl turi jam priešintis“, – pokalbį prisiminė K. Abrahamas.
Taip pat skaitykite
Pasidavimo nuotaikos girdimos ir kai kurių politinių jėgų gretose. Kaip sakė Bundestago narys, nusileisti Rusijai, taip siekiant išvengti karo eskalacijos, siūlo ir kai kurios vokiškos politinės jėgos, pavyzdžiui, kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“.
„Jie sako, kad turėtume paaukoti Ukrainą ir kai kurie žmonės su jais sutinka. Jie sako, kad Rusija visada buvo tokia ir ką, kodėl turėtume kelti pavojų savo ateičiai?“ – radikalių politikų sėjamas dvejones įvardijo K. Abrahamas.
Tačiau jis teigė nemanantis, kad šiuo metu Rusija kelia realią grėsmę Vokietijai. Anot Bundestago nario, atakos prieš Vokietiją scenarijus net nėra diskusijų objektu.
Visgi diskusijų tema yra galimos Rusijos provokacijos prie Baltijos šalių ir Lenkijos sienų.
„Apie ką yra kalbama ir kas turi būti svarstoma, tai galimos provokacijos prie NATO sienų šiose šalyse. Čia diskutuojama apie tai, ar yra galimybė, kad Putinas pradeda testuoti [NATO reakciją]. <...>
Norint apginti NATO sienas reikia turėti valios iš tikro stoti į karą su visomis iš to plaukiančiomis pasekmėmis. Ir aš visiškai suprantu, ką dabar sakau – jei užpuolamas NATO partneris, turime būti 100 proc. įsitikinę, kad jūsų valdžia ir jūsų visuomenė eis ginti, [pavyzdžiui], Latvijos. Ir jei kokia nors šalis nėra dėl to tikra, galbūt neturėtume jos priimti į NATO“, – tvirtino K. Abrahamas.
Elgėsi teisingai, nors žala reputacijai padaryta
Tačiau net ir pasigirstant tokiems svarstymams, Vokietija tiekia karinę pagalbą Ukrainai. Lietuvoje, taip pat ir kitose šalyse, vokiečių pusėn skriejo kritika. Dar sausį prie Lietuvoje esančios Vokietijos ambasados susirinkusi minia žmonių ragino greičiau duoti tankų Ukrainai. Kad Vokietija galiausiai nutarė perduoti „Leopard-2“ tankus Ukrainai, paskelbta kelios dienos po protesto.
Visgi K. Abrahamas kaltinti dabartinės Vokietijos valdžios dėl delsimo tiekiant paramą nėra linkęs. Spaudimą, anot jo, taikė ir Bundestago opozicija, tačiau galiausiai buvo žengti teisingi žingsniai.
Visgi jis sutiko, kad žala Vokietijos reputacijai buvo padaryta, tačiau teigė, kad prie šios žalos prisidėjo ir ankstesnės kanclerės Angelos Merkel vadovauta vyriausybė.
„Neįtikėtiną žalą Vokietijos reputacijai jūsų šalyje padarė ne tik ši vyriausybė. Mums tenka nemaža dalis atsakomybės dėl Vidurio Europoje sugadintos Vokietijos reputacijos.
Problema ta, kad mes, dabar kalbu ir už vyriausybę, darome teisingus dalykus, tačiau žmonės yra praradę pasitikėjimą, kad mes tikrai esame tam pasiryžę. Tai yra problema – pasitikėjimas Vokietija. <...> Reikia didelių pastangų pasitikėjimui atkurti. Tai įmanoma, bet tam reikia daug laiko“, – kalbėjo K. Abrahamas.
Jis prisiminė, kad dirbdamas Vašingtone ne kartą JAV laikraščiuose matė frazes apie Vokietijos lyderystę Europoje. Tačiau jis, būdamas diplomatu, karjerą pradėjusiu praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, sakė niekada negalėjęs vartoti žodžių „Vokietija – Europos lyderė“.
„Kai kalbi apie lyderystę, turi ją įrodyti. <...> Manau, kad kancleris padarė klaidą teigdamas, kad priimti sprendimą dėl tankų reikia sąjungininkų. Jis teigė, kad Vokietija to negali padaryti viena pati. Kodėl ne? Jei mes esame Europos lyderiai, tai būtų buvusi gera idėja, kaip Lenkijos vyriausybė – lyderiauja ar bando lyderiauti“, – dėstė Bundestago narys.
Visgi, K. Abrahamas abejojo, kad jei vyriausybei vis dar vadovautų Angela Merkel, situacija būtų kitokia. Parlamentaras kalbėjo, kad pažvelgus į retus pastarojo meto buvusios kanclerės pareiškimus, matyti, jog ji supranta poziciją, kurią užėmė dabartinis kancleris Olafas Scholzas.
„Jei atvirai, turėčiau pasakyti, kad, ko gero, A. Merkel vadovaujama vyriausybė nebūtų pasielgusi kitaip, nei O. Scholzo vadovaujama vyriausybė“, – nuomone dalijosi K. Abrahamas.
Paklaustas apie tai, kokia karo baigtis būtų jam priimtiniausia, Bundestago narys atsakė, kad paremtų tik tokį sprendimą, koks būtų priimtinas Kyjivui.
Apie ką yra kalbama ir kas turi būti svarstoma, tai galimos provokacijos prie NATO sienų šiose šalyse.
„Nepritarčiau niekam, ko nepalaikytų Kyjivas. Pats Kyjivas turi nuspręsti, ką reikštų taika, bet atsižvelgdamas į Putino brutalumą, neįsivaizduoju jokio kito sprendimo, tik Rusijos pralaimėjimą. Jis yra taip arti, kad net Maskva pradeda suprasti, jog turės atsisakyti puolimo prieš Ukrainą“, – tvirtino K. Abrahamas.
Taip pat skaitykite
Proga parodyti lyderystę
Pastaruosius kelis mėnesius vienas garsiausiai skambančių klausimų Lietuvoje – bus ar nebus Vokietijos brigada mūsų šalies teritorijoje. Kalbėdamas su žurnalistais K. Abrahamas pasakojo praėjusią vasarą lankęsis Rukloje ir suprantantis, kokioje situacijoje yra Lietuva.
Turėčiau pasitarti su generolais, kariniais patarėjais, tačiau mano, kaip politiko, instinktas yra, kad vokiečių kariai būtų ten, Lietuvoje.
„Galima matyti, kad trūksta emocinio situacijos suvokimo. <...> Bet galiu įsivaizduoti, kad atvyksta karo ekspertai ir sako, kad brigada galėtų būti Vokietijoje, galėtų būti Lenkijoje ar kur nors kitur ir būtų pasiruošusi atvykti į Lietuvą. Gal ir gali taip būti, to reikėtų klausti kariuomenės ekspertų. <...>
Tačiau kas yra tipiškai vokiška, tai neįvertinti emocinio ir solidarumo faktoriaus. Tarkime, ką matome Poznanėje su amerikiečių kariais – jų ten yra, berods, 12. Tai nėra įspūdingas karinis veiksnys, bet kaip politinis, emocinis ir psichologinis veiksnys tai neįtikėtinai svarbu Lenkijai“, – dėstė Bundestago Užsienio reikalų komiteto narys.
Pasak jo, kaip galutinai turėtų atrodyti brigados ateitis Lietuvoje, spręsti turėtų karybos ekspertai, tačiau pats K. Abrahamas sakė manantis, kad geriausia būtų „turėti vokiečių karius vietoje“.
Kaip sakė politikas, jei Vokietija siekia demonstruoti lyderystę Europoje, tai būtų dar vienas būdas ją parodyti.
„Turėčiau pasitarti su generolais, kariniais patarėjais, tačiau mano, kaip politiko, instinktas yra, kad vokiečių kariai būtų ten, Lietuvoje. <...> Galbūt lyderystės parodymas būtų Vokietijos karių, brigados buvimas Lietuvoje“, – paklaustas apie Lietuvos ir Vokietijos diskusijas dėl brigados dėstė Krikščionių demokratų sąjungos atstovas.
K. Abrahamas sakė nežinantis, ar Vokietija yra galutinai priėmusi sprendimą laikyti brigadą savo teritorijoje ir tik esant reikalui siųsti ją į Lietuvą: „Nežinau, ar šis puslapis jau yra užverstas, ar tikrai nuspręsta, kad brigada liks Vokietijoje.“
